Disko muzika ir šokiai: kilmė, ypatybės ir istorija
Disko yra šokių muzikos stilius, susiformavęs ir išaugęs iš kelių kitų žanrų: soul, funk ir lotynų muzikos elementų. Muzika buvo ypač populiari nuo septintojo dešimtmečio vidurio iki aštuntojo dešimtmečio pradžios. Pagal disko kūrinius žmonės paprastai šokdavo baruose ir klubuose, vadintuose disko klubais arba diskotekomis. Žodis „disko“ taip pat apibūdina šokių stilių, drabužių madą ir platesnę vakarėlių kultūrą, susijusią su šiuo žanru.
Kilmė ir socialinis kontekstas
Disko ištakos siekia 1970–ųjų pradžią Niujorko naktinių klubų scenoje, kur svarbų vaidmenį atliko juodaodžių, lotynų ir LGBT bendruomenės. Klubai kaip The Loft, Paradise Garage ir vėliau garsioji Studio 54 tapo svarbiomis scenomis, kur DJ ir publika formavo naują šokių muzikos estetiką. Disko buvo stipriai susijusi su klubine kultūra, DJs (diskdžokėjais) ir ilgais miksais, skirtais neišskaidytam šokių vakarui.
Muzikinės ypatybės
Disko charakterizuoja:
- „Keturi ant grindų“ ritmas (angl. four-on-the-floor) – bosinis mušimas ant kiekvieno takto stiprinantis šokio impulsą.
- Pastovus vidutinis–greitas tempas, dažniausiai apie 110–130 BPM, dažnai apie 120 BPM.
- Gausi ritminė sekcija: būgnai, bosas, ritminė gitara (chunking), congos, klavišiniai ir rankų plojimai.
- Orkestracija: dažnai naudotos styginių ir pučiamųjų sekcijos (styginių partijos), kurios kūrė prabangų, kino vertą skambesį.
- Daugialypė boso linija – sinergetiškai derinama su ritminėmis detalėmis.
- Prod. technikos: ilginti kūrinius 12 colių singluose, remiksai, studijinės aranžuotės ir – vėliau – elektroninių ritminių mašinų bei sintezatorių įsijungimas.
Šokiai, mada ir vizualinė kultūra
Disko šokiai apima tiek partnerinius, tiek solo judesius. Populiarios judesių rūšys ir elementai: hustle, bump, įvairūs posūkiai, choreografuoti žingsniai ir laisvesni improvizacijos elementai. Diskotekų mada pasižymėjo blizgiais audiniais, platfotėmis, siaurais kostiumais vyrams, glaustinukėmis ir plataus kirpimo kelnėmis – visa tai tapo disko estetika.
Svarbūs atlikėjai, prodiuseriai ir DJ
Disko scenoje iškilo daug žymių vardų, kurie formavo žanrą ir paliko ilgalaikį palikimą. Tarp jų yra atlikėjai ir prodiuseriai, tokie kaip Donna Summer, Gloria Gaynor, Chic (Nile Rodgers ir Bernard Edwards), Barry White, taip pat įtakingi prodiuseriai ir aranžuotojai kaip Tom Moulton. DJ kultūrą formavo žmonės kaip David Mancuso, Larry Levan ir Nicky Siano, o vėliau Frankie Knuckles, kuris persikėlė link house muzikos.
Technologijos ir gamyba
Pradinėse disko fazėse daugiausia naudojama gyva instrumentacija ir orkestravimas. Tačiau vėliau (ypač iš 1970–1980 m. ribos) ėmė vyrauti sintezatoriai, elektroninės ritmų mašinos ir studijiniai efektai. Svarbūs gamybos bruožai buvo:
- Ilgesnės versijos ir 12″ plokštelės skirtos DJ miksams;
- Remiksų ir perrašymų kultūra;
- Studijinis požiūris į sluoksniavimą – styginės, pučiamieji, chorai ir sintetika kartu su stipriu ritmo liežuviu.
