Abortas

Savaiminiai abortai

Vardai

Apie savaiminį abortą arba persileidimą kalbama tada, kai embrionas arba vaisius dėl natūralių priežasčių prarandamas iki 20-osios nėštumo savaitės. Tokiu būdu pasibaigęs nėštumas, kuris trunka nuo 20 iki 37 savaitės, vadinamas "priešlaikiniu gimdymu", jei kūdikis gimsta gyvas. Jei vaisius žūsta gimdoje po 20 savaičių arba jam gimstant, tai vadinama "negyvo vaisiaus gimimu". Priešlaikinis gimdymas ir negyvo vaisiaus gimimas paprastai nelaikomi persileidimais.

Kaip dažnai jie pasitaiko

Dažnai pasitaiko savaiminių abortų (persileidimų). Apie penkiolika procentų nėštumų baigiasi savaiminiu abortu. Daugeliu atvejų moteris net nežino, kad buvo nėščia. Nėštumas būna vos kelių dienų ar savaičių, o moteris mano, kad persileidimas yra tik jos mėnesinės. Apie dvidešimt penki procentai visų moterų per savo gyvenimą patirs savaiminį abortą.

Dauguma persileidimų įvyksta labai anksti. Nuo dešimties iki penkiasdešimties procentų nėštumų baigiasi persileidimu, kai motina ar gydytojai apie tai žino. Šie skaičiai priklauso nuo nėščiosios amžiaus ir sveikatos būklės. Dauguma savaiminių abortų įvyksta taip anksti, kad moteris net nežino, jog buvo nėščia. Vienas konkretus tyrimas parodė, kad 61,9 % nėštumų baigiasi persileidimu iki 12 savaičių. 91,7 % šių persileidimų moteris nežinojo, kad yra nėščia.

Savaiminio persileidimo rizika smarkiai sumažėja po 10 nėštumo savaitės, o nuo 8,5 savaitės LMP iki gimdymo prarandama apie du procentus nėštumo; nėštumo praradimas "praktiškai baigiasi iki embrioninio laikotarpio pabaigos".

Kai kuriems žmonėms yra didesnė tikimybė patirti savaiminį abortą

Žmonėms, kurie jau yra patyrę kelis savaiminius ar dirbtinius abortus, kyla didesnė savaiminio aborto rizika. Didesnė rizika kyla ir sergantiems tam tikromis ligomis bei vyresniems nei 35 metų asmenims. Kitos abortų priežastys gali būti moters arba embriono / vaisiaus infekcija arba jų imuninė reakcija. Tam tikros ligos ar atsitiktinė trauma taip pat gali sukelti savaiminį abortą. Traumos ar streso sukėlimas moteriai, siekiant sukelti persileidimą, laikomas dirbtiniu abortu. Kai kuriose šalyse tai vadinama feticidu.

Savaiminių abortų priežastis

Dauguma persileidimų įvyksta dėl chromosomų kopijavimo sutrikimų, tačiau kai kuriuos sukelia aplinkos veiksniai. Kai pradedamas žmogus, jis gauna 23 chromosomas iš motinos ir 23 iš tėvo. Jei jis negauna tinkamo skaičiaus, jo vystymasis vyksta neteisingai (jis netinkamai auga.) Jis gali turėti daug blogų įgimtų defektų.

Dauguma embrionų ir vaisių, turinčių chromosomų problemų, ilgai negyvena. Jie miršta labai anksti. Yra keletas chromosomų problemų, su kuriomis kartais gali gimti kūdikiai. Pavyzdžiui, Dauno sindromas pasireiškia, kai yra trys 21-osios chromosomos kopijos. (Paprastai žmonės turi po 2 chromosomas.) Tai vadinama 21-osios chromosomos trisomija (tri- reiškia 3).

Savaiminių abortų simptomai

Dažniausias simptomas yra kraujavimas iš makšties. Kraujo gali būti labai mažai (mažiau nei įprastų mėnesinių metu), gali būti labai daug (daug daugiau nei įprastų mėnesinių metu). Kartais tai būna panašu į mėnesinių skausmą. Jis gali būti daug stipresnis. Arba moteris gali nejausti jokio skausmo. Jei nėštumas yra daug savaičių, moteris gali matyti išėjusį embrioną arba vaisių. Tačiau jei jis yra trumpesnis nei 12 savaičių, moteris gali nieko nematyti, tik kraują.

