Waffen-SS buvo Schutzstaffel (SS) dalis. "Waffen-SS" vokiškai reiškia "ginkluoti SS". Waffen-SS buvo sukarinta SS priklausanti organizacija.

Waffen-SS divizijos buvo sudarytos iš specialiai apmokytų karių. Jų pirminė užduotis buvo saugoti aukštesnio rango SS ir nacių partijos asmenis. Kartu su Sturmabteilung ("šturmo batalionu", SA) jie buvo naudojami kaip policijos pajėgos. Waffen-SS oficialiai buvo papildomos policijos pajėgos gatvėse.

1937 m. kai kurie kariai buvo reorganizuoti. Nacių vadovai kai kuriems SS nariams pavedė saugoti ir valdyti koncentracijos stovyklas (vėliau - mirties stovyklas). Šie kariai iš Waffen-SS buvo perkelti į SS-Totenkopfverbände.

Kai kuriose koncentracijos stovyklose, pavyzdžiui, Aušvico ir Buchenvaldo, Waffen-SS gydytojai atliko eksperimentus su žmonėmis.

Heinrichas Himleris vadovavo SS nuo 1929 m. iki 1945 m., kai nacistinė Vokietija pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą. Po Antrojo pasaulinio karo SS buvo pripažinti kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui, o SS buvo paskelbta neteisėta.

Kilmė ir organizacinė raida

Waffen-SS savo ištakas turi iš ankstesnių SS štabų ir 1930–1934 m. formavusiųsi vienetų, kurių oficialus militarizuotas pavadinimas ilgainiui tapo SS-Verfügungstruppe ir vėliau – Waffen-SS. Iš pradžių dalis karių saugojo partijos lyderius ir atliko vidaus apsaugos, tvarkos palaikymo užduotis; vėliau organizacija išaugo į didelę kovinės pajėgos struktūrą su atskiromis divizijomis.

Struktūra ir kovinė reikšmė

Waffen-SS sudarė atskiros divizijos (pvz., Leibstandarte SS Adolf Hitler, Das Reich, Totenkopf, Wiking ir kt.), turėjo savą karinio rengimo sistemą, uniformas ir insignijas. Skirtingai nuo Wehrmacht (reguliarios Vokietijos kariuomenės), Waffen-SS buvo politizuota organizacija — rengimas ir atranka daug dėmesio skyrė ideologijai bei lojalumui nacių režimui.

Per karą Waffen-SS dydis smarkiai išaugo: į jį įėjo tiek vokiečiai, tiek savanoriai ir rekrūtai iš užimtos Europos (pvz., Skandinavijos, Baltijos šalių, vakarų Europos, Balkanų). Iki karo pabaigos per įvairias Waffen-SS formuočių grandis yra tarnavę maždaug apie 800 000–900 000 žmonių.

Karinės operacijos ir elgesys fronte

Waffen-SS dalyvavo daugelyje ryškių mūšių — tiek Rytų fronte prieš Sovietų Sąjungą, tiek Vakaruose prieš sąjungininkų pajėgas. Kai kurios jų divizijos demonstravo kovinį efektyvumą, tuo pačiu metu bylojo ir apie griežtą ideologinį smurtą bei nenuspėjamą elgesį okupacijos zonomis.

Karo nusikaltimai ir dalyvavimas genocide

  • Waffen-SS, kartu su kitomis SS struktūromis, dalyvavo masiniuose civilių žudymuose, žydų persekiojime ir deportacijose į mirties stovyklas.
  • Divizijos vykdė represijas ir „partizanų kautynes“ okupuotose teritorijose, kur tai dažnai reiškė kolektyvinius žudymus ir reketą civiliams.
  • Kai kurios Waffen-SS grupės buvo įtrauktos į tokius įvykius kaip Oraduro-sur-Glane (Prancūzija), Malmedy (Belgija) ir kitas civilių žudynes. Be to, aukščiau minėti koncentracijos stovyklų sargybiniai ir gydytojai dalyvavo kankinimuose bei mirtinuose „eksperimentuose“.

Po karo: teisinis įvertinimas ir pasekmės

Po karo Tarptautinis karinis tribunolas Nuremberge pripažino SS kaip nusikalstamą organizaciją. Tai reiškė, kad SS struktūra kaip tokia buvo laikoma atsakinga už plačiai vykdytus nusikaltimus; tuo pat metu daugelis atskirų narių buvo individualiai persekiojami arba teisiami už konkrečius karo nusikaltimus. Vis dėlto tribunalas taip pat pripažino, kad prievarta į Waffen-SS įtrauktus asmenis kai kuriais atvejais reikėtų išskirti iš bendros atsakomybės (pvz., priverstinai mobilizuoti rekrūtai).

Po karo atsirado ir istorinių mitų bei reabilitacijos bandymų, kuriuos skleidė buvusių Waffen-SS narių organizacijos (pvz., HIAG). Daugelyje šalių viešasis ir mokslinis diskursas aiškiai skiria karinę funkciją nuo kriminalinių veiksmų ir pabrėžia, kad Waffen-SS kaip institucinė jėga dalyvavo nusikaltimuose bei genocido vykdyme.

Atmintis ir istorinis vertinimas

Waffen-SS palikimas yra sudėtingas ir konfliktinis: istorikai vertina kai kurių divizijų kovines savybes, bet vieningai pažymi jų įtraukimą į nacių nusikalstamas veiklas. Daugelyje Europos šalių atminimo politikos ir teisės aktai draudžia SS simboliką ir puoselėja atsakomybę už Holokaustą bei kitus karo nusikaltimus.

Apibendrinant: Waffen-SS buvo ne vien tik karinė pajėga — tai buvo politiškai motyvuota, ideologiškai grįsta SS dalis, kurią lėmė ir karinės užduotys, ir sisteminiai žiaurumai bei nusikaltimai žmoniškumui.