2003 m. Irako invazija: priežastys, eiga ir pasekmės

2003 m. Irako invazija: išsami priežasčių, karo eigos ir humanitarinių bei politinių pasekmių analizė — kas lėmė karą, klaidingi WMD kaltinimai ir ilgalaikės pasekmės Irakui.

2003 m. invazija į Iraką (2003 m. kovo 20 d. - 2003 m. gegužės 1 d.) buvo Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Australijos, Lenkijos ir kai kurių kitų šalių karas prieš Iraką, kuriuo siekta nutraukti Sadamo Huseino valdymą. Teigiama, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios prasidėjo karas, buvo ta, kad Didžiosios Britanijos ir JAV vyriausybės manė, jog Irakas turi pavojingų masinio naikinimo ginklų (tokių kaip cheminis ar branduolinis ginklas), kurie gali būti panaudoti prieš kitas šalis. Po invazijos paaiškėjo, kad tai buvo netiesa.

Kita karo pradžios priežastis buvo ta, kad daugelis žmonių manė, jog po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių Irake slapstėsi vienas iš "Al Qaeda" lyderių Abu Musabas al-Zarqawi. Nors Sadamas Huseinas nedalyvavo planuojant Rugsėjo 11-osios išpuolius, daugelis žmonių kaltino jį suteikus Al-Qaedai saugią vietą pasislėpti nuo Jungtinių Valstijų. Karas buvo labai prieštaringai vertinamas. Daugelis britų ir amerikiečių kaltino Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Tonį Blerą (Tony Blair) ir JAV prezidentą Džordžą Bušą (George W. Bush).

Desantininkai išsilaipino tolimojoje Irako šiaurėje, keli kariai puolė iš jūros, tačiau dauguma įsiveržė iš Kuveito pietuose. Irako kare žuvo 4734 NATO kariai, iš jų 4600 JAV karių, 179 Jungtinės Karalystės kariai ir 139 kitų NATO šalių kariai, iš viso 4900 karių. Irake buvo sužeisti 31 882 JAV kariai ir daugiau kaip 3600 Jungtinės Karalystės karių. Taip pat žuvo daugiau kaip 100 000 civilių irakiečių, kurie nebuvo kariai.

Priežastys ir motyvai

• Masinio naikinimo ginklų (MNG) kaltinimai: Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija teigė, kad Sirdo režimas turi MNG ir gamybos pajėgumų, todėl kelia grėsmę regionui ir Vakarų šalims. Vėliau tarptautiniai tyrimai neatrado veikiančių masinio naikinimo ginklų sandėlių arba aktyvių programų, kokių tikėtasi.
• Terorizmo ryšiai: buvo teigta apie Sadamo ryšius su teroristinėmis organizacijomis, ypač Al Qaeda, tačiau dauguma tyrimų nerado tiesioginių įrodymų, kad Sadamo režimas organizavo Rugsėjo 11 d. išpuolius ar glaudžiai koordinavo su Al Qaeda.
• Režimo pakeitimas ir demokratizacija: administracijos pareigūnai taip pat argumentavo, kad pašalinus Sadamą būtų galima įvesti demokratiją Irake ir sumažinti autoritarinių režimų įtaką regione.
• Geopolitiniai ir ekonominiai interesai: nors oficialiai neigiajamai, analizės rodo, jog strateginė padėtis ir naftos ištekliai buvo svarbūs veiksniai sprendžiant karinius ir politinius prioritetus.

Karo eiga (pagrindiniai etapai)

• Preludija ir bombardavimai (kovo 20 d.): karinė kampanija prasidėjo didelio masto oro atakomis ir vadinamuoju „šoko ir baimės“ (shock and awe) taktikos taikymu, siekiant greitai paralyžiuoti Saddamui lojalių pajėgų komunikaciją ir logistiką.
• Žemės puolimas: pagrindinės sausumos pajėgos įsiveržė iš Kuveito pietuose, tuo tarpu specialiosios pajėgos ir desantininkai veikė šiaurinėse ir pakrančių zonose.
• Bagdado kritimas: per kelias savaites po invazijos Bagdadas krito, ir Miesto centre buvo šeimininko režimo simbolikos naikinimas; oficialiai didžiųjų kovų pabaiga JAV buvo paskelbta 2003 m. gegužės 1 d., tačiau tai nereiškė viso karo užbaigimo.
• Saddamo suėmimas ir teismas: Sadamas Huseinas buvo suimtas 2003 m. gruodžio 13 d., jam vėliau buvo surengtas teismas Irake ir 2006 m. nuteistas bei įvykdyta mirties bausmė (2006 m. gruodžio 30 d.).
• Okupacija ir ginkluotas pasipriešinimas: po karinės kampanijos prasidėjo ilgalaikė okupacija, kurią lydėjo pasipriešinimas, sukilimai, partizaninis karas ir vėliau – smurtinis sectarinis konfliktas tarp šiitų, sunnitų ir kurdų.