Savaiminių abortų gydymas

Paprastai persileidimo atveju gydymas nereikalingas. Tačiau kartais po persileidimo gimdoje lieka nėštumo audinių, kuriuos reikia pašalinti. Kartais gydytojai atlieka chirurginį abortą. Tai tokia pati operacija, kuri atliekama atliekant dirbtinį abortą. Gydytojai taip pat gali skirti moterims vaistų, kurie gali padėti užbaigti persileidimą be operacijos.

Dirbtiniai abortai

Dirbtinis abortas - tai toks nėštumo nutraukimas, kai tai daroma sąmoningai. Paprastai tai daro gydytojai. Šalyse, kuriose abortus galima daryti teisėtai, juos dažnai atlieka specialistai, daug žinantys apie moters kūną (ginekologai). Nelegaliai atliekamus abortus dažnai atlieka žmonės, neturintys šių specialių žinių. Dėl to jie tampa pavojingesni. Tokie abortai paprastai vadinami nesaugiais abortais, abortais "iš paskos" arba abortais "pasidaryk pats", daugiausia dėl to, kad rizika motinos sveikatai yra daug didesnė nei atliekant abortą kvalifikuotiems gydytojams.

Dirbtinio aborto priežastys

Abortas gali būti atliekamas dėl medicininių priežasčių. Šios priežastys yra šios:

• gelbėti nėščios moters gyvybę
• išsaugoti moters fizinę ar psichinę sveikatą.
• nutraukti nėštumą, dėl kurio vaikas gimtų su sunkiais įgimtais defektais, kurie būtų mirtini, arba dėl kurio padidėtų rizika, kad vaikas mirs ankstyvame amžiuje.
• sumažinti vaisių skaičių, kad sumažėtų rizika sveikatai, susijusi su daugiavaisiu nėštumu (pvz., dvynių).

Dirbtinio aborto rūšys

Yra dvi skirtingos dirbtinio aborto rūšys. Aborto rūšis priklauso nuo kelių dalykų, pavyzdžiui, nuo to, ko nori moteris, ką gydytojas mano esant geriausia, ir nuo to, kaip toli moteris yra nėštumo stadijoje (kiek laiko ji buvo nėščia).

Viena iš dirbtinio aborto rūšių vadinama "medikamentiniu abortu" arba "medikamentiniu abortu". Šio aborto metu gydytojas moteriai duoda vieną ar du vaistus, kurie nutraukia nėštumą. Medikamentinis abortas gali būti atliekamas tik ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Taip yra todėl, kad naudojami vaistai geriausiai veikia, kai jie pradedami vartoti kuo anksčiau, o po to, kai moteris yra nėščia maždaug du mėnesius, vaistai paprastai nelabai veikia. Dėl šios priežasties medikamentinis abortas paprastai nenaudojamas po 9 savaičių nėštumo. Kai kurie privalumai (arba priežastys, dėl kurių kai kurios moterys renkasi šį aborto būdą) yra šie: jį galima pradėti iškart, kai tik moteris supranta, kad yra nėščia; jam nereikia narkozės; moteriai nereikia atlikti procedūros ligoninėje ar klinikoje, kad būtų pašalintas vaisius, kaip atliekant kitos rūšies abortą. Po to, kai moteriai suleidžiami nėštumą nutraukiantys vaistai ar medikamentai, abortas įvyksta kaip "savaiminis" abortas arba persileidimas. (Moteris išleidžia vaisių kartu su gimdoje susikaupusiu krauju ir audiniais iš makšties).

Dažniausiai medikamentiniam abortui naudojami šie vaistai: mifepristonas ir misoprostolis. Pirmiausia gydytojas duoda moteriai mifepristono, kuris kartais dar vadinamas "RU-468" arba "aborto piliule". Šis vaistas organizme blokuoja hormoną progesteroną. Be progesterono embrionas negali išgyventi. Gimdos gleivinė tampa plonesnė, ir embrionas negali augti ar išlikti prisitvirtinęs prie gimdos gleivinės. Po kelių dienų gydytojas duoda moteriai misoprostolio. Dėl to gimda susitraukia (arba sumažėja) ir embrionas iš gimdos išstumiamas (arba išstumiamas) per moters makštį. Kartais, atliekant medikamentinį abortą, kartu su mizoprostoliu vartojamas kitas vaistas, vadinamas metotreksatu. Moteriai suleidžiamas metotreksatas, paprastai suleidžiamas gydytojo kabinete, ir šis vaistas neleidžia embrionui prisitvirtinti prie gimdos gleivinės. Po kelių dienų suleidžiamas misoprostolis.

