Bitės

Evoliucija

Seniausias gyvūnų apdulkinamas gėles apdulkindavo vabzdžiai, pavyzdžiui, dideli vabalai, gerokai anksčiau nei atsirado bitės. Bitės skiriasi tuo, kad yra specializuotos apdulkintojos, turinčios elgsenos ir fizinių modifikacijų, kurios palengvina apdulkinimą. Bitėms ši užduotis paprastai sekasi geriau nei kitiems apdulkinantiems vabzdžiams, pavyzdžiui, vabalams, musėms, drugeliams ir žiedadulkių vapsvoms. Manoma, kad tokių žiedų specialistų atsiradimas paskatino adaptyviąją žiedinukų radiaciją, o kartu ir pačių bičių atsiradimą.

Bitės, kaip ir skruzdėlės, yra specializuota vapsvų forma. Bičių protėviai buvo vapsvų šeimos vapsvos, kurios medžiojo kitus vabzdžius. Perėjimas nuo vabzdžių grobio prie žiedadulkių galėjo įvykti dėl to, kad vapsvos lervos gaudė grobio vabzdžius, kurie, maitinami žiedadulkėmis, buvo padengti žiedadulkėmis. Panašus elgesys galėjo pereiti prie žiedadulkių rinkimo. Toks pat evoliucijos scenarijus įvyko ir vapsvose veporėdėse, kur grupė, vadinama "žiedadulkių vapsvomis", taip pat išsivystė iš plėšriųjų protėvių.

Neseniai aptikta Melittosphex genties bičių fosilija laikoma "išnykusia žiedadulkes renkančių Apoidea, giminingos šiuolaikinėms bitėms, linija", datuojama apatine kreida (~100 mln. m.). Pagal morfologijos bruožus ji aiškiai priskiriama bičių grupei, tačiau ji išlaikė du nepakitusius protėvių kojų požymius, kurie išduoda jos kilmę. Šis klausimas vis dar diskutuojamas, o filogenetiniai ryšiai tarp bičių šeimų yra menkai išaiškinti.

Bičių kūnai

Bičių, kaip ir kitų vabzdžių, kūną galima suskirstyti į tris dalis: galvą, krūtinę (vidurinę dalį) ir pilvą (užpakalinę dalį). Kaip ir kiti vabzdžiai, bitės turi tris poras kojų ir dvi poras sparnų. Daugelis bičių yra plaukuotos, o jų įspėjamosios spalvos yra geltonos ir juodos arba oranžinės ir juodos.

Daugelio bičių kūnų galinėse dalyse yra įgėlimai (tarsi tuščiavidurės adatos). Jei bitės susipainioja, supyksta ar išsigąsta, jos gali įgelti ir įšvirkšti nuodų, kurie skaudina. Kartą įgėlusi bitė darbininkė po kurio laiko miršta, tačiau kitų rūšių bitės ir vapsvos gali įgelti dar kartą. Kai kurie žmonės yra alergiški bičių įgėlimams ir nuo jų gali net mirti.

Bičių tuštinimasis: puikus kadras. Atkreipkite dėmesį į išangės susitraukimą, kuris sukuria vidinį spaudimą.

Socialinės bitės

Kai kurios bitės yra eusocialūs vabzdžiai, t. y. jos gyvena organizuotomis grupėmis, vadinamomis kolonijomis. Bitininkystėje naudojamos medunešės bitės yra eusocialios. Bičių šeimos namai vadinami aviliu. Vieną avilį sudaro tik viena motinėlė.

Medaus bičių šeimoje yra trijų rūšių bičių. Bičių motinėlė yra svarbiausia bičių šeimoje, nes ji deda kiaušinėlius. Bičių motinėlė naudoja tik savo dyglius, kad įgeltų kitoms bičių motinėlėms. Motinėlė paprastai yra bičių darbininkių motina. Būdama jauna ji valgė specialią želė, vadinamą bičių pieneliu. Bitės darbininkės taip pat yra moteriškos lyties, jos renka žiedadulkes iš žiedų ir kovoja, kad apsaugotų koloniją. Darbininkės šoka virpėjimo šokį, kad praneštų kitoms, kur rado nektaro; tai atrado Karlas von Frischas.

Bičių tranai (patinai) poruojasi su bičių motinėle, kad ji galėtų dėti kiaušinėlius. Vienintelė vyriškos lyties tranų funkcija - poruotis. Jokio kito darbo avilyje jie neatlieka.

Susiję puslapiai

• Bumblebee
• Medus
• Afrikinė bitė
• Hymenoptera