Jūrų liūtai (Otariidae): rūšys, biologija, mityba ir buveinės

Jūrų liūtai (Otariidae): sužinokite apie rūšis, biologiją, mitybą ir buveines — elgesį, reprodukciją, plėšrūnų taktikas ir geriausias vietas stebėti gamtoje.

Jūrų liūtai - tai keli Otariidae (ausuotųjų ruonių) šeimai priklausantys pliaukštakočiai. Jie gyvena visame pasaulyje, išskyrus Atlanto vandenyną.

Jūrų liūtų patinai aplink veidą ir kaklą turi storą kailį, kuris kartais primena liūto girią. Taip jie ir gavo jūros liūto vardą. Kai kurie jų, pavyzdžiui, Stellerio jūrų liūtas, iš tikrųjų gali riaumoti! Žinoma, iš tikrųjų šie jūros liežuvautojai nėra liūtai, bet jie yra žinduoliai. Kaip ir liūtai, jie turi kailį, kvėpuoja oru, gimdo gyvus jauniklius ir maitina juos pienu. Jie taip pat minta mėsa, tačiau jūrų liūtai minta ne sausumos gyvūnais, o žuvimis, kalmarais ir jūros paukščiais. Jūrų liūtai, kaip ir liūtai, taip pat yra aršūs kovotojai.

Pastaba dėl paplitimo: aukščiau esančioje pradžioje pateikta frazė, kad jūrų liūtai „gyvena visame pasaulyje, išskyrus Atlanto vandenyną“, yra supaprastinimas. Iš tiesų Otariidae rūšys daugiausia paplitusios Ramiajame vandenyne ir pietiniuose vandenynuose, bet kelios rūšys aptinkamos ir pietinėse Atlanto bei Indijos vandenyno pakrantėse. Natūraliai jų paplitimas skiriasi tarp rūšių – kai kurios rūšys yra Siaurės pusrutulio pakrantėse, kitos gyvena pietiniuose regionuose arba salose.

Rūšys

• Kalifornijos jūrų liūtas (Zalophus californianus) – paplitęs Šiaurės Ramiojo vandenyno pakrantėse.
• Stellerio (arba šiaurinis) jūrų liūtas (Eumetopias jubatus) – didelis rūšis, randama Beringo ir šiaurės Ramiojo vandenyno rajonuose.
• Galapagų jūrų liūtas (Zalophus wollebaeki) – endeminis Galapagų saloms.
• Pietų Amerikos jūrų liūtas (Otaria flavescens) – gyvena Pietų Amerikos pakrantėse (tiek Ramiojo, tiek Atlanto pusėse).
• Australijos ir Naujosios Zelandijos rūšys – įeina tiek jūrų liūtai, tiek kailinukai (fur seals), pvz., Neophoca ir Phocarctos gentys.
• Iš viso šeimai Otariidae priklauso maždaug 15–16 šiuolaikinių rūšių, kurios skirstomos į jūrų liūtus ir kailinukus.

Biologija ir elgsena

Jūrų liūtai pasižymi ryškiu seksualiniu dimorfizmu: patinai gali būti kelis kartus didesni už pateles ir turi stambesnę galvą bei kaklą. Jie yra labai socialūs gyvūnai – sezono metu susirenka didelėse kolonijose (rookeries), kur patinai užima teritorijas ir saugo haremus. Dauguma rūšių yra poliginės: patinas susižeria keletą patelių ir aktyviai jas gina nuo kitų patinų.

Reprodukcija pasižymi vėlinimu (delayed implantation): apvaisinta kiaušialąstė kurį laiką neužsikabina į gimdos sienelę, todėl bendra nėštumo trukmė (įskaitant vėlinimą) paprastai būna apie 9–12 mėnesių. Dažniausiai gimsta vienas jauniklis; motinos maitina juos savo pienu ir trumpam pasitraukia į jūrą medžioti, keisdamosis su paliktomis patelėmis.

Jūrų liūtai gerai juda tiek vandenyje, tiek sausumoje: jie naudoja ilgas, stiprias priekines plauktes (plaštakas) ir gali greitai „bėgti“ paplūdimyje, skirtingai nei ausuotieji ruoniai (be auselių), kurie sausumoje yra lėtesni.

Mityba

Jūrų liūtai yra pagrinde žuvėdžiai (piscivoriniai), bet jų mityba labai priklauso nuo rūšies, regiono ir sezono. Dažniausi maisto komponentai:

• žuvys (menkės, sardinės, skumbrės, tunai ir kt.),
• kalmarai ir kiti galvakojai,
• krevetės ir kiti vėžiagyviai (kai kurios rūšys),
• kartais jie medžioja jūros paukščius ar pingvinus (ypač tam tikrose pietinėse rūšyse), o kai kurios didesnės rūšys – pavyzdžiui, Stellerio jūrų liūtas – gali grobti ir didesnę žuvį ar net mažesnius jūrų žinduolius.

Jūrų liūtai medžioja naudodamiesi gebėjimu giliau nardyti ir plaukti ilgus atstumus – kai kurios rūšys nuplaukia keliasdešimt kilometrų iki maisto šaltinių. Jie yra oportunistiniai plėšrūnai ir prisitaiko prie to, kas regionui prieinama.

Buveinės ir grėsmės

Jūrų liūtai gyvena įvairiose buveinėse: uolėtose pakrantėse, smėlio paplūdimiuose, salose ir net arti žmogaus gyvenamųjų zonų (uostų, prieplaukų). Daugelis rūšių branduolinę dalį vasaros laikotarpiu praleidžia kolonijose, o žiemą išsisklaido didesnėmis grupėmis ar keliauja.

Pagrindinės grėsmės jūrų liūtams:

• Žmogaus veikla: komercinis medžiojimas praeityje smarkiai sumažino populiacijas; šiandien problema – žuvų gaudymas, tinklai, užterštumas, naftos išsiliejimai;
• Godulinės žūtys: užmetami žvejybos įrenginiai ir plastikas gali sužeisti ar uždusinti gyvūnus;
• Rūšių konfliktais: konkurencija su žvejybos laivais dėl žuvų išteklių;
• Gamtinės grėsmės: plėšrūnai (orkos, didieji balti rykliai) bei klimato kaitos pasekmės – maisto bazių pokyčiai, buveinių praradimas;
• Ligų protrūkiai: kartais išplinta virusinės ar bakterinės ligos, kurios smarkiai paveikia kolonijas.

Išsaugojimas

Daugelis jūrų liūtų rūšių yra saugomos tarptautiniais susitarimais ir nacionalinėmis programomis. Kai kurios rūšys atsigavo po intensyvios medžioklės nutraukimo, tačiau kitos – pvz., Galapagų ar Naujosios Zelandijos jūrų liūtai – tebėra jautrūs ir laikomi pavojingomis arba pažeidžiamomis. Konkrečią rūšies būklę verta tikrinti IUCN Raudonajame sąraše arba nacionalinių gamtosaugos institucijų duomenyse.

Žmonės gali padėti saugant jūrų liūtus: mažinant plastiko vartojimą, palaikant tvarias žvejybos praktikas, saugant svarbias neršto ir perėjimo vietas bei užtikrinant, kad turizmas būtų atsakingas ir netrukdytų kolonijoms.

Paieška pagal raidę