Populiarumo pikas, kritimas ir kultūrinė reakcija
Diskoteka buvo ypač plačiai paplitusi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Disko plačiai išpopuliarėjo po 1977 m. pasirodžiusio filmo Šeštadienio nakties karštligė" (angl. Saturday Night Fever). Filmas ir garso takelis su Džono Travoltos vaidmeniu parodė disko kultūros stilių ir šokius plačiajai publikai.
Tuo pačiu metu atsirado ir reakcija prieš disko kultūrą: vienas ryškiausių incidentų – 1979 m. Čikagoje vykęs „Disco Demolition Night“, po kurio disko radijo eterio laikas ir komercinė parama kai kuriose vietose sumažėjo. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje disko populiarumas ėmė mažėti, o į priekį išlindo tokie žanrai kaip dance, Hi-NRG ir post-disco.
Regioninės atšakos ir vėlesnė įtaka
Europoje ir kitur atsirado variantai, kurie vystėsi savarankiškai: pavyzdžiui, Euro disco ir vėliau Italo disco, kurie skatino elektroninį ir sintetinį skambesį. Giorgio Moroder ir jo darbas su Donna Summer (pvz., „I Feel Love“ – 1977) buvo lemtingas žingsnis link elektronizuotos disko krypties.
Disko palikimas yra didelis: jis padėjo užauginti DJ kultūrą, klubinės muzikos industriją, remiksų praktiką ir tiesiogiai paveikė vėlesnius žanrus – house, techno, pop ir daugelį šiuolaikinių elektroninės šokių muzikos formų. Disko motyvai, ritmai ir estetikos elementai reguliariai sugrįžta į pop muziką bei elektroninę sceną ir kartais patiria atgimimą tiek radijo, tiek klubų aplinkoje.
Įtakingos grupės, DJ ir įrašų leidyklos (pavyzdžiai)
- Atlikėjai ir grupės: Donna Summer, Gloria Gaynor, Chic, Barry White, Bee Gees (populiarūs disko laikotarpiu)
- DJ ir klubinė scena: David Mancuso, Larry Levan, Frankie Knuckles, Studio 54, Paradise Garage
- Leidyklos: Casablanca, Salsoul, TK Records, Philadelphia International (Philly soul įtaka)
Apibendrinant, disko yra ne tik muzikinis žanras, bet ir socialinė bei kultūrinė judėjimo forma, kuri paliko ilgalaikį pėdsaką populiarioje ir klubinėje muzikoje. Nors komercinis šio žanro pikas praeityje, jo elementai gyvuoja ir transformuojasi iki šiol.
Disko muzika
Disko muzikoje susipina R&B, funk, soul ir šokių muzika. Disko muziką paprastai sudaro dainininkas, elektrinės gitaros, sintezatoriaus klavišiniai, elektrinė bosinė gitara ir būgnininkas arba elektroninė būgnų mašina. Disko muzika dažnai yra labai paprasta muzika, turinti stiprų ritmą ir stiprią "boso liniją". Disko muzikoje dažnai būna daug elektroninių efektų.
Disko šokiai
Diskotekų šokiai dažnai yra seksualinio pobūdžio. Kai žmonės eina šokti į diskotekas, jie paprastai dėvi aptemptas kelnes, odinius batus arba batus ir blizgančius drabužius. Moterys, einančios šokti diskotekose, dažnai dėvėdavo aptemptus drabužius, kurie atidengdavo tokias kūno dalis kaip šlaunys ar viršutinė krūtinės dalis. Vyrai, einantys šokti į diskotekas, dažnai atsegdavo marškinių sagas ir taip parodydavo viršutinę krūtinės dalį.
