Vokietijos Vyriausybė
Bundesregierung, kartais vadinama Bundeskabinett arba Federaliniu kabinetu, yra Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybė, kurią sudaro kancleris ir federaliniai ministrai.
Kabineto funkcijos išvardytos Konstitucijos 62-69 straipsniuose. Čia taip pat nurodyta priesaika, kurią turi duoti ministras.
Kancleris yra atsakingas už federalinės vyriausybės administracinį darbą, tačiau šis darbas pavestas federalinės kanceliarijos vadovui.
Kancleris nustato bendrą federalinės vyriausybės politiką ir kiekvienos ministerijos veiklos kryptis. Federaliniai ministrai yra atsakingi už tai, kas vyksta jų departamentuose, ir už tai, kad ministerija laikytųsi bendrų kanclerio idėjų. Tai vadinama žinybiniu principu (vok. Ressortprinzip).
Jei du federaliniai ministrai nesutaria dėl to, ką reikia daryti, kas tai turi daryti arba kaip tai turi būti daroma, federalinė vyriausybė priima sprendimą balsų dauguma. Tai vadinama bendradarbiavimo principu (vok. Kollegialprinzip).
Federaliniame ministrų įstatyme (vok. Bundesministergesetz) nustatyta, kad į pensiją išėjęs federalinės vyriausybės narys gali gauti senatvės pensiją, jei jis bent dvejus metus ėjo ministro pareigas. Laikas, praleistas dirbant jaunesniuoju ministru (JAV "ministro pavaduotoju"), kuris Vokietijoje vadinamas parlamento nuolatiniu sekretoriumi, yra įskaitomas, taip pat įskaitoma ir ankstesnė narystė žemės (žemių) vyriausybėje.
Parlamento nuolatiniai sekretoriai ir valstybės ministrai nėra federalinės vyriausybės nariai, tačiau padeda jai dirbti.
Paprastai Federalinis ministrų kabinetas posėdžiauja Federalinėje kanceliarijoje kiekvieną trečiadienį 9.30 val.
Trečiasis Merkel kabinetas
Trečiajame A. Merkel kabinete (2013-2018 m.) dirba tik CDU-CSU ir SPD nariai.
| Departamentas | Tarnautojas | Šalis |
| CDU | ||
| Užsienio reikalų ministerija ir federalinio kanclerio pavaduotojas | Sigmaras Gabrielis | SPD |
| Brigitte Zypries | SPD | |
| Interjeras | Thomas de Maizière | CDU |
| Teisingumas ir vartotojų apsauga | Heiko Maas | SPD |
| Finansai | Wolfgangas Schäuble | CDU |
| Darbo ir socialiniai reikalai | Andrea Nahles | SPD |
| Maistas ir žemės ūkis | Christian Schmidt | CSU |
| Gynyba | Ursula von der Leyen | CDU |
| Šeimos reikalai, vyresnio amžiaus žmonės, moterys ir jaunimas | Katarina Barley | SPD |
| Sveikata | Hermannas Gröhe | CDU |
| Transporto ir skaitmeninė infrastruktūra | Aleksandras Dobrindtas | CSU |
| Aplinka, gamtos apsauga, statybos ir branduolinė sauga | Barbara Hendricks | SPD |
| Švietimas ir moksliniai tyrimai | Johanna Wanka | CDU |
| Ekonominis bendradarbiavimas ir vystymasis | Gerdas Miuleris (Gerd Müller) | CSU |
| Federalinis specialiųjų užduočių ministras ir Federalinės kanceliarijos vadovas | Peteris Altmaieris | CDU |
Teisininkai federalinėje vyriausybėje
Šioje lentelėje pateikiamas federalinės vyriausybės narių, kurie buvo teisininkai, skaičius ir procentinė dalis. Vokietijoje laikas tarp rinkimų vadinamas "įstatymų leidybos laikotarpiu". Jungtinėje Karalystėje jis vadinamas parlamentu, o Jungtinėse Amerikos Valstijose - kongresu.
| Teisėkūros laikotarpis | Visiškai kvalifikuoti teisininkai | ||
| Numeris | Procentinė dalis | ||
| 1. (1949–1953) | 6 iš 14 | 42.9% | |
| 2. (1953–1957) | 5 iš 20 | 25.0% | |
| 3. (1957–1961) | 7 iš 18 | 38.9% | |
| 4. (1961–1965) | 8 iš 21 | 38.1% | |
| 7 iš 22 | 31.8% | ||
| 5. (1965–1969) | 7 iš 22 | 31.8% | |
| 6 iš 20 | 30.0% | ||
| 6. (1969–1972) | 4 iš 16 | 25.0% | |
| 7. (1972–1976) | 8 iš 18 | 44.4% | |
| 4 iš 16 | 25.0% | ||
| 8. (1976–1980) | 4 iš 16 | 25.0% | |
| 9. (1980–1983) | 8 iš 17 | 47.1% | |
| 8 iš 17 | 47.1% | ||
| 10. (1983–1987) | 8 iš 17 | 47.1% | |
| 11. (1987–1990) | 9 iš 19 | 47.4% | |
| 12. (1990–1994) | 6 iš 20 | 33.3% | |
| 13. (1994–1998) | 9 iš 18 | 50.0% | |
| 14. (1998–2002) | 3 iš 16 | 18.8% | |
| 15. (2002–2005) | 6 iš 14 | 42.9% | |
| 16. (2005–2009) | 6 iš 16 | 37.5% | |
| 17. (2009–2013) | 7 iš 16 | 43.8% | |
| 18. (2013-2018) | 9 iš 16 | 56,2% | |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bundesregierung?
A: Bundesregierung, dar vadinama Bundeskabinett arba Federaliniu kabinetu, yra Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybė.
K: Kas sudaro Bundesregierung?
A: Bundesregierung sudaro kancleris ir federaliniai ministrai.
K: Kokios yra kai kurios Konstitucijos 62-69 straipsniuose išvardytos ministrų kabineto pareigos?
A: Konstitucijos 62-69 straipsniuose išvardytos įvairios kabineto narių pareigos, įskaitant priesaiką ir bendrosios politikos nustatymą kiekvienai ministerijai.
Klausimas: Kas atsakingas už federalinės vyriausybės administracinį darbą?
A: Kancleris yra atsakingas už administracinį darbą Federalinėje vyriausybėje, tačiau šis darbas pavestas Federalinės kanceliarijos vadovui.
Klausimas: Kas atsitinka, jei du ministrai dėl ko nors nesutaria?
A: Jei du ministrai dėl ko nors nesutaria, sprendimą daugumos balsų dauguma priima Federalinės vyriausybės nariai - šis procesas vadinamas bendradarbiavimo principu (Kollegialprinzip).
Klausimas: Ar buvusiems nariams, išdirbusiems bent dvejus metus, taikomos kokios nors pensinės išmokos?
A: Taip - pagal Federalinio ministro įstatymą (Bundesministergesetz), išėję į pensiją nariai, išdirbę bent dvejus metus, gali gauti senatvės pensiją. Tai apima ir laiką, praleistą einant jaunesniojo ministro (ministro pavaduotojo) arba valstybės ministro pareigas.
K: Kada paprastai vyksta Federalinio ministrų kabineto posėdžiai?
A: Paprastai Federalinis kabinetas renkasi kiekvieną trečiadienį 9 val. ryto Federalinėje kanceliarijoje.
