Jūrų paukščiai: apibrėžimas, prisitaikymai ir migracijos
Jūrų paukščiai - tai paukščiai, prisitaikę gyventi jūroje arba netoli jos. Daugelis jūrų paukščių gyvena jūroje, t.y. toli nuo sausumos. Į sausumą jie gali išlipti tik veistis, o kiti gyvena kolonijomis salose ar uolėtuose krantuose. Labai dažnai jūros paukščiai maistą, dažniausiai žuvį arba moliuskus, renkasi jūroje. Pirmieji jūriniai paukščiai išsivystė kreidos periode, o šiuolaikinės jūrinių paukščių šeimos pirmą kartą pasirodė paleogene. Jų panašumai yra konvergentinės evoliucijos pavyzdžiai: tos pačios aplinkos problemos ir mitybos nišos lėmė panašius prisitaikymus ir išvaizdą skirtingoms grupėms.
Prisitaikymai prie jūros sąlygų
Jūrų paukščiai turi daugybę bendrų prisitaikymo prie jūros sąlygų, kurie leidžia jiems išgyventi atvirose vandenyse ir šaltose srovėse. Pagrindiniai prisitaikymai:
- Plunksnų ir vandeniui atsparios struktūros: daugelio rūšių plunksnos yra padengtos specialiu aliejumi iš uodegos (preen) liaukos, todėl vanduo neprasiskverbia, o izoliuojanti oro sluoksnio struktūra mažina šilumos netekimą.
- Druskos liaukos: dauguma jūrų paukščių turi specialias druskos liaukas (virš snapo), kurios išskiria perteklinę druską, leidžiančią gerti sūraus vandens arba vartoti sūrų maistą.
- Pėdos ir skraidymo adaptacijos: tinklinės pėdos (webbed feet) arba kraujagyslių tinklas pėdose padeda plaukti, o skirtingos sparnų formos – nuo ilgų ir siaurų (albatrosai) iki trumpesnių ir aštrių (žuvėdros) – suteikia pranašumą įvairiose mitybos strategijose.
- Kūno sandara: kai kurios rūšys (pvz., pingvinai) turi tankesnius kaulus, kurie mažina plūdrumą ir palengvina nardymą, kitos turi orines ertmes, leidžiančias greitai pakilti nuo vandens.
Mityba ir elgsena
Jūrų paukščiai naudoja įvairias maitinimosi strategijas: paviršinis griebiant (gullės), panardinimas ir gaudymas po vandeniu (kormoranai, alkažūrai), žemyn krentantis puolimas iš oro (sulidės, gannetai) arba vandens paviršiumi glajus siekimas (ternos). Kai kurios rūšys maitindamosi vagia maistą iš kitų (kleptoparazitas), o kitos specializuojasi maisto ieškojime naktimis ar giluminiame vandenyje.
Veisimosi strategijos ir gyvavimo ciklas
Jūrų paukščiai paprastai gyvena ilgiau, dauginasi vėliau ir turi mažiau jauniklių nei dauguma sausumos paukščių. Jie dažnai investuoja daug laiko į poros ryšius ir jauniklių priežiūrą. Dauguma rūšių lizdus suka kolonijomis – nuo kelių dešimčių iki milijonų individų santvarose. Lizdavimas salose sumažina sausumos plėšrūnų poveikį, bet kolonijos yra pažeidžiamos erozijos, potvynių ir žmogaus trikdymo.
Migracijos
Daugelio rūšių paukščiai kasmet leidžiasi į ilgas metines migracijas, kai kuriais atvejais kirsdami ekvatorių arba apskrisdami aplink Žemę. Geriausiai žinomi pavyzdžiai: Arktinė ternė (Arctic tern) migruoja tarp Arkties ir Antarktidos, o kai kurios albatrosų ir jūrų žvirblių rūšys atlieka ilgus skrydžius per vandenynus, ieškodamos maisto ir palankesnių veisimosi vietų.
Skirtingas laiko leidimas jūroje
Jūrų paukščiai skirtingai leidžia laiką jūroje: kai kurios rūšys praleidžia didžiąją metų dalį ant atviro vandenyno, retai leisdamiesi ant sausumos, kitos – praleidžia daug laiko pakrantėse arba tarpais migruoja tarp maisto zonų ir veisimosi vietų.
Grėsmės ir apsauga
Jūrų paukščiai susiduria su daugeliu grėsmių: tinklų ir žvejybos įrangos gaudymas, žuvų išteklių nykimas dėl pergaudymo, vandens tarša (ypač naftos išsiliejimai), plastiko suvalgymas ir klimato kaita, kuri keičia maisto prieinamumą bei veisimosi buveines. Taip pat pavojus kyla nuo introdukuotų žemės plėšrūnų (pvz., žiurkių ar katinų) salose. Apsaugos priemonės apima buveinių apsaugą, invazinių rūšių eradikavimą, žvejybos praktikų gerinimą ir tarptautinį bendradarbiavimą (pvz., rūšių apsaugos susitarimus).
Apibendrinant, jūrų paukščiai yra įvairialypė grupė su specialiais prisitaikymais, leidžiančiais jiems sėkmingai gyventi vandenyne. Dėl žmogaus veiklos ir klimato pokyčių jų išsaugojimui skiriama vis daugiau dėmesio – tyrimai, stebėjimai ir apsaugos programos yra būtinos ilgalaikei šių rūšių išlikimui užtikrinti.
Galerija
· 
Suodinosios žuvėdros ištisus mėnesius praleidžia skraidydamos jūroje, o į sausumą grįžta tik veistis.
· 
Kormoranų plunksnos gali sušlapti. Tai leidžia jiems lengviau nardyti.
· 
Penkiapirštis pingvinas yra supaprastintas persekiojamasis naras.
· 
Šiaurinis gandras (baltas) kolonijoje su paprastąja žuvėdra Helgolando saloje, Vokietijoje.
· 
Kasmet Kuboje žiemoja iš Šiaurės Amerikos atskridę pelikanai.
· 
Arktinės žuvėdros veisiasi Arktyje ir subarktyje, o žiemoja Antarktidoje.
· 
Didelėje kolonijoje Kanadoje perintys šiauriniai gandrai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra jūrų ežiai?
A: Jūrų paukščiai - tai paukščiai, prisitaikę gyventi jūroje arba netoli jos.
K: Kur gyvena daugybė jūrinių paukščių?
A: Daugelis jūrinių paukščių gyvena toli nuo sausumos, jūroje.
K: Kam jūros paukščiai naudoja jūrą?
A: Jūros paukščiai jūrą naudoja maistui, dažniausiai žuvims arba vėžiagyviams.
K: Kada atsirado pirmieji jūrų paukščiai?
A: Pirmieji jūros paukščiai išsivystė kreidos periode.
K: Kas yra konvergentinė evoliucija?
A: Konvergencijos evoliucija - tai evoliucija, kai dėl panašių aplinkos problemų ir mitybos nišų susiformuoja panašūs prisitaikymai.
K.: Kokius bendrus jūrinių paukščių prisitaikymus turi jūros paukščiai?
A: Jūrų paukščiai gyvena ilgiau, vėliau dauginasi ir turi mažiau jauniklių nei kiti paukščiai. Jie taip pat daug laiko praleidžia su jaunikliais ir lizdus suka kolonijomis.
K: Ar jūros paukščiai visus metus praleidžia jūroje?
Atsakymas: Ne, jūrų paukščiai skirtingai praleidžia jūroje didžiąją metų dalį.