Antrojo tipo aborto, vadinamo chirurginiu abortu arba abortu kabinete, metu gydytojas atlieka procedūrą, kurios metu iš moters gimdos pašalinamas embrionas arba vaisius. Šios rūšies abortas gali būti atliekamas įvairiais būdais, priklausomai nuo to, kiek laiko moteris buvo nėščia. Chirurginis abortas yra paprastesnis ir gali kilti mažiau problemų, jei jis atliekamas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Dažniausiai pasitaikantis būdas vadinamas "aspiraciniu abortu" arba "siurbimo kiuretažu". Tai galima atlikti gydytojo kabinete arba klinikoje. Pirmiausia moters gimdos kaklelis (viršutinė gimdos dalis) išplečiamas (arba padidinamas). Medicininiu įrankiu išsiurbiama viskas, kas yra moters gimdoje, įskaitant vaisių. Jei moteris yra nėščia ilgiau nei 12 savaičių, gydytojas pirmiausia turi praplėsti gimdos kaklelį (arba padidinti gimdos kaklelį), paprastai į gimdos kaklelį įkišdamas nedideles lazdeles, kad padėtų jam atsidaryti. Jei gimdos viduje esantiems audiniams iškrapštyti tenka naudoti kitą įrankį, vadinamą kiurete, tuomet ši aborto forma kartais vadinama dilatacija ir kiuretažu (arba D&C).

Rizika ir komplikacijos

Nėštumas, kuris baigiasi negimus vaikui, taip pat gali sukelti tam tikrų problemų moteriai. Gali nutikti dvi didelės grupės dalykų:

• Tai turi įtakos moters psichinei sveikatai.
• Tai turi įtakos moters fizinei sveikatai.

Fizinės problemos

Abortas yra saugesnis nei gimdymas, jei jis atliekamas iki 16 nėštumo savaitės ir jei jį atlieka profesionalas. Tam tikri aborto metodai yra gana saugūs, o komplikacijos pasitaiko retai. Paprastai ilgiau trunkančio nėštumo nutraukimas yra rizikingesnis.

Pirmojo trimestro aborto metu moterys paprastai jaučia nedidelį skausmą. 1979 m. atlikus 2299 pacienčių tyrimą, 97 % jų nurodė, kad jaučia tam tikrą skausmą. Pacientės skausmą įvertino kaip mažesnį nei ausies ar danties, bet didesnį nei galvos ar nugaros skausmas.

Aborto metu taikoma vietinė ir bendroji anestezija.

Psichologinės problemos

Atlikta nedaug tyrimų, siekiant išsiaiškinti, ar abortas paveikia moterį psichologiškai ar psichologiškai. Atliktų tyrimų rezultatai prieštaringi. Viename tyrime buvo tirta 13 000 moterų, kurios pastojo, nors to nenorėjo. Tyrimo metu nustatyta, kad dirbtinis abortas nepadidina psichikos sveikatos problemų atsiradimo rizikos; buvo lyginamos moterys, kurios taip pat nenorėjo turėti kūdikio, bet aborto nedarė. Kiti tyrimai parodė panašius rezultatus: moterims, kurioms buvo atliktas abortas, po aborto geriau sekėsi mokykloje ar darbe. Kitas tyrimas parodė, kad abortą pasidariusių moterų savivertė buvo aukštesnė ir jos jautėsi geriau nei tos, kurios aborto nedarė.

Daugelis moterų, kurioms buvo atliktas abortas, po jo pasijuto geriau, joms palengvėjo. Panašioje situacijoje jos tai darytų dar kartą.

2006 m. Naujojoje Zelandijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugeliui abortą pasidariusių moterų iki 4 metų po aborto išsivystė sunki depresija. Jos taip pat dažniau turėjo problemų dėl alkoholio ir nelegalių narkotikų nei moterys, kurios aborto nedarė. Vėliau tyrimą prižiūrėjęs asmuo žiniasklaidai sakė, kad, atsižvelgiant į šiuos rezultatus, būtų labai sunku teigti, jog abortas neturi psichologinio poveikio jį pasidariusiai moteriai. Jis abortą pavadino "traumuojančia patirtimi".

Kitos problemos

Tiek savaiminis, tiek dirbtinis abortas kelia tam tikrą riziką moteriai.

