Nacių partija (NSDAP) — kas tai buvo ir kokia buvo jos ideologija
Sužinokite apie Nacių partiją (NSDAP): jos kilmę, ideologiją, 25 punktų manifestą, Hitlerio vaidmenį ir kaip nacizmas pakeitė Vokietiją.
Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, sutrumpintai NSDAP), dar žinoma kaip nacių partija, buvo Vokietijos politinė partija. Ji susikūrė 1920 m. iš Vokiečių darbininkų partijos (Deutsche Arbeiterpartei) (DAP), kuri vėliau buvo pervadinta į NSDAP. Savo įkūrimo dieną partija paskelbė 25 punktų manifestą (idėjų knygą). Šiame idėjų sąraše buvo išvardyti šie punktai: atsikratyti Versalio sutarties, gauti daugiau žemės Vokietijos žmonėms, atimti iš žmonių visas pajamas, kurių jie neužsidirbo dirbdami, atimti iš žydų pilietybę, pakeisti švietimo sistemą ir sukurti stiprią centrinę valdžią. Labiausiai žinoma dėl to, kad buvo Hitlerio politinė partija.
Iki 1923 m. NSDAP buvo populiariausia Bavarijoje.
Trumpa istorija
NSDAP oficialiai veikė nuo 1920 m. ir greitai susiformavo kaip radikali dešinės pakraipos organizacija. 1921 m. į partijos vadovybę išsiveržė Adolfas Hitleris, kurio asmenybė ir retorika tapo partijos centru. Po nesėkmingo 1923 m. Miunchene vykusio Beer Hall Putsch dele — karininko maišto — Hitleris buvo įkalintas, o per šį laikotarpį parašė knygą Mein Kampf, kurioje išdėstė savo pasaulėžiūrą ir politinius tikslus.
Po politinės reorganizacijos ir laipsniškos propagandinės bei agitacinės kampanijos NSDAP išnaudojo ekonominę krizę ir masinį nezaumaną 1930-ųjų pradžioje. 1933 m. sausio 30 d. Hitleris tapo Vokietijos kancleriu. Greitai po to, pasinaudodama Reichstago padegimo krizė ir priimant Enabling Act, partija įtvirtino diktatūrą, uždraudė politinę opoziciją ir vykdė plačią visuomenės kontrolę (Gleichschaltung).
Ideologija ir pagrindinės idėjos
- Ultranacionalizmas: vokiečių tautos viršenybės, vienybės ir atstatymo idėjos po Pirmojo pasaulinio karo ir Versalio sutarties.
- Rasizmas ir antisemitizmas: centrinė NSDAP ideologijos dalis — žydai ir kitos etninės bei socialinės grupės buvo laikomi žemesnėmis arba grėsmėmis tautos vienybei. Tai tapo pagrindu teisiniams apribojimams, segregacijai ir vėliau — genocidui.
- Führerprinzip (vadovo principas): valstybės ir partijos autoritetą koncentravo vienam neabejotinai vadovui (Hitleriui), o valdymo struktūros buvo hierarchizuotos ir centralizuotos.
- Antikomunizmas ir antidemokratizmas: NSDAP priešinosi demokratinėms institucijoms, socializmui bei komunizmui ir vietoj jų siūlė autoritarinį valdymą.
- Ekspansinė užsienio politika — Lebensraum: idėja apie „gyvybinės erdvės“ plėtrą Rytų Europoje, siekiant užtikrinti žemės ir išteklių Vokietijos tautai.
- Socialinė inžinerija: siekta sukurti „Volksgemeinschaft“ (tautinę bendruomenę), kontroliuoti švietimą, kultūrą ir ekonomiką, vis dažniau derinant valstybės intervenciją su privačia nuosavybe.
