Termitai — aprašymas, biologija, gyvenimo ciklas ir poveikis ekosistemoms

Termitai yra socialinių vabzdžių (Isoptera) pošeimio vabzdžiai. Kartais jie neteisingai vadinami baltosiomis skruzdėlėmis, nes skruzdėlės priklauso Hymenoptera būriui.

Jos, kaip ir skruzdėlės, kai kurios bitės ir vapsvos, yra eusocialūs gyvūnai. Termitai dažniausiai minta detritu, dažniausiai mediena, lapų pakratais, dirvožemiu arba gyvūnų mėšlu. Apskaičiuota, kad yra apie 4000 rūšių (taksonomiškai žinoma apie 2600 rūšių). Apie 10 % jų yra kenkėjai, galintys padaryti didelę struktūrinę žalą pastatams, pasėliams ar plantaciniams miškams.

Termitai yra pagrindiniai žaladariai subtropiniuose ir atogrąžų regionuose. Jų vykdomas medienos ir kitų augalinių medžiagų perdirbimas yra labai svarbus ekologijai.

Termitų kolonija prasideda, kai sparnuoti termitai (vadinamieji alatai) susiburia į būrį ir poruojasi. Po poravimosi jie krenta ant žemės ir nusiplėšia sparnus. Patelė ieško tinkamos vietos kolonijai pradėti, o patinas seka paskui ją. Dauguma termitų visą gyvenimą lizdus suka po žeme, tačiau Afrikos ir Australijos termitai iš tikrųjų stato tikrai didelius piliakalnius, kurie atrodo kaip maži kalnai ir gali būti daugiau kaip 20 pėdų aukščio (žr. nuotrauką toliau).

Termitai gyvena kolonijose, kuriose subrendę gyvena nuo kelių šimtų iki kelių milijonų individų. Jie yra puikus pavyzdys saviorganizuotų sistemų, naudojančių būrio intelektą. Bendradarbiaudami jie naudojasi maisto šaltiniais ir aplinka, kurios nebūtų prieinamos pavieniams vabzdžiams, veikiantiems pavieniui. Tipišką koloniją sudaro nimfos (pusiau subrendę jaunikliai), darbininkės, kariai ir abiejų lyčių reprodukciniai individai, kartais - kelios kiaušinius dedančios motinėlės.

Išvaizda ir taksonomija

Termitai paprastai yra smulkūs, nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų ilgio. Jų kūnas sudarytas iš galvos, krūtinės ir pilvo. Dauguma rūšių be sparnų — sparnuotos yra tik reprodukcinės stadijos (alatai). Istoriškai termitai buvo priskirti atskiram Isoptera būriui, tačiau naujesni genetiniai tyrimai parodė artimą ryšį su tarakonais (Blattodea), todėl sistematika buvo atnaujinta.

Mityba ir virškinimas

Termitai daugiausia minta celiulioze turinčia medžiaga: mediena, žolės stiebai, lapai, durpės. Kadangi celiuliozė yra sunkiai virškinama, termitai remiasi simbiotinėmis mikroorganizmų bendruomenėmis (protistais ir bakterijomis) jų žarnyne. Šie mikroorganizmai skaido celiuliozę ir taip suteikia termitams maistines medžiagas. Tuo pačiu termitai keičiasi maistu ir mikroorganizmais per trofalaksiją (maisto mainus tarp kolonijos narių), kas palaiko simbiozę visoje kolonijoje.

Socialinė struktūra ir kastos

Termitų kolonija paprastai turi kelias funkcines grupes:

• Darbininkai – be sparnų, steriliai, dirba medžiagos rinkimu, lizdo statyba, maisto apdirbimu ir jauniklių priežiūra.
• Kariai – turi išsivysčiusias galvos struktūras ar specializuotus žandus, saugo koloniją nuo plėšrūnų.
• Reproduktiniai – sparnuoti alatai (pirminiai reproduktoriai), kurie išeina į oro santuokas, ir kartais neoteniniai reproduktoriai (vietiniai, ne sparnuoti asmenys, kurie gali pradėti dėti kiaušinius, kai pagrindinė karalienė ar karalius žūva).

Karalienė gali gyventi daug metų, net dešimtis metų, ir per tą laiką dėti tūkstančius kiaušinių. Castaus persiskirstymas ir vystymasis dažnai reguliuojamas feromonais bei socialiniais signlais.