Jei dėl gydytojo atliktos operacijos, paskirto vaisto ar persileidimo nutinka bloga, tai vadinama komplikacija. Abortų komplikacijos gali būti infekcija, kraujavimas, skausmas. Gali kilti arba nekilti problemų vėl pastoti; tai vis dar tiriama. Tose vietose, kur dirbtiniai abortai yra legalūs, mažiau nei 1 % dirbtinių abortų sukelia blogas komplikacijas. Jei gydytojai daro dirbtinį abortą, rizika moteriai yra mažesnė nei gimdymo (kūdikio gimimo) komplikacijų rizika. Vietovėse, kur dirbtiniai abortai yra legalūs, mažiau moterų patiria dirbtinio aborto komplikacijų nei tose vietose, kur dirbtiniai abortai yra nelegalūs. Taip yra todėl, kad dirbtiniai abortai, kuriuos atlieka ne gydytojai, kelia daug didesnę riziką. Pavyzdžiui, 1973 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose įteisinus dirbtinius abortus, mažiau moterų mirė nuo abortų. Jungtinėse Valstijose 2000 m. nuo legalaus aborto komplikacijų mirė 11 moterų.^[1] Mirties rizika dėl legalaus aborto yra 1/100 apendektomijos rizikos.^[2] Mirties rizika nuo penicilino (antibiotiko) injekcijos (injekcijos) yra didesnė nei mirties rizika nuo legalaus aborto.^[3]

Po savaiminio ar dirbtinio aborto moteriai gali kilti emocinių problemų. Ji gali jausti liūdesį, pyktį ar kaltę dėl to, kad patyrė persileidimą ar paprašė aborto. Ji gali manyti, kad padarė kažką, dėl ko įvyko persileidimas, arba kad daryti abortą buvo neteisinga, ir dėl to gali jausti stiprų sielvartą.^[4] Yra daugybė vietų, kur moterys gali gauti pagalbos susidoroti su šiais jausmais.

Kai kurios dirbtinį abortą pasidariusios moterys gali sulaukti kritikos iš draugų ar šeimos narių, kurie yra kitokių pažiūrų. Tačiau mokslininkai, atlikdami mokslinius tyrimus, paprastai nepastebi, kad po dirbtinio aborto moterys turėtų emocinių problemų. 1987 m. prezidentas Ronaldas Reiganas liepė JAV generaliniam chirurgui išnagrinėti šį klausimą. Tiek prezidentas Reiganas, tiek generalinis chirurgas C. Everettas Koopas nemanė, kad abortai yra teisingi. Dr. Koopas išnagrinėjo 250 mokslininkų straipsnių, kuriuos jie parašė moksliniuose žurnaluose. Daktaras Koopas teigė, kad mums žinomi mokslo duomenys nerodo, jog dirbtiniai abortai sukelia emocinių problemų juos pasidariusioms moterims.^[5]

Dirbtinių abortų skaičius ir priežastys

Skirtingose pasaulio dalyse atliekamų dirbtinių abortų skaičius skiriasi. Tai pasakytina ir apie priežastis, dėl kurių moterys nusprendžia pasidaryti abortą. Apytikriais skaičiavimais, pasaulyje kasmet atliekama apie 46 mln. dirbtinių abortų. Iš jų 26 mln. įvyksta ten, kur abortai yra legalūs, 20 mln. įvyksta šalyse, kuriose abortai yra nelegalūs. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje (11,2 iš 100 žinomų nėštumų) ir Nyderlanduose (10,6 iš 100), dirbtinių abortų skaičius yra nedidelis. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Rusijoje (62,6 iš 100) ir Vietname (43,7 iš 100), šis rodiklis yra palyginti didelis. Iš viso 100 žinomų nėštumų tenka 26 dirbtiniai abortai.

2001 m. PSO apskaičiavo, kad kasmet pastoja apie 210 mln. moterų, o gyvų kūdikių gimsta apie 135 mln. Likusieji 75 milijonai atvejų yra persileidimai arba dirbtiniai abortai. Apie keturiasdešimt procentų nėštumų yra neplanuoti, o maždaug penktadalis nėščiųjų nusprendžia nutraukti nėštumą anksčiau laiko. Dėl to per metus atliekama apie 42 mln. abortų. Apie 20 milijonų iš jų yra legalūs, kiti - prieštaraujantys įstatymams. Didžiąją dalį nelegalių abortų atlieka medicininės kvalifikacijos neturintys, dažnai prastos higienos žmonės, kurie dažnai kelia grėsmę moterų gyvybei. PSO apskaičiavo, kad 2008 m. dėl nelegalių abortų mirė apie 47 000 moterų. Šis skaičius buvo mažesnis nei 1990 m. įvertis, daugiausia dėl to, kad Pietų Amerikoje moterys pasirinko vartoti narkotikus nėštumui nutraukti.

