Mantis (Mantodea būrys) - vabzdžių rūšis. Paprastai jos vadinamos maldininkėmis dėl savo maldingą laikyseną primenančios pozos.

Šioje grupėje yra apie 2300 rūšių. Jos aptinkamos vidutinio klimato ir atogrąžų zonose. Dauguma jų priklauso Mantidae šeimai ir vadinami mantidomis.

Europoje "maldininko" vardu vadinama tik viena rūšis - Mantis religiosa. Kartais jos painiojamos su fasmidais (lazdeliniais vabzdžiais).

Išvaizda ir anatomija

Maldininkai turi išskirtinę kūno sandarą, pritaikytą grobio gaudymui: ilgą, laisvai judantį kaklą, platų galvą su dviem didelėmis sudėtinėmis akimis ir trimis paprastesnėmis akelėmis, bei pirmąsias poras kojų, perdarytas į stiprias, griebimo funkcijai skirtas raptorines letenas. Šios priekinės kojos turi dyglius, kurie padeda laikyti nukautą grobį.

Elgsena ir mityba

Maldininkai yra griežti plėšrūnai — dauguma rūšių medžioja kitus vabzdžius, kartais net mažesnius driežus ar mažus paukštelius. Jie dažniausiai naudoja tylią sėdėjimo ir „pasikuklinimo“ taktiką: laukia grobio, tada staigiu, greitu judesiu suima jį raptoriškomis kojomis. Dėl stereoskopinio regėjimo ir gebėjimo pakreipti galvą (90° ar daugiau) jie tiksliai atakuoja.

  • Kamufliažas: daugelis rūšių savo spalva ir forma imituoja lapus, žievę ar gėlės, kad būtų mažiau pastebimos tiek grobiui, tiek plėšrūnams.
  • Medžioklės tipai: pasyvus laukimas (ambush) ir aktyvus medžiojimas priklausomai nuo rūšies ir buveinės.

Dauginimasis ir gyvenimo ciklas

Maldininkai turi netobulą metamorfozę: iš kiaušinių išsirita nimfos, kurios kelis kartus perverčia odą (plesiomorfines) ir galiausiai virsta suaugusiomis. Po poravimosi daugelį rūšių lydi garsus fenomenas — kartais pati patelė suėda patiną (seksualinis kanibalizmas), tačiau tai nėra visuotinė taisyklė ir priklauso nuo rūšies bei sąlygų (maisto gausos, erdvės).

Patelės deda kiaušinius į putplasčio paketą, vadinamą ootheka. Ootekos saugo kiaušinius nuo išdžiūvimo ir plėšrūnų; iš jos nimfos išskrenda praėjus keliems savaitėms ar mėnesiams, priklausomai nuo klimato.

Buveinė ir paplitimas

Kaip minėta, apie 2300 rūšių gyvena tiek vidutinio klimato, tiek atogrąžų zonose. Nors daugiausia rūšių aptinkama tropikuose, kai kurios prisitaikė prie Viduržemio jūros klimato ir net atšiaresnių regionų. Europoje labiausiai žinoma rūšis yra Mantis religiosa, kuri gali būti matoma sode ar pievoje.

Santykiai su kitais organizmais

Maldininkai dalyvauja ekosistemos tinkluose kaip predatoriai, kontroliuodami kitų vabzdžių populiacijas. Jie patys taip pat yra maistu paukščiams, varliagyviams ir kai kuriems plėšriesiems vabzdžiams. Kai kurios rūšys demonstruoja interesantų tarpusavio sąveikas, pavyzdžiui, mimikriją su gėlėmis, kur prisitraukia žiedų lankytojus.

Žmogaus reikšmė ir priežiūra

Maldininkai dažnai laikomi naudinguis soduose, nes naikina kenkėjus. Kai kurie žmonės laiko juos kaip egzotinius augintinius — tai reikalauja tinkamų narvų, temperatūros ir maisto (gyvų vabzdžių). Kultūroje ir folkloruose maldininkai kartais siejami su ramybe, kantrybe ar net sėkme.

Apsauga ir grėsmės

Daugumai rūšių tiesiogiai pavojų kelia buveinių nykimas, pesticidų naudojimas ir klimato kaita. Kai kurios retų rūšių populiacijos gali būti pažeidžiamos, todėl jų apsauga užtikrina biologinės įvairovės išsaugojimą. Vietinėse bendruomenėse svarbu skatinti draugišką požiūrį į šiuos vabzdžius ir riboti chemikalų naudojimą.

Artimiausi mantidų giminaičiai yra Blattodea (tarakonai ir termitai), o šios dvi grupės kartu yra priskiriamos Dictyoptera viršūnei.