Migruojantis skėris (Locusta migratoria) — apibrėžimas ir paplitimas

Migruojantis skėris (Locusta migratoria) yra viena žinomiausių ir plačiausiai paplitusių skėrių rūšių. Ji yra vienintelė Locusta genties rūšis ir gali sudaryti dideles, ilgomis migracijomis pasižyminčias spiečius. skruzdėlyno paminėjimas originaliame tekste klaidingas — teisingas bendrinis lietuviškas pavadinimas yra „skėris“. Ši rūšis paplitusi visoje Afrikoje, Azijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Anksčiau ji buvo dažnesnė Europoje, tačiau dabar Europoje tapo reta.

Trumpas aprašymas

Locusta migratoria suaugęs skėris paprastai yra 3–6 cm ilgio. Spalva labai kintama priklausomai nuo fazės ir porūšio: vieni individai yra rudi arba žalsvi (solitariška fazė), o susitelkę į didelius spiečius gali įgauti ryškesnes, kontrastingas spalvas (gregarinė fazė). Turi ilgus sparnus, leidžiančius nuolat skristi didelius atstumus, ir galingas užpakalines kojas, skirtas šokinėti.

Gyvenimo ciklas ir elgsena

  • Dauginimasis ir kiaušinėliai: Po poravimosi patelės susuka žemę ir padeda kiaušinių kokoną (podą) dirvoje.
  • Lervos (nepilnas metamorfozė): Išsirita nimfos, vadinamos „hopperiais“ arba šengiais, kurios keliais tarpsniais (instarais) auga ir kartais juda grupėmis (hopper bands).
  • Fazės kaita: Skėriai gali egzistuoti dviem elgesio fazėmis — solitarine (atskiri individai, mažesnė plėšrų ir konkurencijos rizika) ir gregarine (masinė aggregacija ir spiečiai). Perėjimą lemia individų tankis, cheminių signalų (feromonų) ir mechaninis kontaktas.
  • Ilgos migracijos: Gregariniai spiečiai gali skristi šimtus kilometrų, dažnai naudodamiesi vėjais; tokiu būdu jie gali greitai užplūsti naujas teritorijas.

Mityba ir poveikis ūkinei veiklai

Skėriai yra polifaginiai — ėda daugelį augalų, įskaitant javus, pasėlius, daržoves, žolynus ir miškų sodinukus. Dideli spiečiai gali per trumpą laiką nuniokoti didelius žemės plotus, sukeldami rimtus derliaus nuostolius ir maisto saugumo problemas. Dėl šios priežasties Locusta migratoria yra laikoma svarbiu žemės ūkio kenkėju daugelyje pasaulio regionų.

Paplitimas ir porūšiai

Dėl labai didelės geografinės aprėpties aprašyta nemažai porūšių ir populiacijų su vietinėmis adaptacijomis. Tačiau mokslininkai nevisiškai sutaria dėl kai kurių porūšių statuso ir ribų. Vietinės sąlygos (klimatas, augalija, dirvožemio tipas) daro įtaką populiacijos dinamikai, fazių kaitai ir migracijos trajektorijoms.

Prevencija ir kontrolė

Efektyvi priemonių kombinacija padeda valdyti skėrių protrūkius:

  • Stebėsena ir ankstyvoji signalizacija — reguliarūs monitoringai leidžia aptikti nimfų ar gregarinės fazės požymius anksti.
  • Biologinės priemonės — pvz., grybiniai biopesticidai (Metarhizium anisopliae) kartais naudojami kaip saugesnė alternatyva cheminiams insekticidams.
  • Cheminės priemonės — insekticidai taikomi tik esant dideliam pavojui ir tinkamai prižiūrint, kad sumažėtų nepageidaujamas poveikis aplinkai.
  • Barjerinės ir mechaninės priemonės — pvz., ugniagesių juostos, kuriais bandoma stabdyti hopper band judėjimą.
  • Tarptautinis bendradarbiavimas — migracijos pobūdis reikalauja regioninių ir tarptautinių veiksmų koordinavimo.

Žmogaus ir aplinkos reikšmė

Nors skėriai dažniausiai suvokiami kaip kenkėjai dėl savo gebėjimo sunaikinti pasėlius, jie taip pat yra ekosistemos dalis: tarnauja kaip maisto šaltinis paukščiams ir kitoms plėšriosioms rūšims. Valdymo priemonės turi būti subalansuotos, kad būtų kontroliuojama žala žmonėms ir traktuojama atsakingai aplinkos atžvilgiu.

Santrauka

Migruojantis skėris (Locusta migratoria) yra plačiai paplitusi, adaptabili ir potencialiai labai žalinga rūšis, galinti kurti didelius migracinius spiečius. Jos biologija — nuo fazių kaitos iki masinių migracijų — daro ją vienu iš svarbiausių žemės ūkio kenkėjų pasaulyje. Efektyvi prevencija remiasi ankstyvąja stebėsena, biologiniais bei cheminiais metodais ir tarptautiniu bendradarbiavimu.

Daugelis kitų ortopterų (Orthoptera) rūšių, pasižyminčių gausiu ir migruojančiu elgesiu, yra pavadintos "skėrių" vardu.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra migruojanti skruzdėlytė?


Atsakymas: Migruojanti skėrvalazdė (Locusta migratoria) yra labiausiai paplitusi skėrių rūšis ir vienintelė Locusta genties rūšis.

K: Kur galima rasti migruojančių skėrių?


A: Migruojančių skėrių galima rasti visoje Afrikoje, Azijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Anksčiau jis buvo paplitęs Europoje, bet dabar ten tapo retas.

K: Kiek šios rūšies porūšių aprašyta?


A: Dėl didžiulės geografinės teritorijos, apimančios daug skirtingų ekologinių zonų, aprašyta daug šios rūšies porūšių.

K: Ar visi ekspertai sutaria dėl šių porūšių?


A.: Ne visi ekspertai sutaria dėl kai kurių šių porūšių pagrįstumo.

K: Ar yra kitų rūšių, kurių elgesys panašus į migruojančių skėrių?


Atsakymas: Taip, yra daug kitų Orthoptera rūšių, pasižyminčių grobuoniška ir migruojančia elgsena, kurios nurodomos "skėrių" vardu.

K: Ar Locusta yra gentis, ar rūšis?



A: Locusta yra gentis, kurioje yra viena rūšis - migruojanti skruzdė (Locusta Migratoria).

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3