Metodai, naudojami atliekant abortus; laikas, kada atliekami abortai

Abortų skaičius skiriasi. Šiems rodikliams įtakos turi nėštumo trukmė ir aborto atlikimo būdas. Remiantis Jungtinėse Amerikos Valstijose surinktais duomenimis, 88,2 % abortų buvo atlikta per pirmąsias dvylika nėštumo savaičių, 10,4 % - nuo 13 iki 20 nėštumo savaitės. Likę 1,4 % buvo atlikti 21-ąją savaitę ar vėliau.

90,9 % buvo atliktas kiuretažas, 7,7 % - medikamentinis abortas (naudojant vaistus, dažniausiai mifepristoną), 0,4 % - "intrauterininė injekcija" (fiziologinis tirpalas arba prostaglandinas) ir 1,0 % - "kita" (įskaitant histerotomiją ir histerektomiją). Guttmacherio institutas apskaičiavo, kad 2000 m. JAV buvo atlikta 2 200 nepažeistos gimdos išplėtimo ir ekstrakcijos procedūrų - 0,17 % visų tais metais atliktų abortų. Panašiai 2006 m. Anglijoje ir Velse 89 % nėštumo nutraukimų buvo atliekami 12 savaičių arba mažiau nei 12 savaičių, 9 % - 13-19 savaičių, o 1,5 % - 20 savaičių arba daugiau. 64 % šių abortų, apie kuriuos pranešta, buvo atlikti vakuuminės aspiracijos būdu, 6 % - D&E būdu, o 30 % - medikamentiniu būdu. Vėlesni abortai dažniau atliekami Kinijoje, Indijoje ir kitose besivystančiose šalyse nei išsivysčiusiose šalyse.

Asmeniniai ir socialiniai abortų veiksniai

1998 m. 27 šalyse buvo atliktas tyrimas. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti priežastis, kodėl moterys nori nutraukti nėštumą. Nustatyta, kad moterys dažniausiai nurodydavo vieną iš šių priežasčių:

• nerimauja dėl savo darbo ar išsilavinimo.
• Nežinojo, kaip mokėti už vaiką, kurio ketino susilaukti.
• nerimauja dėl santykių su partneriu stabilumo.
• Jausmas, kad jie dar nėra pakankamai subrendę turėti vaiką.

2004 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto kito tyrimo išvados buvo panašios.

Suomijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose abortą pasidariusios moterys paprastai nenurodė, kad nėštumas kėlė pavojų jų sveikatai. Tačiau Bangladeše, Indijoje ir Kenijoje daugiau tokių moterų manė, kad nėštumas kėlė pavojų jų sveikatai. 2004 m. JAV atlikto tyrimo metu 1 % moterų pastojo dėl išprievartavimo, o 0,5 % - dėl incesto. Kito 2002 m. amerikiečių tyrimo išvadose teigiama, kad 54 % abortą pasidariusių moterų pastojimo metu naudojo tam tikrą kontracepcijos priemonę. Apie nenuoseklų vartojimą pranešė 49 % prezervatyvus vartojusių moterų ir 76 % vartojusių sudėtines geriamąsias kontraceptines tabletes; 42 % prezervatyvus vartojusių moterų pranešė apie nesėkmę dėl nuslydimo ar nutrūkimo. Guttmacherio institutas apskaičiavo, kad "daugumą abortų Jungtinėse Valstijose pasidarė mažumų moterys", nes mažumų moterys "daug dažniau neplanuotai pastoja".

Kai kurios moterys daro abortą, nes visuomenė, kurioje jos gyvena, verčia tai daryti.

• Kai kuriose pasaulio dalyse neįgalieji susiduria su problemomis, norėdami pritapti visuomenėje.
• Vaiko lytis gali turėti įtakos motinos statusui; dažnai motinos, pagimdžiusios berniukus, turi aukštesnį socialinį statusą nei motinos, pagimdžiusios mergaites.
• Daugelyje pasaulio šalių vienišai (nesusituokusiai) motinai auginti vaiką yra labai sunki užduotis.
• Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje, taikomos gyventojų skaičiaus augimo kontrolės priemonės.

