Asirijos imperija
Neoasirų imperija buvo imperija Mesopotamijoje geležies amžiuje. Gyvuodama 911-609 m. pr. m. e., ji buvo didžiausia iki tol pasaulyje imperija, taikiusi daug ankstyvųjų imperializmo metodų, tapusių įprastais vėlesnėse imperijose. Daugelio istorikų nuomone, tai buvo pirmoji tikra imperija istorijoje. Ji taip pat buvo daugelio taktikų, pavyzdžiui, apsiginklavimo geležiniais ginklais ir pažangios, veiksmingos karinės taktikos, pradininkė.
Po Adad-nirari II užkariavimų 900 m. pr. m. e. Neoasirų imperija tapo Senosios Asirijos imperijos (2025-1378 m. pr. m. e.) ir Viduriniosios Asirijos imperijos (1365-934 m. pr. m. e.) įpėdine ir dominavo Senovės Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose, Mažojoje Azijoje, Kaukaze, ir dalį Arabijos pusiasalio bei Šiaurės Afrikos, užkariavo ir gyvavo ilgiau už savo varžovus, tokius kaip Babilonija, Elamas, Persija, Urartu, Lidija, Medija, Frygija, Kimerija, Izraelis, Judėja, Finikija, Neobabilonijos imperija, Kanaanas, Kušitų imperija ir Senovės Egiptas.
Imperija pradėjo žlugti 631 m. pr. m. e., kai mirė Ašurbanipalas ir kilo daugybė pilietinių karų, leidusių Persijos ir Medijos karaliui Kjaksarui sudaryti sąjungą su Babilonijos ir Kimerijos valdovu Nabopolasaru ir įsiveržti į Asiriją. Asirija susivienijo su Egiptu, tačiau abi jos krito 609 m. pr. m. e. kritus Harranui. Antroji Harrano apgultis galutinai pribaigė Asiriją. Tačiau net ir šiandien Irane, Irake ir kitur tebegyvena asirai.
Istorija
911-859 M. PR. M. E.
Adad-nirari II žygiai leido Asirijai tapti didžia galybe, nuvertus dvidešimt penktąją Egipto dinastiją ir užkariavus Elamą, Urartu, Mediją, Persiją, Manėją, Gutiją, Finikiją/Kanaaną, Arabiją, Izraelį, Judėją, Filistiją, Edomą, Moabą, Samarą, Kilikiją, Kiprą, Chaldėją, Nabatėją, Kommageną, Dilmuną, Šutu ir neohititus, taip pat iš Egipto išvijo nubiečius, kušitus ir etiopus, o iš Frygijos ir kt. privertė mokėti duoklę. Be to, jis ir jo įpėdiniai užkariavo sritis, kurias anksčiau tik šiek tiek kontroliavo asirai, ir deportavo aramėjų bei hurų gyventojus. Po to jis du kartus puolė ir nugalėjo Babilonijos Šamašą-mudammiką ir vėl jo įpėdinį Nabu-šuma-ukiną I.
Kiti trys karaliai taip pat buvo ne mažiau agresyvūs. Tukulti-Ninurta II 891 m. pr. m. e. pakeitė Adad-nirari II ir išplėtė savo valdas į Mažąją Aziją ir Zagroso kalnus, o 883 m. pr. m. e. jį pakeitė Ašurnasirpalas II, kuris atgavo didžiąją dalį teritorijos, prarastos po Viduriniosios Asirijos imperijos žlugimo 1100 m. pr. m. e., ir nutraukė lullibų ir gutų tautų sukeltą sukilimą. Jis ir jo įpėdinis bei sūnus Šalmaneseras III garsėjo negailestingumu ir deportacijų politika, taip pat meile menui. Ašurnasirpalas II taip pat perkėlė sostinę į Kalhu.
859-783 M. PR. M. E.
Kasmetiniai Šalmaneserio III žygiai leido sostinę paversti kariuomenės stovykla ir užimti svarbius varžovus. Babilonas buvo užimtas ir Babilonija pateko asirų valdžion, tačiau 853 m. pr. m. e. įvykęs Karkaro mūšis prieš aramėjų valstybes baigėsi aklaviete. 849 m. pr. m. e. buvo užimtas Karchemėšas, o 842 m. pr. m. e. Damaskas buvo priverstas mokėti duoklę, taip pat 841 m. pr. m. e. - Tyras ir Sidonas, tuometinė Finikijos dalis.
