Vokietijos federalinė vyriausybė (Bundesregierung): struktūra ir funkcijos
Sužinokite Vokietijos federalinės vyriausybės (Bundesregierung) struktūrą, kanclerio ir ministrų vaidmenis, sprendimų priėmimo principus bei kabineto funkcijas.
Bundesregierung, kartais vadinama Bundeskabinett arba Federaliniu kabinetu, yra Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybė, kurią sudaro kancleris ir federaliniai ministrai. Ji formuoja ir įgyvendina federalinę politiką, koordinuoja ministerijų veiklą ir atsako už įstatymų įgyvendinimą federaliniu lygiu.
Struktūra
Federalinę vyriausybę sudaro:
- Kancleris – vyriausybės vadovas, kuris nustato bendrą politikos kryptį ir vadovauja kabinetui. Bundestagas renkasi kanclerį; formaliai paskiria federalinis prezidentas.
- Federaliniai ministrai – vadovauja atskiroms ministerijoms (departamentams) ir vykdo savo srities politiką pagal bendras kanclerio gaires.
- Federalinė kanceliarija (Bundeskanzleramt) – administracinė įstaiga, kuri teikia kancleriui pagalbą koordinuojant vyriausybės darbą ir ruošiant sprendimus.
Ministerijų skaičius nėra fiksuotas ir priklauso nuo esamos vyriausybės organizacijos — paprastai jų yra apie 14–16. Be to, ministerijose dirba valstybės sekretoriai: tiek karjerą turintys (valdžios tarnautojai), tiek parlamentiniai valstybės sekretoriai, kurie padeda ministrams politinėje ir parlamentinėje veikloje.
Pagrindinės funkcijos ir atsakomybės
- Parengti ir teikti Bundestagui įstatymų projektus, vykdyti priimtus federalinius įstatymus.
- Formuoti užsienio politiką kartu su prezidentu ir atitinkamais ministerijų mechanizmais.
- Sudarinėti federalinį biudžetą ir vykdyti finansinę politiką.
- Užtikrinti vidaus saugumą, gynybą, socialinę politiką, ekonomikos ir aplinkosaugos politikų įgyvendinimą — kiekvieno ministro atsakomybė aprėpia jo sritį.
Sprendimų priėmimas ir valdymo principai
Kabinetas veikia pagal kelis tarpusavyje susijusius principus. Kancleris turi teisę nustatyti bendras vyriausybės politikos gaires ir ministerijų veiklos kryptis (vok. Richtlinienkompetenz), o konkrečias užduotis vykdo atskiros ministerijos pagal žinybinį principą (vok. Ressortprinzip), t. y. ministerijoms paliekama kompetencija spręsti savo sritis.
Jeigu du ar daugiau ministrų nesutaria dėl veiksmų ar atsakomybės ribų, sprendimą priima federalinė vyriausybė balsų dauguma – tai atitinka bendradarbiavimo principą (vok. Kollegialprinzip). Lygiai taip Bundestagas turi specialias procedūras, pavyzdžiui, konstruktinį nepasitikėjimo balsavimą, kurio metu kancleris gali būti atleistas tik tada, kai Bundestagas vienu metu išrenka naują kanclerį.
Teisinis pagrindas ir pareigos
Kabineto funkcijos ir procedūros išdėstytos Konstitucijos 62–69 straipsniuose; čia taip pat nurodyta priesaika, kurią turi duoti ministras. Be to, Federaliniame ministrų įstatyme (vok. Bundesministergesetz) reglamentuojami tam tikri praktiniai klausimai, pavyzdžiui, pensijų teisės.
Pagal minėtą įstatymą buvęs federalinės vyriausybės narys gali turėti teisę į senatvės pensiją, jei jis bent dvejus metus ėjo ministro pareigas. Taip pat skaičiuojamas laikas, praleistas dirbant kaip parlamentinis valstybės sekretorius (vok. Parlamentarische Staatssekretäre) arba dirbus žemių (federalinių valstijų) vyriausybėse.
Pagalbinės pareigybės
Parlamentiniai valstybės sekretoriai ir valstybės sekretoriai (karjeros tarnautojai) nėra federalinės vyriausybės formalūs nariai, tačiau atlieka svarbų vaidmenį – jie padeda ministrams organizuoti ministerijų darbą, palaiko ryšius su Bundestagu ir administruoja projektus bei programas.
Kabineto posėdžiai ir viešumas
Paprastai Federalinis ministrų kabinetas posėdžiauja Federalinėje kanceliarijoje (Bundeskanzleramt) kas savaitę, dažniausiai trečiadieniais 9.30 val. Posėdžiai vadovaujami kanclerio; dauguma sprendimų priimami kolegialiai. Kai kurie sprendimai ir susitarimai viešinami per spaudos konferencijas po posėdžių, o kiti — lieka administraciniu lygiu.
Koalicijos ir ministerijų pasiskirstymas
Kadangi Vokietijoje dažnai susidaro koalicinės vyriausybės, ministerijų vadovų paskirstymas ir pagrindinės politinės nuostatos dažnai nustatomos koalicijos sutartyse. Tai padeda užtikrinti stabilumą ir koordinuotą politikos įgyvendinimą tarp skirtingų partijų atstovų vyriausybėje.
Apibendrinant, Bundesregierung – tai kompleksinė institucija, sukurta siekiant koordinuoti federalinę politiką ir užtikrinti, kad valstybės sprendimai būtų priimami nuosekliai, laikantis Konstitucijos ir galiojančių teisės aktų.
