Ronaldas Vilsonas Reaganas (/ˈrɒnəld ˈwɪlsən ˈreɪɡən/; 1911 m. vasario 6 d. – 2004 m. birželio 5 d.) buvo žymus amerikiečių aktorius ir ilgametis politikas. Nuo 1981 iki 1989 m. jis ėjo 40-ojo JAV prezidento pareigas. Prieš tapdamas prezidentu, Reaganas 1967–1975 m. buvo 33-asis Kalifornijos gubernatorius ir du kartus ėjo Ekrano aktorių gildijos (Screen Actors Guild) prezidento pareigas (1947–1952 ir 1959–1960). Ilgą laiką jis dirbo radijo, televizijos ir kino aktoriumi ir tapo vienu iš geriausiai atpažįstamų JAV visuomenės veikėjų XX a. pabaigoje.

Ankstyvas gyvenimas ir karjeros pradžia

Reaganas gimė Tampike, Ilinojaus valstijoje. Augo mažame miestelyje, mokėsi ir užaugo dirbant įvairius darbus, o vėliau studijavo Eureka College, kur baigė ekonomikos ir sociologijos studijas. Po studijų jis įsidarbino radijuje kaip sporto komentatorius ir pamažu pereina prie filmų – galiausiai tapo gerai žinomu Holivudo veidu.

Požiūris į aktorystę

Reaganas padarė sėkmingą karjerą Holivude ir per visą gyvenimą nusifilmavo penkiasdešimt trijuose filmuose, taip pat pasirodė televizijoje ir grojo radijo laidose. Jo kino karjera suteikė viešumo ir padėjo užmegzti ryšius su pramonės bei politikos žmonėmis. Be to, jis buvo aktyvus Ekrano aktorių gildijos veikloje ir du kartus eina jai pirmininko pareigas.

Asmeninis gyvenimas

1940 m. Reaganas vedė aktorę Džeinę Vaidan. Pora išsiskyrė 1949 m. Per šią santuoką jie turėjo tris vaikus (įskaitant įvaikintą sūnų). 1952 m. Reaganas vedė Nensi Deivis (Nancy Davis). Su Nensi jie susilaukė dviejų vaikų, o jų santuoka truko iki Reigano mirties 2004 m. Reaganas buvo pirmasis JAV prezidentas, kuris anksčiau buvo išsiskyręs.

Kelias į Baltuosius rūmus

Po sėkmingos karjeros kine ir politinėje veikloje Kalifornijoje Reaganas 1966 m. laimėjo gubernatoriaus rinkimus ir ėjo šias pareigas 1967–1975 m. Prieš galutinai laimėdamas prezidento rinkimus 1980 m., jis jau buvo kandidatavęs į prezidentus anksčiau – 1968 m. ir 1976 m. 1980 metų rinkimuose Reaganas nugalėjo prezidentą Jimmy Carterį, o 1984 m. buvo perrinktas triuškinančia pergale, laimėjęs 49 iš 50 valstijų.

Prezidentavimas (1981–1989)

Reaganas buvo inauguruotas 1981 m. sausio mėn. Inauguracijos dieną jis pradėjo įgyvendinti politines ir ekonomines idėjas, kurios vėliau buvo apibūdintos kaip Reaganomika. Ši politika dažniausiai apibūdinama per mokesčių mažinimą, reguliavimo mažinimą, valstybės išlaidų ribojimą (išskyrus gynybai skirtas išlaidas) ir pinigų politiką, skirtą sumažinti infliaciją. Reigano administracija priėmė didelius mokesčių mažinimo paketus ir 1986 m. atliko reikšmingą mokesčių reformą.

Prezidento kadencijos pradžioje, 1981 m. kovo 30 d., Reaganas išgyveno pasikėsinimą nužudyti, kai jį sužalojo Johnas Hinckley Jr.; per incidentą sunkiai nukentėjo jo spaudos sekretorius Jamesas Brady, o tai vėliau paskatino didesnį visuomenės susidomėjimą ginklų kontrolės klausimais. Reaganas taip pat paskelbė karą su narkotikais ir remė griežtesnius įstatymus bei kampanijas prieš narkotikų vartojimą.

