Frygija — senovės Anatolijos karalystė: istorija ir reikšmė

Frygija: senovės Anatolijos karalystė — nuo įkūrimo iki žlugimo, unikali kultūra, kalba ir istorinė reikšmė. Atrask Frygijos paveldą ir paslaptis.

Frygija (gr. Φρυγία) buvo istorinis politinis ir kultūrinis vienetas Anatolijos centrinės dalies vakaruose. Frygijos gyventojai šioje teritorijoje įsitvirtino vėlyvojo bronzos amžiaus / ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpiu — maždaug apie 1200 m. pr. m. e., o savarankiška karalystė susiformavo VIII a. pr. m. e. Apie 690 m. pr. m. e. Frygijos valstybę smarkiai susilpnino ir iš dalies sugriovė kimerų įsibrovimai; vėliau ji pateko į Lidijos įtaką, tuomet – į Kyro Persijos imperiją, vėliau – į Aleksandro ir jo įpėdinių valdytą pasaulį. Vėlesniais laikotarpiais regioną užėmė Pergamono karaliai, o galiausiai jis tapo Romos imperijos dalimi. Frygų kalba išliko vartojama dar ilgą laiką ir, pasak archeologinių duomenų, tiesiogiai užfiksuota raštu iki maždaug VI mūsų eros amžiaus.

Geografija ir gyventojai

Frygijos centras buvo Anatolijos vidurio ir vakarų dalyse — dabartinės Turkijos centrinė-zapadų teritorija. Svarbiausi archeologiniai centrai yra Gordionas (netoli dabartinio Ankaremos regiono) ir vadinamoji „Mido miesto“ (Yazılıkaya/Midas Şehri) apylinkės netoli Eskişehir. Teritorija apėmė mišrų reljefą: vidurinių kalnų ruožus, lygumas ir slėnius, todėl gyvulių auginimas, žemdirbystė bei prekyba buvo svarbios ūkio šakos.

Istorija (santrauka)

• Atvykimas ir valstybės kūrimas: archeologiniai duomenys rodo, kad frygų etninė ir kultūrinė savastis susiformavo vėlyvuoju bronzos amžiaus pabaigoje; daug mokslininkų mano, kad dalis gyventojų migravo iš Balkanų.
• Karalystės pikas: VIII–VII a. pr. m. e. Frygija buvo reikšminga regioninė galia, turėjusi įtaką vidurio Anatolijos politikai ir prekybai.
• Kimerų invazijos ir politiniai lūžiai: apie 690 m. pr. m. e. kimerų antpuoliai smarkiai susilpnino Frygiją; paskui ją laikinai užvaldė galingesnės kaimyninės jėgos (Lidija, Persija).
• Hellenistinis ir romėninis laikotarpiai: po Aleksandro Makedoniečio kampanijų Frygijos žemes valdė jo įpėdiniai; vėliau regionas įėjo į Pergamono karalystę, o nuo I a. pr. m. e. – į Romos įtaką ir administraciją.

Kultūra, religija ir mitologija

Frygų religija ir kultūra sujungė vietines anatolietiškas tradicijas su indoeuropietiškais elementais. Labai svarbi kulto figūra buvo didžioji motina dievė, kurią vėliau romėnai perėmė kaip Magna Mater (Kybelė). Iš Frygijos kilusi mitologija taip pat apima garsųjį karalių Midasą – legendinį valdovą, su kuriuo siejama daug liaudies pasakojimų (pvz., „aukso palietimas“; ir liaudiškas pasakojimas apie asilo ausis).

Frygų simbolika pažymima ir materialiojoje kultūroje: išskirtinės kepurės formos žinomas „frygų gaubtas“ vėliau tapo laisvės simboliu europinėje iconografijoje.

Ūkis ir menas

• Ūkio pagrindą sudarė žemdirbystė ir gyvulininkystė, taip pat svarbi buvo vietinė ir tarptautinė prekyba.
• Frygų amatininkai išsiskyrė metalo dirbiniais, tekstilėmis ir keramikos ornamentika; randami papuošalai, fibulos, raudonos ir juodos keramikos dirbiniai su geometrinėmis bei stilizuotomis gyvūnų figūromis.
• Architektūroje žinomi tumulai (dideli laidojimo pylimai) ir uolose raižytos mauzolėjaus formos kapavietės.

Kalba ir raštas

Frygų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai ir daugeliui tyrinėtojų atrodo glaudžiai susijusi su graikų kalbomis. Ji fiksuota epigrafiniuose šaltiniuose, o frygų raštas yra įkvėptas senųjų abėcėlių tradicijų, tad daug epigrafinių paminklų datuojami nuo pirmųjų tyriųjų geležies amžiaus šimtmečių iki ankstyvųjų mūsų eros amžių. Žodžiai ir užrašai leidžia atkurti kalbos struktūrą, vardus, titulus ir religinę leksiką. Tradiciškai manoma, kad frygų kalba pasitraukė iš kasdienio naudojimo apie VI a. mūsų eros amžių, nors kai kurie kultūriniai elementai išliko ilgiau.

Archeologija ir paveldas

Vienas svarbiausių Frygijos centrų yra Gordionas — archeologinis kompleksas, kuriame rasta įspūdingų kapaviečių, keramikos, metalinių dirbinių bei statinių pėdsakų. XX a. viduryje bei vėliau vykę kasinėjimai atskleidė tiek kasdienio gyvenimo, tiek elito materialinės kultūros liekanas. Kiti svarbūs radiniai — užrašai ant uolų ir kapaviečių, Mido miesto reliktai bei įvairūs pylimai (tumulai), suteikiantys žinių apie laidojimo ceremonijas ir socialinę hierarchiją.

Frygijos reikšmė

Frygija yra reikšminga tiek dėl savo vietos Anatolijos istorijoje, tiek dėl kultūrinio indėlio (ypač religinių ir ikonografinių elementų sklaidos). Jos palikimas matomas vėlesnėse Viduržemio jūros civilizacijose — per dievų panteonus, meno motyvus ir net simboliką, tokią kaip frygų kepurė. Archeologiniai tyrimai ir toliau plečia supratimą apie Frygijos visuomenę, jos sąveikas su kaimyninėmis kultūromis ir vaidmenį senovės pasaulio istorijoje.

Paieška pagal raidę