Bet kuris iš šių veiksnių gali priversti nėščią moterį pasidaryti abortą.

Abortų pagal nėštumo amžių histograma Anglijoje ir Velse 2004 m. Vidurkis - 9,5 savaitės.


1998 m. atlikto tyrimo stulpelinė diagrama. Joje parodytos priežastys, dėl kurių moterys pasidarė abortą

Abortai ir teisė

Dirbtinis abortas ne visur yra teisėtas. Kai kuriose šalyse gydytojas, atliekantis dirbtinį abortą, daro nusikaltimą. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir daugelyje Europos šalių abortas yra legalus (ne nusikaltimas). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje ir Somalyje, abortas teisėtas tik siekiant išgelbėti moters gyvybę. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Čilėje ir Salvadore, abortas niekada nėra legalus, įskaitant atvejus, kai tęsiant nėštumą moteriai gresia mirtis.

Šalyse, kuriose dirbtinis abortas nėra legalus, nuo aborto miršta daug daugiau moterų. Moterys vis dar daro dirbtinius abortus, tačiau jos negali jų atlikti saugiose ligoninėse ir klinikose. Šie dirbtiniai abortai sukelia daugiau komplikacijų nei gydytojų atliekami abortai.

Moterys, gyvenančios vietose, kur abortai yra draudžiami arba labai smerkiami, kartais keliauja į kitas vietas, kur abortas gali būti atliktas teisėtai, kad galėtų pasidaryti abortą. Tai yra medicininio turizmo forma.

Tamsiai mėlyna: teisėta. Raudona: neteisėta. Kitomis spalvomis - neteisėtas, su tam tikromis išimtimis (išprievartavimas, grėsmė motinos gyvybei).

Savaiminis abortas kitiems žinduoliams

Įvairiems žinduoliams pasitaiko savaiminių abortų. Avys juos gali patirti dėl to, kad susigrūda pro duris arba jas vejasi šunys. Karvėms abortą gali sukelti užkrečiamosios ligos, pavyzdžiui, bruceliozė arba kampilobakteriozė. Tačiau dažnai tai galima kontroliuoti skiepijant.

Abortas taip pat gali būti sukeliamas gyvūnams, kai tai susiję su gyvulininkyste. Pavyzdžiui, abortas gali būti sukeltas netinkamai kergiamoms kumelaitėms, kurias įsigijo savininkai, nesupratę, kad kumelaitės yra nėščios, arba kumelaitėms, besilaukiančioms dvynukų.

Feticidas gali pasireikšti arkliams ir zebrams. Paprastai taip nutinka dėl to, kad patinai persekioja nėščias kumeles arba verčia jas susiporuoti. Tačiau mokslininkai iškėlė klausimą, kaip dažnai tai vyksta laukinėje gamtoje. Pilkųjų langūrų beždžionių patinai gali užpulti pateles po to, kai patinas užvaldo patelę, sukeldami persileidimą.

Nuomonė apie dirbtinį abortą

Dirbtinis abortas yra prieštaringai vertinama tema. Kiekvienas žmogus turi savo moralinių vertybių sistemą. Remdamiesi savo moralės sistema, žmonės turi skirtingas nuomones apie tai. Šiai nuomonei įtakos gali turėti ir religija.

Skirtingos nuomonės visame pasaulyje

Pasaulyje atlikta daug nuomonių apklausų. Jais bandyta išsiaiškinti, ką žmonės mano apie abortus. Rezultatai skirtingose šalyse buvo skirtingi, taip pat skyrėsi ir užduodami klausimai.

2005 m. gegužės mėn. dešimtyje Europos šalių buvo atlikta apklausa. Žmonių buvo klausiama, ar jie sutinka su teiginiu: "Jei moteris nenori vaikų, jai turėtų būti leista pasidaryti abortą". Didžiausias pritarimas buvo Čekijoje - 81 %, mažiausias Lenkijoje - 47 %.