Diskotekų klubai
Disko muzika grojama diskotekų klubuose. Septintojo dešimtmečio pabaigoje Niujorke veikė garsūs diskotekų klubai, pavyzdžiui, "Studio 54". Disko klubuose yra didelė šokių aikštelė ir didelė pa sistema. Diskžokėjas (arba didžėjus) groja disko muzikos įrašus per galingus stiprintuvus su daugybe didelės galios garsiakalbių. Disko muzika paprastai buvo grojama labai garsiai, su daug žemų žemų dažnių. Diskotekų klubuose paprastai būdavo spalvotos šviesos, kurios mirksėdavo kartu su muzika, vadinamos skeneriais, ir veidrodiniai rutuliai su šimtais mažų veidrodėlių, kurie atspindėdavo šviesą šokėjams ir visiems patalpos kampams.
Diskotekų kultūra
Dauguma žmonių, kurie šoko diskotekose, gėrė alkoholį, pavyzdžiui, šampaną ir romą. Daugelis žmonių vartojo nelegalius narkotikus, pavyzdžiui, kokainą ar marihuaną, kad apsvaigtų. Žmonės, kurie eidavo šokti į diskotekas, dažnai turėjo lytinių santykių su žmonėmis, su kuriais susipažindavo diskotekų klube.
Žymūs muzikantai
(Šaltinis: visa muzika)
- Bee Gees
- Donna Summer
- Kaimo žmonės
- Sylvester
- Amanda Lear
- Amija Stiuart (Amii Stewart)
- Andrea Tikrasis ryšys
- Anita Ward
Susiję puslapiai
- Funk
- R&B
- Sielos muzika
| · v · t · e | |
| |
| Dalyvavimas |
|
| Socialinis |
|
| Pagrindiniai dabartiniai žanrai |
|
| Technika |
|
| Regioninis |
|
| Susijęs |
|
|
| |
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra diskoteka?
A: Disko - tai muzikos stilius, kuris buvo populiariausias nuo septintojo dešimtmečio vidurio iki aštuntojo dešimtmečio pradžios, kuriame dalyvavo afroamerikiečių ir lotynų amerikiečių muzikantai bei publika, taip pat privačiuose šokių vakarėliuose, rengiamuose Niujorko pogrindinėje gėjų bendruomenėje. Tai buvo greito tempo muzikos forma, apimanti soul, funk ir lotynų muzikos elementus, su stipriu šokiui skirtu ritmu, pastoviu ritmu "keturi ant grindų" ir didele boso linija. Be to, šis žodis taip pat vartojamas kalbant apie šokių stilių, kurį žmonės šoka pagal tokio tipo muziką, arba apie drabužius, kuriuos jie dėvi eidami šokti į diskotekas.
K: Iš kur atsirado disko?
A: Disko atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Į populiariąją kultūrą jį atnešė 1977 m. pasirodęs kino hitas "Šeštadienio nakties karštligė", kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Johnas Travolta ir kuriame buvo rodomi žmonės, šokantys disko.
K: Kokiems kitiems žanrams disko padarė įtaką?
A: Kiti žanrai, tokie kaip dance, Hi-NRG ir post-disco, išpopuliarėjo dėl disko įtakos. Be to, Europoje atsirado Euro disco, kuris taip pat išpopuliarėjo.
K: Ar šiandien vis dar jaučiama disko įtaka?
A: Taip, šiuolaikinė šokių muzika vis dar kartais išpopuliarėja dėl disko įtakos.
K: Kaip radijo stotys prisidėjo prie disko populiarinimo?
A: XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje daug radijo stočių grojo disko, o tai padėjo jį įtraukti į pagrindinę kultūrą.
K: Kokie instrumentai paprastai naudojami grojant disko muziką?
A: Orkestras dažnai grojo styginių instrumentų sekcijas ir kitus instrumentus, pavyzdžiui, būgnus ar klavišinius, kurie galėjo sukurti stiprų ritmą, skirtą šokiams, su pastoviu keturių ant grindų ritmu ir didele boso linija.
