Bundesregierung, kartais vadinama Bundeskabinett arba Federaliniu kabinetu, yra Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybė, kurią sudaro kancleris ir federaliniai ministrai. Ji formuoja ir įgyvendina federalinę politiką, koordinuoja ministerijų veiklą ir atsako už įstatymų įgyvendinimą federaliniu lygiu.

Struktūra

Federalinę vyriausybę sudaro:

  • Kancleris – vyriausybės vadovas, kuris nustato bendrą politikos kryptį ir vadovauja kabinetui. Bundestagas renkasi kanclerį; formaliai paskiria federalinis prezidentas.
  • Federaliniai ministrai – vadovauja atskiroms ministerijoms (departamentams) ir vykdo savo srities politiką pagal bendras kanclerio gaires.
  • Federalinė kanceliarija (Bundeskanzleramt) – administracinė įstaiga, kuri teikia kancleriui pagalbą koordinuojant vyriausybės darbą ir ruošiant sprendimus.

Ministerijų skaičius nėra fiksuotas ir priklauso nuo esamos vyriausybės organizacijos — paprastai jų yra apie 14–16. Be to, ministerijose dirba valstybės sekretoriai: tiek karjerą turintys (valdžios tarnautojai), tiek parlamentiniai valstybės sekretoriai, kurie padeda ministrams politinėje ir parlamentinėje veikloje.

Pagrindinės funkcijos ir atsakomybės

  • Parengti ir teikti Bundestagui įstatymų projektus, vykdyti priimtus federalinius įstatymus.
  • Formuoti užsienio politiką kartu su prezidentu ir atitinkamais ministerijų mechanizmais.
  • Sudarinėti federalinį biudžetą ir vykdyti finansinę politiką.
  • Užtikrinti vidaus saugumą, gynybą, socialinę politiką, ekonomikos ir aplinkosaugos politikų įgyvendinimą — kiekvieno ministro atsakomybė aprėpia jo sritį.

Sprendimų priėmimas ir valdymo principai

Kabinetas veikia pagal kelis tarpusavyje susijusius principus. Kancleris turi teisę nustatyti bendras vyriausybės politikos gaires ir ministerijų veiklos kryptis (vok. Richtlinienkompetenz), o konkrečias užduotis vykdo atskiros ministerijos pagal žinybinį principą (vok. Ressortprinzip), t. y. ministerijoms paliekama kompetencija spręsti savo sritis.

Jeigu du ar daugiau ministrų nesutaria dėl veiksmų ar atsakomybės ribų, sprendimą priima federalinė vyriausybė balsų dauguma – tai atitinka bendradarbiavimo principą (vok. Kollegialprinzip). Lygiai taip Bundestagas turi specialias procedūras, pavyzdžiui, konstruktinį nepasitikėjimo balsavimą, kurio metu kancleris gali būti atleistas tik tada, kai Bundestagas vienu metu išrenka naują kanclerį.

Teisinis pagrindas ir pareigos

Kabineto funkcijos ir procedūros išdėstytos Konstitucijos 62–69 straipsniuose; čia taip pat nurodyta priesaika, kurią turi duoti ministras. Be to, Federaliniame ministrų įstatyme (vok. Bundesministergesetz) reglamentuojami tam tikri praktiniai klausimai, pavyzdžiui, pensijų teisės.

Pagal minėtą įstatymą buvęs federalinės vyriausybės narys gali turėti teisę į senatvės pensiją, jei jis bent dvejus metus ėjo ministro pareigas. Taip pat skaičiuojamas laikas, praleistas dirbant kaip parlamentinis valstybės sekretorius (vok. Parlamentarische Staatssekretäre) arba dirbus žemių (federalinių valstijų) vyriausybėse.

Pagalbinės pareigybės

Parlamentiniai valstybės sekretoriai ir valstybės sekretoriai (karjeros tarnautojai) nėra federalinės vyriausybės formalūs nariai, tačiau atlieka svarbų vaidmenį – jie padeda ministrams organizuoti ministerijų darbą, palaiko ryšius su Bundestagu ir administruoja projektus bei programas.

Kabineto posėdžiai ir viešumas

Paprastai Federalinis ministrų kabinetas posėdžiauja Federalinėje kanceliarijoje (Bundeskanzleramt) kas savaitę, dažniausiai trečiadieniais 9.30 val. Posėdžiai vadovaujami kanclerio; dauguma sprendimų priimami kolegialiai. Kai kurie sprendimai ir susitarimai viešinami per spaudos konferencijas po posėdžių, o kiti — lieka administraciniu lygiu.

Koalicijos ir ministerijų pasiskirstymas

Kadangi Vokietijoje dažnai susidaro koalicinės vyriausybės, ministerijų vadovų paskirstymas ir pagrindinės politinės nuostatos dažnai nustatomos koalicijos sutartyse. Tai padeda užtikrinti stabilumą ir koordinuotą politikos įgyvendinimą tarp skirtingų partijų atstovų vyriausybėje.

Apibendrinant, Bundesregierung – tai kompleksinė institucija, sukurta siekiant koordinuoti federalinę politiką ir užtikrinti, kad valstybės sprendimai būtų priimami nuosekliai, laikantis Konstitucijos ir galiojančių teisės aktų.