Naujosios Zelandijos gyvūnai
Naujosios Zelandijos gyvūnai turi neįprastą istoriją. Svarbiausia žinoti, kad salos buvo Gondvanos dalis, nuo kurios atsiskyrė prieš 84 mln. metų (mia). Naujojoje Zelandijoje yra kai kurių gyvūnų ir augalų, išlikusių iš tų laikų, ir paukščių, kurie čia atskrido daug vėliau. Salos gerai žinomos dėl sausumos paukščių, kurių kai kurie buvo stambios rūšys (moa). Milijonus metų salose nebuvo jokių vietinių žinduolių plėšrūnų, o vieninteliai moasų plėšrūnai buvo kiti paukščiai, pavyzdžiui, milžiniškas Haasto erelis.
Žmonės į Naująją Zelandiją atvyko mažiau nei prieš 1300 metų. Tuo metu šalyje gyveno tik šikšnosparniai (kurie čia skraidė), ir audinės bei jūrų liūtai (kurie čia plaukiojo). Tai reiškė, kad visas ekologines nišas, kurias kituose kraštuose užėmė žinduoliai, Naujojoje Zelandijoje užėmė vabzdžiai arba paukščiai. Todėl šalyje gyvena neįprastai daug neskraidančių paukščių, iš kurių išgyveno tik kiviai ir kakapo.
Dėl plėšrūnų trūkumo net ir šikšnosparniai didžiąją laiko dalį praleidžia ant žemės. Čia taip pat gyvena apie 60 driežų rūšių (30 gekonų ir 30 skinkų) ir keturios varlių rūšys (visos retos ir nykstančios). Yra dvi tuatarų rūšys, Sphenodon - vienintelis išlikęs savo būrio roplys. Šios gyvosios fosilijos yra ropliai, kurių rūšis klestėjo jau prieš 200 mln. metų. Sudarant jo genomo žemėlapį nustatyta, kad ši rūšis turi nuo penkių iki šešių milijardų bazinių porų DNR sekos. Dabar šis roplys gyvena tik Kuko sąsiaurio salose ir Plentų įlankoje.
Žmonės su savimi atsivežė polinezietišką žiurkę (kiore) ir šunį. Vėliau europiečiai atsivežė savo prijaukintusgyvūnus. Iš jų žiurkės, šeškai, katės, stauridės ir šunys padarė didelę įtaką pirminiams Naujosios Zelandijos gyvūnams. Dėl jų daugelis rūšių išnyko. Vėliau iš Australijos buvo įvežti oposumai, skirti kailių pramonei, o iš Europos - elniai kaip medžiojami gyvūnai. Ir vieni, ir kiti smarkiai pakenkė daugelio paukščių gyvenamajai aplinkai miškuose.
Pastaraisiais metais žmonės stengėsi pašalinti iš pakrančių didelius ar mažus žinduolius. Kai kuriose žemyno dalyse žinduoliai visiškai išnaikinami aptvertose teritorijose, kad būtų sukurtos "ekologinės salos". Kaip pavyzdį galima paminėti Karori laukinės gamtos draustinį Velingtono mieste, iš kurio, įrengus nuo žinduolių apsaugančią tvorą, buvo pašalinta apie tona negyvų oposumų, ir Maungatautari atkūrimo projektą.
Neskraidantis kivis yra Naujosios Zelandijos nacionalinis simbolis
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokia yra Naujosios Zelandijos gyvūnų istorija?
A: Naujosios Zelandijos gyvūnai turi neįprastą istoriją. Salos priklausė Gondvanai, nuo kurios atsiskyrė prieš 84 milijonus metų. Kai kurie augalai ir gyvūnai išliko iš tų laikų, o paukščiai čia atskrido daug vėliau.
K: Kuo Naujoji Zelandija yra gerai žinoma?
A: Naujoji Zelandija gerai žinoma dėl savo sausumos paukščių, kai kurie iš jų buvo didelės rūšies (moa).
K: Kas buvo pagrindinis moasų plėšrūnas?
A: Pagrindinis moasų plėšrūnas buvo kiti paukščiai, pavyzdžiui, milžiniškas Haasto erelis.
K: Prieš kiek laiko Naujoji Zelandija atsiskyrė nuo Gondvanos?
A: Naujoji Zelandija atsiskyrė nuo Gondvanos prieš 84 mln. metų.
K: Ar Naujojoje Zelandijoje yra vietinių žinduolių plėšrūnų?
Atsakymas: Ne, milijonus metų Naujojoje Zelandijoje nebuvo vietinių žinduolių plėšrūnų.
K: Kokios rūšies gyvūnai yra moa?
Atsakymas: Moa yra didelė sausumos paukščių rūšis.
K: Kaip moa apsisaugodavo, kol į salas neatvyko plėšrūnai?
A.: Kol į salas neatvyko plėšrūnai, moa neturėjo natūralių plėšrūnų, todėl turėjo pasikliauti savo gynybinėmis priemonėmis, kad apsisaugotų.