Organizacija ir metodai
Partija turėjo platų organizacinį tinklą: jaunimo organizacijas (Hitlerjugend), moterų organizacijas, profesines sąjungas pakeitusias struktūras ir paramilitarines pajėgas. Svarbiausios jėgos – SA (Sturmabteilung), vėliau daugiausia SS (Schutzstaffel), kurios vykdė smurtą prieš politinius priešininkus ir grupes, kurioms buvo grasinama. Vykdoma propaganda (vadovaujama Josepho Goebbelso) ir cenzūra užtikrino ideologijos sklaidą ir viešosios nuomonės formavimą.
Politika ir nusikaltimai
NSDAP įgyvendino represinę politiką prieš: žydus, romus, politinius oponentus (socialistus, komunistus), asmenis su negalia, homoseksualus ir kitas mažumas. 1935 m. priimtos Niurnbergo įstatymai legalizavo rasinę diskriminaciją. Antrojo pasaulinio karo metu partija ir Vokietijos valstybės struktūros įvykdė masinius karo nusikaltimus ir genocidą — Holokaustą — kurio metu buvo nužudyti apie šeši milijonai žydų ir milijonai kitų aukų.
Karas ir žlugimas
NSDAP režimo agresyvi užsienio politika ir invazijos (pvz., į Lenkiją 1939 m.) išprovokavo Antrąjį pasaulinį karą. Po ilgų kovų ir didelių nuostolių Vokietija pralošė — 1945 m. pabaigoje Trečiasis reichas žlugo, Hitleriui nusižudžius, o likusios partijos struktūros buvo uždraustos ir suskaidytos.
Po karo ir teisinė atsakomybė
Po karo sąjungininkai vykdė Nurembergo teismus, kuriuose daugybė aukštų nacių pareigūnų buvo nuteisti už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir kitus pažeidimus. NSDAP kaip organizacija buvo pripažinta nusikalstama kai kuriose kontekstuose, o Vokietijoje pokario įstatymai griežtai draudžia nacių simboliką, ideologijos propogavimą ir neonacines organizacijas.
Paveldas ir atmintis
NSDAP palikimas yra vienareikšmiškai neigiamas: milijonai aukų, sunaikintos bendruomenės ir gilios moralinės bei geopolitinės pasekmės. Istorinė atmintis, tyrimai ir ugdymas apie nacistinį režimą padeda suprasti, kaip autoritarizmas, rasizmas ir totalitarinė ideologija gali virsti katastrofa. Daugelyje šalių veikia memorialai, muziejai ir mokymo programos, skirtos aukoms pagerbti ir prevencijai.
Santrauka
NSDAP buvo radikali, totalitarinė ir smurtinė politinė partija, kurios ideologija grindėsi ekstremaliu nacionalizmu, rasizmu ir autoritarizmu. Jos atėjimas prie valdžios ir vykdyti veiksmai sukėlė vieną didžiausių XX a. tragedijų — Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą. Suvokimas apie šiuos įvykius ir istorijos tyrimas yra svarbūs prevencijai ir demokratijos stiprinimui.
Istorija
1919 m. Adolfas Hitleris įstojo į Vokietijos darbininkų partiją. 1920 m. partija pakeitė pavadinimą, o 1921 m. Hitleris perėmė jos valdymą.1923 m. Miunchene nacių partija bandė įvykdyti perversmą ir užimti Vokietiją, bet jai nepavyko. Šis mūšis buvo pavadintas alaus salės puču. Hitleris už išdavystę buvo nuteistas penkerius metus kalėti. Tačiau po devynių mėnesių jis buvo paleistas iš kalėjimo. Kitiems Alaus salės puče dalyvavusiems asmenims buvo skirta mirties bausmė arba 5-6 metai kalėjimo. Vyriausybė taip pat paskelbė NSDAP nelegalia Vokietijoje.
Būdamas kalėjime Adolfas Hitleris parašė didžiąją dalį "Mein Kampf" ("Mano kova"). Šioje knygoje jis užrašė savo politines idėjas ir ateities planus Vokietijai.