Apklausa buvo atlikta 2001 m. lapkričio mėn. Apklausos metu Kanados gyventojų buvo klausiama, kokiomis aplinkybėmis, jų nuomone, turėtų būti leidžiama daryti abortą. 32 % respondentų atsakė, kad, jų nuomone, abortai turėtų būti leidžiami visomis aplinkybėmis, 52 % - kad jie turėtų būti leidžiami tam tikromis aplinkybėmis, o 14 % - kad jie niekada neturėtų būti leidžiami. Panaši apklausa 2009 m. balandžio mėn. apklausė Jungtinių Valstijų gyventojus apie abortus; 18 % respondentų teigė, kad abortai turėtų būti "legalūs visais atvejais", 28 % - kad abortai turėtų būti "legalūs daugeliu atvejų", 28 % - kad abortai turėtų būti "nelegalūs daugeliu atvejų", o 16 % - kad abortai turėtų būti "nelegalūs visais atvejais". Tačiau 2011 m. liepos mėn. atliktos Gallupo apklausos metu 47 % amerikiečių save įvardijo kaip pasisakančius už gyvybę ir tiek pat procentų amerikiečių save įvardijo kaip pasisakančius už pasirinkimą. 2005 m. lapkritį Meksikoje atliktos apklausos duomenimis, 73,4 % apklaustųjų mano, kad abortai neturėtų būti legalizuoti, o 11,2 % mano, kad turėtų būti legalizuoti.

2003 m. gruodžio mėn. apklausa parodė, kad 30 % argentiniečių mano, jog abortai Argentinoje turėtų būti leidžiami "nepriklausomai nuo situacijos", 47 % - kad jie turėtų būti leidžiami "tam tikromis aplinkybėmis", o 23 % - kad jie neturėtų būti leidžiami "nepriklausomai nuo situacijos". 2007 m. kovo mėn. apklausa apie abortus Brazilijoje parodė, kad 65 % brazilų mano, jog jie "neturėtų būti keičiami", 16 % - kad turėtų būti išplėsti "leidžiant abortus kitais atvejais", 10 % - kad abortai turėtų būti "dekriminalizuoti", o 5 % buvo "nežinomi". 2005 m. liepos mėn. apklausa Kolumbijoje parodė, kad 65,6 % apklaustųjų mano, jog abortai turėtų likti nelegalūs, 26,9 % - kad jie turėtų būti įteisinti, o 7,5 % - kad nėra tikri.

Už gyvybę ir už pasirinkimą

Kai kuriems žmonėms abortai kelia stiprius jausmus. Žmonės, kurie mano, kad įstatymas turėtų leisti moterims pasirinkti, ar daryti abortą, vadinami pasirinkimo šalininkais. Žmonės, kurie mano, kad abortai yra blogai ir kad įstatymas neturėtų jų leisti, vadinami gyvybės šalininkais.

Už pasirinkimą pasisakantys žmonės mano, kad moterims turėtų būti leista kontroliuoti savo kūną, kai kalbama apie nėštumo nutraukimą ar tęsimą. Jie mano, kad embrionas arba vaisius, kuris yra moters kūne ir neturi pakankamai organų, kad galėtų išgyventi savarankiškai iki vėlesnės nėštumo stadijos, dar nėra asmuo, turintis teises. Už pasirinkimą pasisakantys žmonės taip pat teigia, kad abortai turi būti legalūs, kad būtų apsaugotos moterys, nes, kai abortai yra nelegalūs, jie visiškai nesustabdo abortų darymo, bet verčia moteris bandyti pasidaryti abortą pačioms arba kad jį darytų žmonės, neturintys gydytojo išsilavinimo, o tai kelia joms mirties ar sužalojimo pavojų. Už pasirinkimą pasisakantys žmonės mano, kad būdas užkirsti kelią abortams - užtikrinti, kad moterys pastotų tik tada, kai to nori. Be to, kad pasisako už abortų teisėtumą, tokios už pasirinkimą pasisakančios grupės kaip Planuotos tėvystės organizacija dažnai stengiasi pagerinti žmonių prieigą prie priemonių, naudojamų siekiant išvengti nėštumo (vadinamųjų kontracepcijos priemonių), ir stengiasi mokyti jaunimą apie lytinius santykius, kad sumažintų paauglių nėštumų skaičių.

