Nacių pasisveikinimas (Hitlerio salutavimas): gestas, reikšmė ir istorija
Nacių pasisveikinimas (Hitlerio salutavimas): gestas, reikšmė ir istorija — kilmė, simbolika, prievarta ir poveikis visuomenei.
Nacių pasisveikinimas arba Hitlerio pasisveikinimas – tai gestas, kuriuo buvo sveikinamasi nacistinėje Vokietijoje. Gestas atliekamas ištiesus dešinę ranką į priekį ir šiek tiek aukštyn, ties ištiesta ranka dažnai ištariami žodžiai: "Heil Hitler!" (Sveikas, Hitleri!), "Heil, mein Führer!" (Sveikas, mano vadove!) arba "Sieg Heil!" (Sveikas, pergalė!).
Kilme ir raida
Gestas dažnai siejamas su vadinamuoju Romos pasisveikinimu (Roman salute), tačiau istorikai dėl jo tiesioginės kilmės nesutaria — panašios pozos buvo naudojamos įvairiuose XIX–XX a. mene ir politiniuose judėjimuose. XX a. trečiajame dešimtmetyje šį gestą plačiai pritaikė nacių partija, perimdama ir modifikuodama simboliką iš Italijos fašizmo bei kitų nacionalistinių judėjimų. Gestas tapo viešu paklusnumo ir lojalumo ženklu partijos lyderiui Adolfui Hitleriui ir dažnai buvo pateikiamas kaip pagarbos aktas vokiečių tautai bei vėliau – karo pastangoms.
Vartojimas, ritualai ir prievarta
Salvės ir šūkio naudojimas tapo privalomas daugelyje viešų situacijų: per politinius mitingus, oficialius renginius, mokyklose ir darbo vietose buvo reikalaujama prisiekti ar pasisveikinti nacių pasisveikinimu. Civiliams šis sveikinimo būdas buvo privalomas; kariuomenėje situacija buvo kiek sudėtingesnė – tradicinis karinis pasisveikinimas išliko, tačiau karininkai ir kareiviai dažnai buvo spaudžiami arba skatinti naudoti nacių gestą, ypač susidūrę su partijos atstovais ar per oficialias ceremonijas. Po priešpriešos ir bandymų nuversti režimą bei suintensyvėjusių represijų 1940–1944 m. nacių režimas dar labiau reikalavo viešai demonstruoti lojalumą.
Simbolika ir viešas vaidmuo
- "Heil Hitler" – tiesioginis pasisveikinimas lyderiui, rodomas kaip asmeninė pagarba.
- "Sieg Heil" – šaukiamas dažnai raliuose ir mitinguose, siekiant išreikšti masinę vienybę ir pergales skatinančią ideologiją.
- Renginiai, pavyzdžiui, Niurnbergo mitingai, tapo erdvėmis, kuriose gestas ir su juo susiję ritualai buvo kruopščiai choreografuojami ir panaudojami masių mobilizavimui.
Po Antrojo pasaulinio karo ir dabartinė reikšmė
Po karo nacių pasisveikinimas tapo simboliu, susijusiu su neapykanta, smurtu ir totalitarizmu. Šiandien jis yra pripažintas ir žinomas kaip neigiamas bei įžeidžiantis gestas. Daugelyje šalių viešas nacių simbolių ir gestų naudojimas draudžiamas arba gali būti traktuojamas kaip baudžiamas elgesys; taip pat gestas plačiai smerkiamas visuomenėje. Be to, gestas tebėra naudojamas ekstremistinėse ir neonacių grupėse kaip ideologinės priklausomybės ženklas.
Istorinė ir etinė refleksija
Kalbant apie nacių pasisveikinimą verta atkreipti dėmesį, kad tai nėra vien tik mechaninis gestas — jis buvo dalis platesnės propagandos, ritualų ir socialinės kontrolės sistemos. Šiandien vieši tyrimai, švietimas ir memorialinės praktikos siekia aiškiai atskirti praeities nusikaltimus ir užkirsti kelią totalitarizmo glorifikavimui. Gestas sukelia daug skausmo asmenims ir bendruomenėms, nukentėjusioms nuo nacių politikos, todėl jo viešas naudojimas visuomet sprendžiamas jautriai ir kontekstualiai.

Hitlerjugendas Berlyne per 1933 m. mitingą rodo nacių pasveikinimą
Naujaisiais laikais
Šiuo metu Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Čekijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Uzbekistane ir Uzbekistane už šio pasveikinimo naudojimą yra baudžiama. Šveicarijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Nyderlanduose, Kanadoje ir Švedijoje šis pasveikinimas yra neteisėta neapykantos kalba, jei jis naudojamas nacistinei ideologijai propaguoti.
Ieškoti