1924 m. Hitleris buvo paleistas iš kalėjimo anksčiau laiko. Jis vėl įkūrė NSDAP. Jis norėjo į valdžią patekti teisėtai, per rinkimus. Tuo metu NSDAP buvo tik viena iš kelių kraštutinių dešiniųjų, nacionalistinių politinių partijų Vokietijoje. Tuo metu buvo daug kitų panašių idėjų turinčių partijų. Nacių partiją rėmė tokie svarbūs žmonės kaip Fricas Tysenas (Fritz Thyssen) ir Emilis Kirdorfas (Emil Kirdorf), stambių pramonės įmonių vadovai.
Kiti rinkimai į Reichstagą vyko 1928 m. Šiuose rinkimuose nacių partija surinko 2,6 % balsų. Siekdama geresnių rezultatų kituose rinkimuose, partija nusprendė sumažinti antisemitinių šūkių skaičių. Vietoj to NSDAP daugiau dėmesio skyrė užsienio politikai ir Vokietijos žmonių terorizavimui. 1929 ir 1930 m. vietos rinkimuose NSDAP laimėjo apie 10 % balsų.
1930 m. prezidentas Paulis von Hindenburgas paleido Reichstagą. Nacių partija tai įvertino kaip galimybę. Per 1930 m. rugsėjo 14 d. rinkimus NSDAP gavo 18,3 % balsų ir tapo antra pagal dydį partija Vokietijoje.
Tuo metu dauguma Vokietijos gyventojų norėjo atsikratyti Veimaro Respublikos (Weimarer Republik). Veimaras buvo Vokietijos miestas, kuriame po Pirmojo pasaulinio karo buvo parašyta Vokietijos konstitucija. Žmonės taip pat norėjo stipresnės Vokietijos, kurioje būtų daugiau karių. Versalio sutartimi Vokietijai buvo uždrausta turėti kai kurių rūšių ginklų ir laivų.
1933 m. sausio 30 d. Franzas von Papenas pasiūlė Adolfui Hitleriui tapti Vokietijos kancleriu nacionalistiniame kabinete. Jis tai padarė slapta. Tai buvo Machtübergabe, arba "valdžios perdavimas". Tačiau vėliau NSDAP pradėjo tai vadinti Machtergreifung ("valdžios užgrobimu"). Nacių propagandai buvo geriau sakyti, kad jie perėmė valdžią iš Veimaro Respublikos, o ne tapo teisėta Respublikos vyriausybe.
Paskutiniai laisvi rinkimai Veimaro Vokietijoje įvyko 1933 m. kovo mėn. Nacių partija surinko 44 % balsų. Tai nebuvo dauguma. Po Reichstago gaisro jiems pavyko gauti dviejų trečdalių daugumą, kurios reikėjo, kad būtų priimtas Ermächtigungsgesetz (Įgalinimo įstatymas). Šiuo naujuoju įstatymu jie paleido parlamentą, suteikė Hitleriui galią daryti viską, ką tik panorėjęs, ir visas politines partijas (išskyrus nacių partiją ) paskelbė neteisėtomis.
Po to nacių partija tapo labai svarbi. Žmonės turėjo būti partijos nariais, kad gautų darbą arba būtų paaukštinti. Nacių partija dirbo iki 1945 m. gegužės 8 d., kol Vokietija pasidavė sąjungininkams.
Poveikis
1945 m. gegužės 8 d. NSDAP iširo. Po to NSDAP nebeegzistavo.
Jie įvykdė keletą reformų, kurios tebegalioja iki šiol. Pavyzdžiui:
- 1934 m. jie nusprendė, kad kai du žmonės susituokia, jų daiktai vis tiek yra atskiri.
- Mokėdamas mokesčius asmuo gali atskaityti išlaidas, patirtas vykstant iš namų į darbą ir atgal.