Trečiasis Merkel kabinetas
Trečiajame A. Merkel kabinete (2013-2018 m.) dirba tik CDU-CSU ir SPD nariai.
| Departamentas | Tarnautojas | Šalis |
| CDU | ||
| Užsienio reikalų ministerija ir federalinio kanclerio pavaduotojas | Sigmaras Gabrielis | SPD |
| Brigitte Zypries | SPD | |
| Interjeras | Thomas de Maizière | CDU |
| Teisingumas ir vartotojų apsauga | Heiko Maas | SPD |
| Finansai | Wolfgangas Schäuble | CDU |
| Darbo ir socialiniai reikalai | Andrea Nahles | SPD |
| Maistas ir žemės ūkis | Christian Schmidt | CSU |
| Gynyba | Ursula von der Leyen | CDU |
| Šeimos reikalai, vyresnio amžiaus žmonės, moterys ir jaunimas | Katarina Barley | SPD |
| Sveikata | Hermannas Gröhe | CDU |
| Transporto ir skaitmeninė infrastruktūra | Aleksandras Dobrindtas | CSU |
| Aplinka, gamtos apsauga, statybos ir branduolinė sauga | Barbara Hendricks | SPD |
| Švietimas ir moksliniai tyrimai | Johanna Wanka | CDU |
| Ekonominis bendradarbiavimas ir vystymasis | Gerdas Miuleris (Gerd Müller) | CSU |
| Federalinis specialiųjų užduočių ministras ir Federalinės kanceliarijos vadovas | Peteris Altmaieris | CDU |
Teisininkai federalinėje vyriausybėje
Šioje lentelėje pateikiamas federalinės vyriausybės narių, kurie buvo teisininkai, skaičius ir procentinė dalis. Vokietijoje laikas tarp rinkimų vadinamas "įstatymų leidybos laikotarpiu". Jungtinėje Karalystėje jis vadinamas parlamentu, o Jungtinėse Amerikos Valstijose - kongresu.
| Teisėkūros laikotarpis | Visiškai kvalifikuoti teisininkai | ||
| Numeris | Procentinė dalis | ||
| 1. (1949–1953) | 6 iš 14 | 42.9% | |
| 2. (1953–1957) | 5 iš 20 | 25.0% | |
| 3. (1957–1961) | 7 iš 18 | 38.9% | |
| 4. (1961–1965) | 8 iš 21 | 38.1% | |
| 7 iš 22 | 31.8% | ||
| 5. (1965–1969) | 7 iš 22 | 31.8% | |
| 6 iš 20 | 30.0% | ||
| 6. (1969–1972) | 4 iš 16 | 25.0% | |
| 7. (1972–1976) | 8 iš 18 | 44.4% | |
| 4 iš 16 | 25.0% | ||
| 8. (1976–1980) | 4 iš 16 | 25.0% | |
| 9. (1980–1983) | 8 iš 17 | 47.1% | |
| 8 iš 17 | 47.1% | ||
| 10. (1983–1987) | 8 iš 17 | 47.1% | |
| 11. (1987–1990) | 9 iš 19 | 47.4% | |
| 12. (1990–1994) | 6 iš 20 | 33.3% | |
| 13. (1994–1998) | 9 iš 18 | 50.0% | |
| 14. (1998–2002) | 3 iš 16 | 18.8% | |
| 15. (2002–2005) | 6 iš 14 | 42.9% | |
| 16. (2005–2009) | 6 iš 16 | 37.5% | |
| 17. (2009–2013) | 7 iš 16 | 43.8% | |
| 18. (2013-2018) | 9 iš 16 | 56,2% | |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bundesregierung?
A: Bundesregierung, dar vadinama Bundeskabinett arba Federaliniu kabinetu, yra Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybė.
K: Kas sudaro Bundesregierung?
A: Bundesregierung sudaro kancleris ir federaliniai ministrai.
K: Kokios yra kai kurios Konstitucijos 62-69 straipsniuose išvardytos ministrų kabineto pareigos?
A: Konstitucijos 62-69 straipsniuose išvardytos įvairios kabineto narių pareigos, įskaitant priesaiką ir bendrosios politikos nustatymą kiekvienai ministerijai.
Klausimas: Kas atsakingas už federalinės vyriausybės administracinį darbą?
A: Kancleris yra atsakingas už administracinį darbą Federalinėje vyriausybėje, tačiau šis darbas pavestas Federalinės kanceliarijos vadovui.
Klausimas: Kas atsitinka, jei du ministrai dėl ko nors nesutaria?
A: Jei du ministrai dėl ko nors nesutaria, sprendimą daugumos balsų dauguma priima Federalinės vyriausybės nariai - šis procesas vadinamas bendradarbiavimo principu (Kollegialprinzip).
Klausimas: Ar buvusiems nariams, išdirbusiems bent dvejus metus, taikomos kokios nors pensinės išmokos?
A: Taip - pagal Federalinio ministro įstatymą (Bundesministergesetz), išėję į pensiją nariai, išdirbę bent dvejus metus, gali gauti senatvės pensiją. Tai apima ir laiką, praleistą einant jaunesniojo ministro (ministro pavaduotojo) arba valstybės ministro pareigas.
K: Kada paprastai vyksta Federalinio ministrų kabineto posėdžiai?
A: Paprastai Federalinis kabinetas renkasi kiekvieną trečiadienį 9 val. ryto Federalinėje kanceliarijoje.
Ieškoti