Gyvenimo ciklas

Gyvenimo ciklas prasideda nuo poravimosi ore, kai alatai sudaro „skraidančius būrius“ (nuo kelių iki milijonų individų). Po poravimosi patelė ir patinas parenka vietą ir pradeda naują koloniją. Jie nesunkiai atmeta sparnus ir pradeda besidauginti. Jaunikliai lerva vystosi per kelias nimfos stadijas — dalis jų tampa darbininkais, kiti kareiviais ar reprodukciniais. Kai kolonija auga, gali atsirasti sekundariniai reproduktoriai (neotenai), kurie užtikrina kolonijos tęstinumą.

Kolonijų formavimosi laikas ir augimas labai priklauso nuo rūšies bei aplinkos sąlygų: kai kurios rūšys lėtai auga ir 20–50 metų kolonijos egzistuoja, kitos suformuoja milžiniškus piliakalnius per dešimtmečius.

Lizdai, piliakalniai ir architektūra

Termitai stato sudėtingus lizdus: požeminius tunelius, medžiuose esančias ertmes arba didžiulius piliakalnius. Piliakalniai (ypač Afrikoje ir Australijoje) turi sudėtingą vėdinimo sistemą, palaikančią stabilią temperatūrą ir drėgmę. Lizdai gaminami iš žemių, išmirkytų seilėmis ir išmatas — tai suteikia konstrukcijoms stiprumo ir atsparumo drėgmei.

Ekologinis vaidmuo

Termitai atlieka kelias svarbias ekologines funkcijas:

• Greitina organinių medžiagų skilimą ir celiuliozės perdirbimą, grąžindami maistines medžiagas į dirvožemį.
• Gerina dirvožemio struktūrą ir aeraciją per tunelių sistemą, skatindami vandens infiltraciją ir šaknų augimą.
• Sudaro maisto šaltinį daugeliui plėšrūnų (paukščių, skruzdžių, gyvūnų), taip prisidedant prie maisto tinklų įvairovės.

Tuo pačiu termitai gali formuoti ir ekosistemų dinamiką, paveikdami augalų atsinaujinimą ir biomaterialų paskirstymą kraštovaizdyje.

Poveikis žmogui ir kontrolės priemonės

Nors dauguma termitų yra ekologiškai naudingi, apie 10 % rūšių yra reikšmingi kenkėjai. Jie gali pažeisti medines konstrukcijas, lauko statinius, pasėlius ir plantacinius miškus, sukeldami didelius ekonominius nuostolius.

Prevencijos ir kontrolės priemonės:

• Reguliarus patikrinimas ir drėgmės kontrolė pastatuose — termitai dažnai įsiskverbia per drėgnas medžiagas ar kontaktą su dirvožemiu.
• Fizinės barjerinės sistemos ir statybinės medžiagos atsparios termitams.
• Cheminės priemonės: apdorojami gruntai, termicidai ir bait'ai (mirtini masalai), kuriuos naudoja profesionalūs specialistai.
• Integruotos kenkėjų valdymo (IPM) strategijos derina prevenciją, monitoravimą ir taikymą tik būtinai.

Esant įtarimui dėl invazijos, rekomenduojama kreiptis į sertifikuotus kenkėjų kontrolės specialistus, nes netinkamas gydymas gali būti neveiksmingas arba pavojingas aplinkai.

Pastebėjimo ženklai

• Medienos, ypač drėgnos, minkštėjimas ar tuštuma.
• Smulkios dulkės ar „paviršiaus klostės“ išmatuotos prie medžių ar pastatų.
• Skraidančių alų (nuo lizdų išeinantys sparnuoti termitai) atsiradimas pavasario ar lyjaus metu.

Įdomybės

- Kai kurios termitų karalienės gali padidėti keliolika kartų dydžiu palyginti su pradine poza ir gaminti didžiulį kiekį kiaušinių per dieną.
- Termitai yra vieni svarbiausių detritą skaidančių organizmų atogrąžų miškuose — be jų medžių ir lapijos skilimas būtų lėtesnis, o maisto grandinės paveiktos.

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip moksliškai vadinami termitai?

K: Kokiai tvarkai priklauso skruzdėlės?

K.: Kiek termitų rūšių egzistuoja?

K: Kur dažniausiai termitai suka lizdus?

K: Kokioje aplinkoje jie gyvena?

K: Kaip tipiška kolonija susideda iš individų?

K: Kokį vaidmenį jie atlieka ekologijoje?

Paieška pagal raidę