- Dėl jų paskolas teikiančioms įstaigoms buvo sunkiau atimti prekes iš žmonių, kurie buvo joms skolingi.
- 1933 m. jie priėmė išsamius gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymus, kurie šiandien yra gyvūnų apsaugos įstatymų pagrindas.
Tačiau naciai padarė tiek daug blogų dalykų, kad dabar Vokietijoje draudžiama vaizduoti svastikos simbolį (pavaizduotą vėliavoje) arba naudoti tokius šūkius kaip "Sieg Heil". 2010 m. lapkričio mėn. britų Europos Parlamento narys Godfrey Bloomas buvo priverstas palikti Parlamentą. Tai įvyko po to, kai jis Vokietijos parlamento nariui sušuko nacistinį šūkį "Ein Volk, ein Reich, ein Führer".
Posakiai, devizai ir šūkiai
- "Sieg Heil! Sieg Heil! Sieg Heil! "
- "Garbė pergalei" (įprasta nacių skanduotė mitinguose)
- "Ein Volk, ein Reich, ein Führer!"
- "Viena tauta, viena šalis, vienas vadovas!"
- "Deutschland, erwache!"
- "Vokietija, atsibusk!" (Dietricho Ekarto populiari nacių daina. Šį šūkį naciai užrašė ant daugelio propagandinių plakatų).
- "Die Juden sind unser Unglück!"
- "Žydai yra mūsų nelaimė!" (1880 m. vokiečių istoriko Heinricho von Treitschke citata)
- "Lang lebe unser ruhmvoller Führer!"
- "Tegyvuoja mūsų šlovingasis lyderis!"
- "Heute Deutschland, morgen die Welt!"
- "Šiandien Vokietija, rytoj pasaulis!"
- "Die Deutschen immer vor dem Ausländer und den Juden!"
- "Vokietis visada pirmiau už užsienietį ir žydą!"
- "Sicher ist der Jude auch ein Mann, aber der Floh ist auch ein Tier"
- "Žinoma, žydas taip pat yra žmogus, bet blusa taip pat yra gyvūnas."
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Nacionalsocialistinė Vokietijos darbininkų partija?
A: Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija, dar vadinama nacių partija, buvo 1920 m. įkurta Vokietijos politinė partija.
K: Kas buvo Vokietijos darbininkų partija ir kaip ji buvo susijusi su NSDAP?
A: Vokietijos darbininkų partija buvo partija, kuri vėliau tapo NSDAP. NSDAP atsirado iš Vokietijos darbininkų partijos.
K: Koks buvo NSDAP 25 punktų manifestas?
A.: NSDAP 25 punktų manifestas - tai sąrašas idėjų, tarp kurių buvo Versalio sutarties panaikinimas, daugiau žemės Vokietijos žmonėms, pajamų, kurių žmonės neuždirbo dirbdami, atėmimas, žydų pilietybės atėmimas, švietimo sistemos pakeitimas ir stiprios centrinės valdžios sukūrimas.
K: Kas labiausiai siejamas su NSDAP?
A: Su NSDAP labiausiai siejamas Adolfas Hitleris.
K: Kada NSDAP tapo populiariausia partija Bavarijoje?
A: Nuo 1920 m. iki 1923 m. NSDAP tapo populiariausia partija Bavarijoje po 1923 m. alaus salės pučo.
K: Kas buvo ilgųjų peilių naktis?
A: Ilgų peilių naktis buvo 1934 m. birželio įvykis, kai nacių partija ėmė žudyti SA lyderį Ernstą Röhmą ir Vokietijos kanclerį Kurtą von Schleicherį.
K: Ko savo manifestu siekė NSDAP?
A: Savo manifestu NSDAP siekė gauti daugiau žemės vokiečių tautai, sukurti stiprią centrinę valdžią, pakeisti švietimo sistemą, atimti iš žydų pilietybę ir kt.
Ieškoti