Vikrumo šokis - tai specialus "aštuoniukės" šokis, kurį bitės šoka avilyje. Juo darbininkė praneša kitoms, kur rado nektaro. Tai įrodė austrų etologas Karlas fon Frišas (Karl von Frisch), už ką vėliau jis buvo pripažintas pasaulyje ir dalijosi Nobelio premija už elgesio biologijos tyrimus.
Krypties ir atstumo kodavimas
Šokio pagrindas – tam tikra vikrumo bėgimo dalis (angl. waggle run), kurią bitė atlieka sparčiai sukrėsdama kūną ir judėdama į priekį. Atliekant šį bėgimą, bitės perduoda dvi svarbias žinutes:
- Kryptis: kampas tarp vikrumo bėgimo ir vertikalės ant korių atitinka kampą tarp saulės padėties ir objekto (pvz., gėlių) krypties. Kitaip tariant, jeigu bitė vikrumo bėgimą stato į priekį viršuje esančios korių vertikalės kampu 30° į kairę, tai reiškia, kad gėlės yra 30° į kairę nuo saulės.
- Atstumas: atstumas iki ištekliaus yra koduojamas per vikrumo bėgimo trukmę ir dažnai per pažymėtą vibracijų bei "vibruojančių žingsnių" skaičių. Ilgesnis vikrumo bėgimas reiškia didesnį atstumą.
Komunikacijos elementai ir kaip bitės seka informaciją
Šokantis vabzdys ne tik juda: jis skleidžia vibracijas, skleidžia kvapus (pvz., augalų aromatus ar savo feromonus) ir kartais skleidžia garsus. Stebėtojos (sekėjos) gludina savo antenas prie šokančios bičių, taip fiziškai fiksuodamos kampą ir tempo informaciją bei įsimindamos kvapą, kad galėtų surasti tikslą lauke. Bitės taip pat gali kompensuoti saulės judėjimą – jos naudoja vidinį laikrodį ir poliarizuotos šviesos orientaciją, kad tiksliai nurodytų kryptį net pasikeitus saulės padėčiai.
Apvalus šokis ir jo vieta
Anksčiau manyta, jog yra du visiškai skirtingi šokiai: apvalus šokis ir vikrumo šokis. Dabar žinoma, kad apvalus šokis iš esmės yra trumpas vikrumo šokis – tiesiog vikrumo bėgimas yra labai trumpas arba jo beveik nėra. Todėl apvalus šokis perduoda žinią apie išteklius, esančius labai arti avilio, o vikrumo šokis – apie tolimesnes vietas.
Praktinis panaudojimas ir reikšmė avilio gyvenime
Šokiu bitės informuoja kitus narius apie kryptį ir atstumą iki žiedų, kuriuose yra nektaro, žiedadulkių arba ir nektaro, ir žiedadulkių. Taip pat juo bitės informuojamos, kur galima rasti vandens. Šį šokį bitės šoka norėdamos, kad kiti padėtų joms rinkti išteklius aviliui. Efektyvus informacijos perdavimas leidžia kolonijai greičiau surasti ir išnaudoti gerus maisto šaltinius, didina avilio išgyvenamumą ir produktyvumą.
Kiti svarbūs pastebėjimai
- Bitės gali pridėti papildomų signalų – pavyzdžiui, intensyvumas ir trukmė, taip pat feromonai padeda mažinti paieškos sritį lauke.
- Šokio tikslumas priklauso nuo aplinkos sąlygų (pvz., reljefo, vėjo, orientacinių ženklų), todėl sekėjos dažnai papildomai naudosis kvapu ir vietinėmis charakteristikomis, kad rastų tikslų šaltinį.
- Vikrumo šokis yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip gyvūnai perduoda erdvinius signalus vienas kitam ir koordinuoja socialinę elgseną kolektyve.
Pastaba: nors žodis "šokis" naudojamas apibūdinti šį elgesį, tai ne pramoginis judesys, o tikslinga, evoliuciškai susiformavusi komunikacijos sistema, kuri leidžia bitėms efektyviai bendradarbiauti rinkdamos maistą ir kitus išteklius.
