Naujosios Zelandijos Šiaurinė sala (Te Ika a Māui): faktai ir miestai

Atraskite Naujosios Zelandijos Šiaurinę salą (Te Ika a Māui): įdomūs faktai, miestai — Oklendas, Velingtonas, gyventojų statistika ir geriausios lankytinos vietos.

Šiaurinė sala yra viena iš dviejų pagrindinių Naujosios Zelandijos salų. Nuo Pietų salos ją skiria Kuko sąsiauris. Salos plotas yra 113 729 kv. km (43 911 kv. mylių), todėl ji yra 14-a pagal dydį pasaulyje. Pagal 2009 m. birželio mėn. surašymą saloje gyveno 3 287 600 gyventojų; vėlesniais metais gyventojų skaičius palaipsniui didėjo, todėl ši sala tebėra tankiausiai apgyvendinta Naujosios Zelandijos dalis. Jos maorių pavadinimas yra Te Ika a Māui — „Māui žuvis“, pavadinimas, kilęs iš maorių kūrimo mito apie pusdievį Māui, pagavusį žuvį, tapusią sala.

Geografija ir gamta

Šiaurinė sala pasižymi įvairia gamta: nuo kalnų ir ugnikalnių iki didelių ežerų, pelkių ir ilgos jūros pakrantės. Saloje yra Ugnikalnių plokštis (North Island Volcanic Plateau) su žinomais ugnikalniais, tokiais kaip Mount Ruapehu ir Mount Ngauruhoe (pastarasis dažnai minimas dėl jo išvaizdos kino filmų kūryboje). Didžiausias salos ežeras yra Taupō (Lake Taupo) — taip pat vienas iš didžiausių pasaulyje kalderinių ežerų. Daug vietovių turi geoterminę veiklą (pavyzdžiui, Rotorua), o Tongariro nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Klimatas

Klimatas vyrauja vidutinis ir jūrinis — žiemos gana švelnios, vasaros šiltos. Šiaurinė sala paprastai šiltesnė ir drėgnesnė nei Pietų sala, todėl čia geresnės sąlygos žemės ūkiui ir žalioms teritorijoms. Vietiniai mikroklimatai priklauso nuo reljefo: aukštikalnėse gali pasitaikyti sniego žiemą, o pakrantės sritys dažniau patiria vėją ir drėgmę.

Miestai ir gyventojai

Dauguma Naujosios Zelandijos gyventojų gyvena Šiaurės saloje — apie 76 % visos valstybės gyventojų. Iš didžiųjų miestų didžiausias yra Oklendas, kuris yra ir svarbiausias šalies ekonomikos, kultūros bei transporto centras. Sostinė Velingtonas yra pietiniame salos gale ir yra svarbus politinis bei kultūrinis centras. Kiti reikšmingi miestai: Hamiltonas, Tauranga, Napier–Hastings, New Plymouth, Palmerston North, Whangarei, Rotorua, Gisborne ir kt.

• Oklendas — didžiausias miestų centras, tarptautinis oro uostas ir uostas.
• Velingtonas — valstybės sostinė, menų ir kino industrijos centras.
• Hamiltonas, Tauranga ir Rotorua — svarbios pramonės, žemės ūkio ir turizmo bazės.

Kultūra ir istorija

Šiaurinė sala yra kultūriškai intensyvi — čia gausu maorių palikimo vietų, tradicinių kaimų (marae), meno ir ceremonijų. Maorų istorija ir mitologija yra giliai susijusi su salos pavadinimu (Te Ika a Māui) ir vietovardžiais. Europos kolonizacija prasidėjo XVIII–XIX a., kas reikšmingai pakeitė gyventojų sudėtį ir žemės naudojimą.

Ūkinė veikla ir turizmas

Ekonomika remiasi žemės ūkiu (ypač pienininkyste), miškininkyste, žemės ūkio produkcijos perdirbimu, laivybos ir pramonės veikla. Turizmas — svarbi šaltinio sritis: lankoma gamta, geoterminės vietovės, nacionaliniai parkai, kultūrinės pramogos ir laisvalaikio veiklos (žygiai, vandens sportas, kalnų slidinėjimas aukštikalnėse žiemą).

Transportas

Šiaurinėje saloje yra didžiausi šalies oro uostai (ypač Oklende ir Velingtone) bei geras kelių ir geležinkelių tinklas. Ryšys su Pietų sala vyksta keliais keltais per Kuko sąsiaurį arba trumposiomis oro linijomis, užtikrinančiomis keleivių ir prekių judėjimą tarp salų.

Šiaurinė sala išsiskiria savo biologine įvairove, gyventojų mišiniu ir svarbia vieta šalies istorijoje bei ekonomikoje. Tai regionas, kuriame susilieja maorių tradicijos, kolonijinė praeitis ir moderni Naujosios Zelandijos visuomenė.

Paieška pagal raidę