Liaudies šokiai: apibrėžimas, tradicijos ir atlikimo ypatumai

Liaudies šokiai: apibrėžimas, tradicijos ir atlikimo ypatumai — atraskite autentiškas tradicijas, mokymą, muziką ir socialinę reikšmę nuo kaimo šokių iki sceninių aranžuočių.

Liaudies šokis – tai šokis, kuriam būdingi vienas arba keli iš šių bruožų:

• Socialiniuose renginiuose juos šoka žmonės, turintys menką profesinį pasirengimą arba jo neturintys. Dažnai šokama pagal tradicinę arba tradicine muzika paremta muziką.
• Jie nėra iš pradžių skirti viešam pasirodymui ar scenai. Tradiciniai liaudies šokiai vėliau gali būti aranžuojami ir pritaikomi sceniniams pastatymams ar konkursams.
• Jų atlikimas remiasi paveldėtomis tradicijomis, ritualais ir bendruomenės įpročiais, o ne avangardiniais pokyčiais. Visgi, kaip ir visos gyvos tradicijos, liaudies šokiai laikui bėgant keičiasi ir adaptuojasi.
• Nauji šokėjai dažnai mokosi neformaliai – stebėdami kitus, dalyvaudami pokalbiuose, per šeimos ar kaimo šventes arba sulaukdami patyrusių šokėjų pagalbos.

Nors kai kurie žmonės tam prieštarauja, liaudies šokiai gali būti ir tokie, kuriems nėra centrinės vadovaujančios institucijos, arba kuriuose nėra varžybų ar profesionalių pasirodymų. Jie išlieka svarbiu bendruomenės kultūrinio gyvenimo, socialinių ryšių ir švenčių elementu.

Formos ir struktūra

Liaudies šokiai gali būti įvairių formų: poriniai šokiai, ratu atliekami šokiai (ratai), grandininiai ar eile vykstantys judesiai, taip pat linijiniai ar figūriniai šokiai su aiškiai apibrėžtomis sekcijomis (pvz., užuominos, pasikeitimai, suktukai). Daugelyje šokių yra pasikartojančios frazės, ritminės kombinacijos ir standartinės figūros, tačiau leidžiama improvizacija, ypač per muzikos intarpus.

Muzika ir instrumentai

Muziką liaudies šokiams teikia tradiciniai instrumentai ir vokalinė giedojimo kultūra. Lietuvoje dažnai girdimi:

• kanklės,
• birbynė ir kiti pučiamieji,
• smuikas,
• armonika (akordeonas),
• ritminiai instrumentai (būgneliai, skrabalai) ir kt.

Ritmas ir tempas dažnai lemia šokio charakterį – greitesni žingsniai tinka linksmoms susibendrinimo šventėms, lėtesni – ritualiniams arba poriniams šokiams.

Regioniniai ypatumai ir kostiumai

Lietuvos regionai (Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija ir kt.) turi savitą šokių techniką, žingsnių ornamentiką ir kostiumų stilių. Liaudies kostiumai – svarbi estetinio vyksmo dalis: jų raštai, spalvos, audiniai ir aksesuarai (sagės, diržai, galvos papuošalai) nurodo regioninę tapatybę, kartais socialinę ar šeimyninę padėtį.

Atlikimo ypatumai ir sceninė adaptacija

Tradiciniai šokiai dažniausiai atliekami bendruomenės viduje, bet folkloro kolektyvai ir profesionalūs šokėjai neretai juos aranžuoja scenai. Sceninė adaptacija apima choreografijos sutvarkymą, kostiumų pritaikymą ir muzikos aranžuotes, kurios kartais pabrėžia estetiką, o ne gryną autentiškumą. Svarbu atskirti autentišką bendruomeninį šokį nuo jo sceninės interpretacijos.