828 m. pr. m. e. prasidėjo pilietinis karas, kai jo vyriausias sūnus Ašur-nadin-aplu ir 27 miestai sukilo prieš Asirijos valdytojus ir leido Babilonijai, medams, manėnams, aramėjams, neohitams ir persams iš esmės susigrąžinti savo žemes, o Urartui daryti įtaką regione. Antrasis Ašurnasirpalo sūnus Šamši-Adadas V pagaliau užbaigė pilietinį karą 824 m. pr. m. e., tais pačiais metais, kai mirė jo tėvas, ir beveik visą likusį savo valdymo laiką stengėsi iš naujo užkariauti prarastas žemes, kol 811 m. pr. m. e. mirė, o 806 m. pr. m. e. jį pakeitė žmona, karalienė Sammuramat, o paskui sūnus Adad-nirari III.
Adad-nirari III buvo agresyvus monarchas, įsiveržęs į Levantą, pavergęs aramėjų, finikiečių, filistinų, izraelitų, neohitiečių ir edomitų gentis, sustiprinęs duoklę Damaskui, įsiveržęs į Persiją ir pavergęs persus, medus ir manėnus iki Kaspijos jūros, užkariavęs chaldėjų ir sutu gentis pietų Mesopotamijoje.
783-745 M. PR. M. E.
Po Adad-nirari III mirties 783 m. pr. m. e. prasidėjo sąstingio laikotarpis, kai Šalmaneseras IV prieš savo mirtį 773 m. pr. m. e. iškovojo tik nedideles pergales prieš Urartu per Til Barsipo mūšį, aramėjų ir neochetitų karą. Dar vienas pilietinių karų ciklas aptemdė Ašur-dano III, valdžiusio 772-754 m. pr. m. e., ir Ašur-nirario IV 754-745 m. pr. m. e., valdymą: sukilimai Ašūre, Arrapchoje ir Guzanoje, nepavykęs įsiveržimas į Aram-Naharaimą ar Babiloniją, maro protrūkis ir Saulės užtemimas, laikytas blogu ženklu. Ašurą-nirarį IV nuvertė generolas Pulu, kuris 745 m. pr. m. e. tapęs karaliumi pakeitė savo vardą į Tiglatą-Pileserą III ir sugrąžino Asiriją.
744-727 M. PR. M. E.
Kai tik Tiglatas-Pilezaras 744 m. užėmė sostą, Asirijai grėsė pilietinis karas ir maras, o karas su Uratru buvo pralaimėtas. Vis dėlto Tiglatas Pilezaras III padarė didžiulių Asyrijos struktūros pokyčių, pagerindamas jos saugumą ir veiksmingumą. Provincijos
NEPILNAS
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Neoasirų imperija?
Atsakymas: Neoasirų imperija buvo imperija Mesopotamijoje geležies amžiuje, gyvavusi 911-609 m. pr. m. e. Tai buvo didžiausia imperija pasaulyje iki to laiko ir daugelio istorikų laikoma pirmąja tikra imperija istorijoje.
K: Kokius metodus ji naudojo?
A: Neoasirų imperija taikė pažangią ir veiksmingą karinę taktiką, pavyzdžiui, apsiginklavusi geležiniais ginklais ir pradėjusi taikyti daugelį imperializmo taktikų, kurios tapo įprastos vėlesnėse imperijose.
K: Kas buvo jos varžovai?
A: Jos varžovai buvo Babilonija, Elamas, Persija, Urartu, Lydija, Medija, Frygija, kimerai, Izraelis, Judėja, Finikija, Neobabilonijos imperija, Kanaanas, Kušitų imperija ir Senovės Egiptas.
Klausimas: Kada ji pradėjo nykti?
Atsakymas: Neoasirų imperija pradėjo žlugti 631 m. pr. m. e., kai mirė Ašurbanipalas ir prasidėjo pilietiniai karai. Tai leido Kjaksarui (Persijos ir Medijos karaliui) sudaryti sąjungą su Nabopolasaru (Babilonijos ir Kimerijos valdovu), kuri paskatino jų įsiveržimą į Asiriją.
K: Kaip atsakė Asirija?
A: Atsakydama į šią invaziją Asirija susivienijo su Egiptu, tačiau abi šios valstybės krito 609 m. pr. m. e. po antrosios Harrano apgulties, kuri užbaigė Asirijos kaip imperijos egzistavimą.
K: Ar šiandien vis dar yra asirų?
Atsakymas: Taip - šiandien asirai tebegyvena Irane, Irake ir kitose pasaulio vietose.
