Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija

Istorija

1919 m. Adolfas Hitleris įstojo į Vokietijos darbininkų partiją. 1920 m. partija pakeitė pavadinimą, o 1921 m. Hitleris perėmė jos valdymą.

1923 m. Miunchene nacių partija bandė įvykdyti perversmą ir užimti Vokietiją, bet jai nepavyko. Šis mūšis buvo pavadintas alaus salės puču. Hitleris už išdavystę buvo nuteistas penkerius metus kalėti. Tačiau po devynių mėnesių jis buvo paleistas iš kalėjimo. Kitiems Alaus salės puče dalyvavusiems asmenims buvo skirta mirties bausmė arba 5-6 metai kalėjimo. Vyriausybė taip pat paskelbė NSDAP nelegalia Vokietijoje.

Būdamas kalėjime Adolfas Hitleris parašė didžiąją dalį "Mein Kampf" ("Mano kova"). Šioje knygoje jis užrašė savo politines idėjas ir ateities planus Vokietijai.

1924 m. Hitleris buvo paleistas iš kalėjimo anksčiau laiko. Jis vėl įkūrė NSDAP. Jis norėjo į valdžią patekti teisėtai, per rinkimus. Tuo metu NSDAP buvo tik viena iš kelių kraštutinių dešiniųjų, nacionalistinių politinių partijų Vokietijoje. Tuo metu buvo daug kitų panašių idėjų turinčių partijų. Nacių partiją rėmė tokie svarbūs žmonės kaip Fricas Tysenas (Fritz Thyssen) ir Emilis Kirdorfas (Emil Kirdorf), stambių pramonės įmonių vadovai.

Kiti rinkimai į Reichstagą vyko 1928 m. Šiuose rinkimuose nacių partija surinko 2,6 % balsų. Siekdama geresnių rezultatų kituose rinkimuose, partija nusprendė sumažinti antisemitinių šūkių skaičių. Vietoj to NSDAP daugiau dėmesio skyrė užsienio politikai ir Vokietijos žmonių terorizavimui. 1929 ir 1930 m. vietos rinkimuose NSDAP laimėjo apie 10 % balsų.

1930 m. prezidentas Paulis von Hindenburgas paleido Reichstagą. Nacių partija tai įvertino kaip galimybę. Per 1930 m. rugsėjo 14 d. rinkimus NSDAP gavo 18,3 % balsų ir tapo antra pagal dydį partija Vokietijoje.

Tuo metu dauguma Vokietijos gyventojų norėjo atsikratyti Veimaro Respublikos (Weimarer Republik). Veimaras buvo Vokietijos miestas, kuriame po Pirmojo pasaulinio karo buvo parašyta Vokietijos konstitucija. Žmonės taip pat norėjo stipresnės Vokietijos, kurioje būtų daugiau karių. Versalio sutartimi Vokietijai buvo uždrausta turėti kai kurių rūšių ginklų ir laivų.

1933 m. sausio 30 d. Franzas von Papenas pasiūlė Adolfui Hitleriui tapti Vokietijos kancleriu nacionalistiniame kabinete. Jis tai padarė slapta. Tai buvo Machtübergabe, arba "valdžios perdavimas". Tačiau vėliau NSDAP pradėjo tai vadinti Machtergreifung ("valdžios užgrobimu"). Nacių propagandai buvo geriau sakyti, kad jie perėmė valdžią iš Veimaro Respublikos, o ne tapo teisėta Respublikos vyriausybe.

Paskutiniai laisvi rinkimai Veimaro Vokietijoje įvyko 1933 m. kovo mėn. Nacių partija surinko 44 % balsų. Tai nebuvo dauguma. Po Reichstago gaisro jiems pavyko gauti dviejų trečdalių daugumą, kurios reikėjo, kad būtų priimtas Ermächtigungsgesetz (Įgalinimo įstatymas). Šiuo naujuoju įstatymu jie paleido parlamentą, suteikė Hitleriui galią daryti viską, ką tik panorėjęs, ir visas politines partijas (išskyrus nacių partiją ) paskelbė neteisėtomis.

Po to nacių partija tapo labai svarbi. Žmonės turėjo būti partijos nariais, kad gautų darbą arba būtų paaukštinti. Nacių partija dirbo iki 1945 m. gegužės 8 d., kol Vokietija pasidavė sąjungininkams.

Poveikis

1945 m. gegužės 8 d. NSDAP iširo. Po to NSDAP nebeegzistavo.

Jie įvykdė keletą reformų, kurios tebegalioja iki šiol. Pavyzdžiui:

• 1934 m. jie nusprendė, kad kai du žmonės susituokia, jų daiktai vis tiek yra atskiri.
• Mokėdamas mokesčius asmuo gali atskaityti išlaidas, patirtas vykstant iš namų į darbą ir atgal.
• Dėl jų paskolas teikiančioms įstaigoms buvo sunkiau atimti prekes iš žmonių, kurie buvo joms skolingi.
• 1933 m. jie priėmė išsamius gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymus, kurie šiandien yra gyvūnų apsaugos įstatymų pagrindas.

Tačiau naciai padarė tiek daug blogų dalykų, kad dabar Vokietijoje draudžiama vaizduoti svastikos simbolį (pavaizduotą vėliavoje) arba naudoti tokius šūkius kaip "Sieg Heil". 2010 m. lapkričio mėn. britų Europos Parlamento narys Godfrey Bloomas buvo priverstas palikti Parlamentą. Tai įvyko po to, kai jis Vokietijos parlamento nariui sušuko nacistinį šūkį "Ein Volk, ein Reich, ein Führer".

Posakiai, devizai ir šūkiai

• "Sieg Heil! Sieg Heil! Sieg Heil! "
• "Garbė pergalei" (įprasta nacių skanduotė mitinguose)
• "Ein Volk, ein Reich, ein Führer!"
• "Viena tauta, viena šalis, vienas vadovas!"
• "Deutschland, erwache!"
• "Vokietija, atsibusk!" (Dietricho Ekarto populiari nacių daina. Šį šūkį naciai užrašė ant daugelio propagandinių plakatų).
• "Die Juden sind unser Unglück!"
• "Žydai yra mūsų nelaimė!" (1880 m. vokiečių istoriko Heinricho von Treitschke citata)
• "Lang lebe unser ruhmvoller Führer!"
• "Tegyvuoja mūsų šlovingasis lyderis!"
• "Heute Deutschland, morgen die Welt!"
• "Šiandien Vokietija, rytoj pasaulis!"
• "Die Deutschen immer vor dem Ausländer und den Juden!"
• "Vokietis visada pirmiau už užsienietį ir žydą!"
• "Sicher ist der Jude auch ein Mann, aber der Floh ist auch ein Tier"
• "Žinoma, žydas taip pat yra žmogus, bet blusa taip pat yra gyvūnas."