Džordžas Volkeris Bušas (George Walker Bush, g. 1946 m. liepos 6 d.) - amerikiečių politikas ir verslininkas, kuris 2001-2009 m. buvo 43-iasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jis yra respublikonas. Jis turi rančą Kroforde, Teksaso valstijoje, kuri yra netoli Vako. Jis yra buvusio JAV prezidento Džordžo Bušo ir buvusios JAV pirmosios ponios Barbaros Buš sūnus. 1995-2000 m. buvo Teksaso gubernatorius.

Nors iš pradžių jis planavo savo prezidentavimo laikotarpiu daugiausia dėmesio skirti tokioms programoms kaip švietimas ir nesivelti į užsienio karus, po rugsėjo 11-osios teroro išpuolių jis pakeitė savo požiūrį. Nuo to laiko Bušas sukūrė Vidaus saugumo departamentą ir pasiuntė kariuomenę įsiveržti į tokias šalis kaip Afganistanas ir Irakas. Jo nuomone, geriausias būdas kovoti su terorizmu buvo smogti anksčiau, nei tai padarys teroristai.

Ankstyvoji gyvybė ir išsilavinimas

Džordžas W. Bušas gimė Houston mieste, Teksase. Jis užaugo politinėje šeimoje — jo tėvas Džordžas H. W. Bušas vėliau tapo 41-uoju JAV prezidentu. Baigęs vidurinę mokyklą, Bušas studijavo istoriją ir verslą Harvardo universiteto Magistro mokykloje (tėvo brolis gavo vietą Yale; Džordžas baigė Harvardą 1968 m.). Vėliau jis įgijo administravimo magistro laipsnį (MBA) Hjustono universitete.

Verslo ir ankstyva politinė karjera

Prieš įsitraukdamas į politiką, Bušas dirbo energetikos ir naftos versle bei kartu su verslo partneriais įkūrė investicijų bendroves. 1994 m. jis laimėjo Teksaso gubernatoriaus postą ir 1998 m. buvo perrinktas. Kaip gubernatorius jis pabrėžė mokesčių mažinimą, valdymo efektyvumą ir švietimo reformą.

2000 m. rinkimai ir teisminė kova

2000 m. prezidento rinkimų rezultatai buvo itin arti. Floridos valstijoje įsiplieskė ginčas dėl balsų skaičiavimo, o byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą. Sprendimas Bush v. Gore 2000 m. gruodžio mėn. nutraukė Floridos pertaskaitą ir leido Bušui laimėti su pakankamu rinkikų balsų skaičiumi.

Prezidentavimas (2001–2009)

Bušo prezidentavimo laikotarpis buvo padalintas į dvi aiškias fazes: pradžioje dėmesys buvo skiriamas vidaus politikai (švietimas, mokesčių mažinimas), o po 2001 m. rugsėjo 11 d. – saugumui ir karinėms operacijoms užsienyje.

Vidaus politika

  • No Child Left Behind (2001) – švietimo reformos įstatymas, kuriuo siekta didinti mokyklų atskaitomybę ir pagerinti mokinių pasiekimus.
  • Mokesčių mažinimai – 2001 ir 2003 m. priimtos reikšmingos mokesčių lengvatos, kurios turėjo skatinti ekonomiką, bet kartu ir padidino biudžeto deficitą.
  • Medicare dalis D (2003) – vaistų nuo recepto kompensavimo programa pagyvenusiems žmonėms.
  • Vidaus saugumas – 2002 m. buvo įsteigtas Vidaus saugumo departamentas (Department of Homeland Security), koordinavęs šalies saugumo priemones po 9/11.
  • Ekonomikos krizės valdymas 2008 m. – 2008 m. pasaulinė finansų krizė privertė Bušo administraciją remti finansų sistemą, priimant skubius gelbėjimo paketus (Emergency Economic Stabilization Act).

Užsienio politika ir karinės operacijos

  • Kova su terorizmu – po 2001 m. rugsėjo 11 d. Bušo administracija pradėjo plataus masto kovą su tarptautiniu terorizmu, kuri tapo pagrindiniu jo užsienio politikos motyvu.
  • Afganistanas (2001) – Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais pradėjo operacijas prieš Talibaną ir al‑Qaeda.
  • Irakas (2003) – 2003 m. JAV vadovaujama koalicija įsiveržė į Iraką, remdama teiginius apie masinio naikinimo ginklus (WMD). Vėliau paaiškėjo, kad žvalgybos duomenys dėl WMD buvo klaidingi arba žymiai perdėti, o karo padariniai – ilgalaikiai ir ginčytini.
  • Tarptautinės pasekmės – invazijos ir okupacijos metu kilo smurtas, pasipriešinimas ir politinis nestabilumas; taip pat iškilo klausimų dėl karo teisėtumo ir žvalgybos kokybės.

Kritika, skandalai ir visuomenės nuomonė

Bušo prezidentavimas lydėtas įvairių ginčų ir kritikos:

  • Irako karo pagrįstumas – žvalgybos klaidos dėl WMD ir vėlesnės karo pasekmės sulaukė plataus tarptautinio ir vidaus pasipiktinimo.
  • Abu Ghraib ir kalėjimų kankinimo bylos – 2004 m. atskleistos kalinių kankinimo nuotraukos ir netinkamas elgesys su nuteistais sukėlė pasipiktinimą.
  • Hurricane Katrina (2005) – kritika dėl sulėtinoto ir nepakankamo federalinio reagavimo į stichinę nelaimę Naujojo Orleano regione.
  • Vidaus laisvės ir stebėjimo priemonės – Patriot Act ir su juo susijusios priemonės sulaukė kritikos dėl pilietinių teisių ribojimo.

Paskyrimai į Aukščiausiąjį Teismą

Bušo administracija paskyrė kelis svarbius teisėjus: 2005 m. jis paskyrė Johną G. Robertsą kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir 2006 m. – Samuelį Alito kaip teisėją. Šie paskyrimai turėjo ilgalaikę įtaką JAV teismų institutui ir sprendimams.

Po prezidentavimo

Po kadencijos pabaigos 2009 m. Bušas aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir filantropiniame gyvenime. Keli reikšmingi faktai:

  • Bušo Prezidento centras ir biblioteka (Bush Presidential Center) atidaryti Dallase; centre veikia įvairios švietimo ir viešojo valdymo programos.
  • Knyga „Decision Points“ (2010) – Bušas išleido atsiminimų knygą, kurioje aprašo svarbiausius sprendimus savo prezidentavimo metu.
  • Filantropija ir visuomeniniai projektai – kartu su žmona Laura Buš (Laura Bush) jis remia veteranų, sveikatos ir švietimo iniciatyvas; taip pat Bušas afišuojasi kaip tapytojas, viešai rodęs savo portretus ir meno projektus.

Paveldas ir vertinimas

Džordžo W. Bušo palikimas vertinamas prieštaringai. Jo vadovavimas po 9/11 ir sprendimai dėl karinių veiksmų turėjo didelį poveikį JAV politikai ir pasaulinei tvarkai. Kai kurie vertina jo pastangas stiprinti nacionalinį saugumą ir skatinti ekonomiką mokesčių mažinimu, kiti kritikuoja karo įsikišimus, žvalgybos klaidas ir kai kurias vidaus politikas. Istorikai ir politologai toliau diskutuoja apie ilgalaikes jo administracijos pasekmes.

Šis aprašymas pateikia bendrą Džordžo W. Bušo biografiją ir pagrindines politines gaires. Daugiau detalių apie konkrečius įvykius, teisės aktus ar tarptautinius aspektus galima papildomai aptarti pagal poreikį.