Pasekmės

Žmogiškosios aukos ir humanitarinė krizė: karo ir okupacijos metu žuvo ir buvo sužeista daug civilių ir karių. Civilių aukų skaičius vertinamas labai skirtingai – oficialios ir nevyriausybinės organizacijos pateikė plačią skalę nuo dešimčių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių. Taip pat milijonai žmonių buvo priversti palikti namus (išblaškytieji ir pabėgėliai), didžioji dalis šalies infrastruktūros patyrė sunkius pažeidimus.

Politinis kraštovaizdis Irake: Sadamo režimas buvo nuverstas, tačiau politinė rekonstrukcija buvo sudėtinga. Buvo įvesta laikina administracija (Coalition Provisional Authority), vėliau – per kintamus rinkimų procesus – suformuota nauja vyriausybė. De-Ba'athifikacija (senų režimo pareigūnų pašalinimas) ir valdžios perskirstymas prisidėjo prie socialinių įtampų ir jautrių sektarinių padalijimų.

Terorizmo ir ekstremizmo augimas: karas ir nelygybė sukūrė sąlygas radikalizacijai. Iš buvusių sukilėlių ir ekstremistinių grupių, įskaitant al-Zarqawi veiklą, vėliau susiformavo ir stiprėjo grupuotės, kurios galiausiai tapo Irako ir Levanto islamo valstybė (IS/ISIS) branduoliu, o 2014 m. ši organizacija paskelbė „chalifatą“ didelėje teritorijoje Irake ir Sirijoje.

Tarptautinės teisės ir politinės diskusijos: invazija sukėlė plačias diskusijas dėl karo teisėtumo ir tarptautinės teisės. Jungtinė Karalystė surengė Chilcot tyrimą (išvados paskelbtos 2016 m.), kuriame kritikuota vyriausybės pasiruošimo ir argumentų pateikimo kokybė. Panašios diskusijos vyko ir JAV bei kitose šalyse.

Ekonominės ir socialinės pasekmės: karo kaštai buvo didžiuliai tiek Irake, tiek sąjungininkams. Remonto, rekonstrukcijos ir saugumo išlaidos bei ilgalaikė migracija paliko ilgalaikę įtaką regiono ekonomikai ir socialinei struktūrai.

Skaičiai ir neaiškumai

Skaičiai apie žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių labai skiriasi priklausomai nuo šaltinio. Apibendrinant dažniausiai cituojamus duomenis:

• Jungtinių Valstijų karinės pajėgos patyrė tūkstančių nuostolių (apie 4–4,6 tūkst. žuvusių per visą 2003–2011 laikotarpį, skaičiai siejami su įvairiomis ataskaitomis).
• Jungtinės Karalystės karinės aukos siekia kelis šimtus (apie 179 žuvusiųjų), kitos sąjungininkės taip pat patyrė nuostolių.
• Civilių aukų vertinimai skiriasi – nuo daugiau nei 100 000 iki kelių šimtų tūkstančių, priklausomai nuo metodologijos ir laikotarpio, kuriuo remiamasi.
• Be žuvusiųjų, šimtai tūkstančių ar milijonai žmonių tapo pabėgėliais arba vidaus perkeltomis asmenimis.

Dėl sudėtingumo ir politinių priežasčių tikslaus ir visuotinai priimtino aukų skaičiaus nustatyti iki šiol nepavyko.

Išvados

2003 m. invazija į Iraką buvo reikšmingas tarptautinės politikos ir saugumo lūžis, kuris turėjo ilgalaikių pasekmių ne tik Irakui, bet ir platesniam Artimųjų Rytų regionui bei pasaulinei politikai. Karas sukėlė dideles humanitarines, politines ir teisines diskusijas apie karo teisėtumą, žvalgybos vertinimų patikimumą ir atsakomybę už pokarinius veiksmus. Jo poveikis – politinis nestabilumas, humanitarinė krizė ir ekstremistinių judėjimų stiprėjimas – jaučiami iki šiol.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokios šalys dalyvavo 2003 m. invazijoje į Iraką?

K: Kokia buvo pagrindinė karo pradžios priežastis?

K: Ar Sadamas Huseinas dalyvavo planuojant Rugsėjo 11-osios išpuolius?

K: Kaip kariai įsiveržė į Iraką?

K: Kiek NATO karių žuvo per šį karą?

K: Kiek žmonių buvo sužeista per šį karą?

K: Kiek civilių irakiečių žuvo per šį konfliktą?

Paieška pagal raidę