Ikikolumbinė Amerika: prieškolumbinės civilizacijos ir kultūra

Ikikolumbinė epocha apima Amerikos žemyno istoriją ir priešistorę iki didelės Europos įtakos atėjimo. Dažniausiai terminas „ikikolumbinis“ reiškia laikotarpį iki Kristupo Kolumbo, tačiau kartais jis vartojamas ir platesne prasme — apibūdina vietinių Amerikos kultūrų istoriją iki to momento, kol jos buvo visiškai užkariautos arba smarkiai pakeistos europiečių poveikio. Todėl ikikolumbinis laikotarpis apima ir tuos regionus bei bendruomenes, kurie ilgą laiką po 1492 m. išlaikė savo tradicijas, kol palaipsniui susidūrė su kolonizacija.

Ikikolumbinė kultūra taip pat nurodo atskirų didžiųjų Amerikos vietinių civilizacijų materialinę ir dvasinę kultūrą — ypač Mezoamerikos civilizacijas (pvz., actekų ir majų) bei Andų civilizacijas (pvz., inkų, mochų ir čibčų). Šių regionų ir tautų pasiekimai labai skyrėsi pagal geografiją, klimatą ir socialinę organizaciją, tačiau kartu sudarė turtingą ir įvairovišką Amerikos kultūros palikimą.

Laikotarpiai ir geografinės sritys

• Mezoamerika (dabartinė Meksika, Centrinės Amerikos dalys): čia klestėjo civilizacijos, tokios kaip olmekai, teotihuakanai, majai, toltekai ir actekai. Mezoamerikoje vystėsi sudėtingos miestų valstybės, monumentinė architektūra ir rašto sistemos.
• Andai (Pietų Amerika, ypač Peru ir Bolivija): šiame regione išsivystė inkų imperija, taip pat Mochika, Nazca ir kitos kultūros, pasižymėjusios terasinėmis žemdirbystės sistemomis, siūlų technologija ir kelių tinklu.
• Amazonė ir Pietų Amerika (plėtros zonos, daugiaveidės visuomenės): nors tankūs miškai ribojo didelių miestų vystymąsi, čia buvo platus socialinių tinklų ir specializuotų gaminių prekybos tinklas.
• Šiaurės Amerika: įvairios statinės ir klajoklių bendruomenės, nuo didelių žemdirbystės centrų (pvz., Mississippian kultūros) iki išradingų dykumų bendruomenių.

Kultūros pasiekimai ir technologijos

• Žemdirbystė ir maistas: pagrindiniai augalai – kukurūzai, bolivinės bulvės, pupos, saldžiosios bulvės, ir kakavos plantacijos Mezoamerikoje. Žemės ūkyje naudotos terasos, kanalinės ir drėkinimo sistemos.
• Architektūra ir urbanistika: statytos piramidės, šventyklos, žaidimų aikštelės ir planuoti miestai (pvz., Teotihuacan, Tikal, Machu Picchu). Mezoamerikos piramidės dažnai buvo religiniai-centrai, o Anduose plėtotas terasinis žemdirbystės bei kelio inžinerijos menas.
• Raštas ir žinios: majai sukūrė sudėtingą hieroglifinį raštą ir kalendorių sistemą; kitose kultūrose buvo naudojami ženklinimo būdai (pvz., quipu inkų administracijoje).
• Astronomija ir matematika: žvaigždžių stebėjimas padėjo kurti kalendorius, planuoti žemdirbystę ir ritualus. Kai kurios kultūros turėjo pažangias skaičiavimo sistemas.
• Menas ir amatų dirbiniai: aukštos kokybės tekstilė, keramikos dirbiniai, akmens drožiniai, metalurgija (ypač Anduose) ir juvelyrika — visi šie menai turėjo tiek praktinę, tiek ritualinę reikšmę.
• Infrastruktūra: inkų kelių sistema su tiltų konstrukcijomis ir laiptais, prekybos tinklai Mezoamerikoje su tolimomis prekybos grandinėmis prekėms, tokioms kaip obsidianas, druska, kakava ar patys tekstilės gaminiai.

Socialinė struktūra, religija ir ritualai

Ikikolumbinės visuomenės dažnai buvo hierarchiškos: valdovas ar elitas valdė politinę ir ekonominę veiklą, kunigai kontroliavo religinius ritualus, o amatininkai ir ūkininkai sudarė pagrindinę darbo jėgą. Religija buvo visapusiška — pasaulio tvarka, gamtos reiškiniai ir agrariniai ciclos buvo siejami su dievybėmis. Daugelyje kultūrų praktikuoti aukojimai, kartais ir žmogiškieji, kaip būdas užtikrinti derlių ar sėkmę karo metu.

Miestai, valstybės ir politinės formos

Ikikolumbinės valstybės svyravo nuo galingų imperijų (pvz., inkų imperija) iki labiau decentralizuotų miestų-valstybių (pvz., daugelis majų centrų). Miestai buvo ekonomikos, religijos ir administracijos centrai — su rūmais, šventyklomis, turgavietėmis ir amatu dirbančiais kvartalais.

Atsiradimo, transformacijos ir žlugimo veiksniai

Priežastys, dėl kurių kai kurioms civilizacijoms sekėsi augti arba žlugti, buvo įvairios: klimato pokyčiai, ekologinis išsekimas, karo konfliktai, vidaus politinės krizės bei, galiausiai, Europos kontaktas – ligos (pvz., raupai), technologinė persvara ir kolonizacinės kampanijos stipriai pakeitė ar sunaikino daugelį vietinių visuomenių.

Archeologija, tyrimai ir palikimas

Archeologai atkuria ikikolumbinių visuomenių istoriją per kasinėjimus, datavimą, antropologinius ir palinologinius tyrimus. Daugelis vietovių tapo svarbiomis kultūros paveldo vietomis ir UNESCO saugomais objektais. Iki šiol vietos gyventojų kultūrinės tradicijos, kalbos ir amatų menas yra gyvas palikimas, kuris jungia praeitį su dabartimi.

Ką vertėtų žinoti lankantis vietovėse

• Išsaugokite archeologines vietas ir gerbkite vietines bendruomenes bei ritualinius objektus.
• Ruošiantis kelionei verta susipažinti su pagrindiniais istorijos aspektais, kad lankytinės vietos būtų suprantamos kontekste.
• Daugelis muziejų ir vietinių gidų siūlo papildomą informaciją, kuri praturtins lankymosi patirtį.

Ikikolumbinė Amerika – tai plati, įvairi ir meniška sritis, kurios civilizacijos paliko gilius pėdsakus istorijoje, moksluose ir menų tradicijose. Nors daug kas prarasta dėl laiko ir kontakto su Europa, archeologija ir kultūrinis atgimimas padeda išlaikyti ir perduoti šią turtingą paveldą ateities kartoms.

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia terminas "ikikolumbinis"?

Klausimas: Kiek laiko truko ikikolumbinė era?

K: Kokie yra didingų vietinių civilizacijų iš ikikolumbinės eros pavyzdžiai?

K: Kokių įrodymų turime apie šias senąsias civilizacijas?

K: Kas buvo Kristupas Kolumbas?

K: Kaip Europos įtaka paveikė Amerikos čiabuvius šiuo laikotarpiu?

Paieška pagal raidę