Mokymo ir perdavimo būdai

Liaudies šokiai perduodami keliais būdais:

• neformaliai – šeimoje, bendruomenėje, švenčių metu stebint ir imituojant;
• per folkloro kolektyvus ir kultūros centrus – organizuojami užsiėmimai, repeticijos ir stovyklos;
• per mokyklas ir akademines programas – etninės kultūros moduliai, etnografijos kursai;
• per festivalius ir varžytuves – vieši pasirodymai skatina mokymąsi ir mainus.

Liaudies šokių reikšmė šiandien

Liaudies šokiai prisideda prie:

• vietinės ir nacionalinės tapatybės išlaikymo,
• kartų ryšių stiprinimo ir bendruomeniškumo skatinimo,
• etnokultūrinio švietimo ir pramogos,
• turizmo ir kultūrinių mainų (festivaliai, pasirodymai užsienyje).

Kaip pradėti šokti liaudies šokius?

Jei domina liaudies šokiai, pradėti galima lengvai: ieškokite vietinio liaudies šokių kolektyvo, kultūros centro ar bendruomenės renginių. Daug kolektyvų priima pradedančiuosius, organizuoja pamokas su praktiniais užsiėmimais ir paaiškinimais apie regionines ypatybes. Taip pat naudinga lankytis festivaliuose, žiūrėti autentiškus įrašus ir dalyvauti dirbtuvėse.

Pastaba: liaudies šokiai – gyva tradicija. Nors juos galima užfiksuoti ir mokyti struktūrizuotai, svarbu gerbti kilmę bei bendruomenės praktiką ir atsiminti, kad autentiškumas dažnai reiškia dalyvavimą, o ne vien tik stebėjimą.

Europa

Europos liaudies šokių rūšys:

• Polonez (lenkų kalba),
• užsikimšimas,
• Angliškas kantri šokis,
• tarptautinis liaudies šokis,
• Airiškas šokis,
• gegužinės šokis,
• Moriso šokis,
• Turkų šokis,
• Velso Moriso šokis,
• Šiaurės lenkų šokis,
• Ball de bastons,
• kvadratinių šokių ir
• kardų šokis.

Kardų šokiai apima ilgųjų kardų ir rapyrų šokius. Kai kurie choreografiniai šokiai, pavyzdžiui, kontra šokiai, škotų kantri šokiai ir šiuolaikiniai vakarietiški kvadrato šokiai, vadinami liaudies šokiais, nors tai nėra tiesa griežtąja prasme. Kantri šokiai persidengia su šiuolaikiniais liaudies šokiais ir baliniais šokiais. Dauguma kantri šokių ir sportinių šokių yra kilę iš liaudies šokių su nedideliais pokyčiais bėgant metams.

Katalonijos šokis su lazdomis Ball de bastons


Kipro liaudies šokis su akiniais Pafose

Artimieji Rytai ir Pietų Azija

• Attan - Afganistano nacionalinis šokis
• Azerbaidžanietiški šokiai
• Kurdų šokis
• Asirų liaudies šokis
• Gruzinų liaudies šokiai
• Bhangra - Pandžabo derliaus šokis ir muzikos stilius, išpopuliarėjęs visame pasaulyje.
• Ghoomar - tradicinis Bhil genties moterų liaudies šokis Radžastane, Indijoje.
• Ghumura šokis: Karo šokis iš Kalahandi karalystės, Orisos, Indijos
• Kalbelia yra viena jausmingiausių Radžastano šokių formų, kurią šoka kalbelia gentis.
• Izraelio liaudies šokis

Mtiuluri

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra liaudies šokis?

K: Kuo skiriasi tradiciniai liaudies šokiai nuo aranžuotų liaudies šokių?

K: Kaip liaudies šokiai keičiasi laikui bėgant, nors ir stipriai pagrįsti paveldėtomis tradicijomis?

K: Ar visi liaudies šokiai turi vadovaujančią instituciją arba konkursinius ir profesionalius pasirodymus?

K: Kas paprastai atlieka liaudies šokius?

K: Ar liaudies šokiai gali būti atliekami viešai?

K: Kaip nauji šokėjai mokosi liaudies šokių?

Paieška pagal raidę