Už gyvybę pasisakantys žmonės mano, kad visi žmonės, įskaitant negimusius, turi teisę į gyvybę. Dėl šios priežasties jie mano, kad abortas yra blogai ir kad tai yra žmogžudystė. Jie mano, kad įstatymas turėtų pripažinti abortą nusikaltimu, kad būtų apsaugota nekalta gyvybė įsčiose. Tačiau, nors gyvybės gynėjai mano, kad abortas yra blogai, yra retų atvejų, kai kai kurie gyvybės gynėjai leistų atlikti abortą, pavyzdžiui, jei nėštumas kelia pavojų moters gyvybei arba jei ji pastojo nuo išprievartavimo. Už gyvybę pasisakantys žmonės mano, kad nėščios moterys, kurios nenori auginti vaiko, turėtų ieškoti alternatyvų abortui, pavyzdžiui, atiduoti kūdikį įvaikinti. Yra daug krizinio nėštumo centrų, kuriuos įsteigė už gyvybę pasisakantys žmonės, kad atgrasytų moteris nuo abortų. Jie taip pat įkūrė propagandos grupes, tokias kaip Amerikos gyvybės lyga, Feministės už gyvybę ir "Live Action", kad įtikintų daugiau žmonių tikėti, jog abortai yra blogai, ir bandytų pasiekti, kad vyriausybės priimtų įstatymus, ribojančius abortus. Kai kurie už gyvybę pasisakantys žmonės, norėdami sustabdyti abortus, naudoja smurtą. Tačiau dauguma prieš abortus pasisakančių žmonių nedaro tokių blogų dalykų, todėl jie bando sustabdyti abortus taikiu aktyvumu.

Religinės pažiūros

Daugelis religijų turi savo požiūrį į abortus. Šios nuomonės apima platų spektrą nuo pritarimo iki atmetimo. Dauguma religijų paprastai nepritaria abortams.

Atskiri diskusijų klausimai

Paprastai, kai šalyje diskutuojama, ar reikėtų keisti abortų įstatymus, susikuria advokatų grupės. Toliau pateikiami kai kurie šių grupių argumentai.

Krūties vėžio hipotezė

Yra hipotezė, kad dirbtinis abortas didina riziką susirgti krūties vėžiu. Žmonės, kurie tai palaiko, vadina tai ryšiu, o ne hipoteze. Ši tema buvo ginčytina, tačiau šiuo metu mokslininkai sutaria, kad nėra jokio ryšio tarp aborto pirmąjį trimestrą ir rizikos susirgti krūties vėžiu padidėjimo.

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu padidėja estrogenų kiekis. Dėl to krūtys didėja ir ruošiasi laktacijai. XX a. 9-ajame dešimtmetyje, prieš iškeliant šią hipotezę, buvo atlikti tyrimai su žiurkėmis.

Ar embrionas arba vaisius gali jausti skausmą?

Šiuo metu neaišku, nuo kurio momento embrionas ar vaisius gali jausti skausmą. Tai taip pat naudojama diskusijose dėl abortų. Daugelis mokslininkų mano, kad vaisius greičiausiai nejaučia skausmo iki septintojo nėštumo mėnesio. Kiti su tuo nesutinka. Maždaug dvidešimt šeštą nėštumo savaitę augančio vaisiaus taliamuse užsimezga tam tikros jungtys. Vystymosi neurobiologai įtaria, kad šios jungtys gali būti labai svarbios vaisiaus skausmo suvokimui. Tačiau gyvybės gynėjai pasiūlė teisės aktus, kuriuose reikalaujama, kad aborto paslaugų teikėjai pasakytų moteriai, jog atliekant aborto procedūrą embrionas ar vaisius gali jausti skausmą.

Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkai paskelbė tyrimą žurnale "Journal of the American Medical Association". Tyrime išanalizuoti dešimčių medicininių ataskaitų ir kitų tyrimų duomenys. Tyrėjai padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog vaisiai pajus skausmą iki trečiojo nėštumo trimestro. Tačiau vėliau nemažai medicinos kritikų šias išvadas užginčijo. Vaisiaus taliamuse yra tam tikros jungtys. Šios jungtys išsivysto maždaug dvidešimt šeštą nėštumo savaitę. XX a. pabaigoje raidos neurobiologai sutarė, kad šios jungtys yra labai svarbios vaisiaus skausmo suvokimui. Kiti mokslininkai, pavyzdžiui, Anandas ir Fiskas, suabejojo šia vėlyva data, teigdami, kad skausmas gali būti jaučiamas apie dvidešimtą savaitę. Skausmas gali turėti daug įvairių aspektų: Skausmas gali remtis vien tik jutiminiais veiksniais, bet gali būti susijęs ir su emocijomis bei mintimis. Dėl šios priežasties turbūt neįmanoma tiksliai nustatyti, kada embrionas ar vaisius jaučia skausmą, net jei jam yra susiformavę ryšiai taliamuse.