Užsienio politikoje Reaganas aktyviai priešinosi komunizmui ir Sovietų Sąjungai. Jis įsakė kariškiams surengti invaziją į Grenadą 1983 m., reagavo į Libijos rėmimus terorizmui ir 1986 m. inicijavo bombardavimą Libijoje. 1983 m. jis paskelbė ambicingą gynybos iniciatyvą – Strateginės gynybos iniciatyvą (SDI), kuri tikslinosi apsaugoti Jungtines Valstijas nuo branduolinių atakų.

Antrosios kadencijos metu Reaganas stengėsi užbaigti Šaltąjį karą dialogu ir susitarimais. Jis bendradarbiavo su Sovietų Sąjungos generaliniu sekretoriumi Michailu Gorbačiovu, o tai lėmė 1987 m. pasirašytą INF sutartį, reikšmingai sumažinusią vidutinio nuotolio branduolinius ginklus Europoje. 1987 m. Reaganas pasakė garsųjį kaltinimą Berlyne: „Mr. Gorbachev, tear down this wall!“

Skandalai ir iššūkiai

Antrosios kadencijos metu Reagano administracija susidūrė su dideliu politiniu skandalu – Irano Kontros byla, kai paaiškėjo, jog JAV slaptai pardavinėjo ginklus Iranui ir dalį pajamų skyrė kovotojams Nicaragoje (kontrams). Nors prieštaringos veiklos buvo atliekamos be aiškaus prezidento sutikimo pagal kai kurių tyrimų išvadas, skandalas gerokai sumenkino administracijos reputaciją viešumoje.

Ekonomika ir paveldas

Reaganomika skatino ilgalaikį ekonomikos augimą aštuntajame dešimtmetyje, tačiau taip pat sukėlė dideles biudžeto deficitų ir valstybės skolos augimą. Jo politika paskatino reguliavimo mažinimą, mokesčių sumažinimą ir didesnes gynybos išlaidas. Politiniu požiūriu Reaganas sustiprino Amerikos konservatyvią judėjimą ir tapo ikona konservatyvizmui XX a. pabaigoje. Jis dažnai vadinamas „Didžiuoju komunikatoriumi“ dėl savo gebėjimo paprastai ir įtikinamai bendrauti su visuomene, taip pat – „tefloniniu prezidentu“, nes bet kokia kritika ar skandalai retai ilgai kenkdavo jo populiarumui.

Partinė priklausomybė ir reitingai

Reaganas iš pradžių buvo demokratas, tačiau 1962 m. perėjo į Respublikonų partiją ir tapo vienu iš jos lyderių XX a. pabaigoje. Prezidento apklausose jis dažnai užima aukštas vietas tarp populiariausių JAV prezidentų, ypač tarp konservatorių ir daugeliui amerikiečių jis asocijuojasi su optimizmu ir nacionaliniu pasididžiavimu.

Vėlesnis gyvenimas ir mirtis

Po išėjimo iš Baltųjų rūmų 1989 m. sausio mėn. Reaganas aktyviai dalyvavo labdaros veikloje ir rašė atsiminimus. 1994 m. jis viešai paskelbė apie diagnozuotą Alzheimerio ligą ir palaipsniui pasitraukė iš viešojo gyvenimo. Reaganas mirė 2004 m. birželio 5 d. savo namuose Bel Air, Los Andžele, nuo plaučių uždegimo, po ilgalaikės kovos su Alzheimerio liga. Jam buvo 93-eji metai. Jo laidotuvės vyko su didžiule valstybine pagarba, o palaikai buvo palaidoti Ronald Reagan Presidential Library.

Palikimas

Ronaldo Reagano paveldas yra daugiabriaunis: jis tapo simboliu konservatyvių idėjų atgimimo JAV, pakeitė šalies požiūrį į ekonomiką ir užsienio politiką bei — nepaisant ginčytinų padarinių — išliko populiarus tarp daugeliui amerikiečių. Jo administracijos sprendimai ir viešasis įvaizdis iki šiol kelia stiprias diskusijas istorikų ir politikos apžvalgininkų tarpe.