Majai
[[File:Mayamap.png|right|250px|thumb|Kur gyveno Mesoamerikoje gyvenę majų civilizacijos žmonės su majų kalbomis ir majų religija. Jie ten gyveno ilgą laiką, o kai kurie majai ten gyvena ir šiandien. Majai turėjo vaiką, vadinamą fly of, ir skraidančius viščiukus, o paskui tigrus, virtusius zefyrais
Majai čia gyveno prieš 4000 metų (apie 2000 m. pr. m. e.). Tuo metu majų regione gyveno sudėtingos visuomenės. Pagrindiniai majų mitybos produktai buvo auginami. Jų maistą sudarė kukurūzai, pupelės, moliūgai ir čili pipirai. Pirmieji majų miestai iškilo apie 750 m. pr. m. e.
Majai naudojo rašytinę kalbą ir skaičių sistemą. Jie gerai mokėjo meną, statybą ir matematiką. Jų šventikai tyrinėjo žvaigždes ir planetas, o tai padėjo jiems sudaryti kalendorius.
Majų civilizacija buvo didžiausia 420-900 m. po Kristaus. Majų civilizacija išsiplėtė nuo centrinės Meksikos iki Hondūro, Gvatemalos ir šiaurinio Salvadoro. Apskaičiuota, kad civilizacijos maksimumo laikotarpiu joje gyveno mažiausiai dešimt milijonų žmonių. Majai prekiavo su kitais Amerikos gyventojais. Jų menas ir pastatai pasižymėjo daugybe skirtingų stilių. Tai rodo, kad jie daug prekiavo. Jie keitė savo pastatus, kad jie būtų dar geresni. Po 900 m. po Kr. majų civilizacija ėmė mažėti.
XV a. atvykę konkistadorai užėmė Meksiką, o vėliau ir Centrinę Ameriką, net majų teritorijas. Tačiau majų tauta ten tebegyvena ir šiandien. Jie gyvena tose pačiose vietovėse, kuriose gyveno majų civilizacija. Jie puoselėja senąsias majų tradicijas ir tikėjimus. Šiandien tebekalbama daugeliu majų kalbų, tarp jų ir viena, vadinama achi kalba. Svarbia laikoma pjesė, vadinama Rabinal Achi.
Majos kaukė. Akereso, Kampečė, stiuko frizas. Ankstyvasis klasikinis laikotarpis ~250-600 m. po Kr.
Vieta
Majų civilizacijos žmonės gyveno trijose skirtingose teritorijose: pietinėse majų aukštumose, centrinėse žemumose ir šiaurinėse žemumose. Jie turėjo daug skirtingų žemės tipų, įskaitant kalnus ir sausas lygumas. Žmones, gyvenusius žemumose prie jūros, veikė uraganai ir atogrąžų audros iš Karibų jūros.
Ši teritorija apėmė dabartines pietines Meksikos valstijas Čiapasą ir Tabaską bei Jukatano pusiasalio valstijas Kintana Roo, Kampečę ir Jukataną. Jie taip pat apėmė teritorijas, kurias dabar vadiname Gvatemala, Belizu, Salvadoru ir vakarų Hondūru.
Istorija
Ikiklasikinis laikotarpis
Pirmosios majų gyvenvietės atsirado apie 1800 m. pr. m. e. Jie gyveno Sokonusko regione, dabartinėje Čiapaso valstijoje Meksikoje, prie Ramiojo vandenyno. Šis laikotarpis majų istorijoje vadinamas ankstyvuoju ikiklasikiniu laikotarpiu". Centrinės Amerikos gyventojai buvo klajokliai, kurie keliavo iš vienos vietos į kitą ieškodami maisto ir pastogės. Maždaug šiuo laikotarpiu jie pradėjo įsikurti, auginti gyvulius, gaminti keramikos dirbinius ir mažas molines figūrėles. Savo mirusiuosius laidojo paprastuose kapinynuose. Vėliau iš šių piliakalnių jie ėmė kurti pakopines piramides.
Tuo metu aplink buvo ir kitų žmonių, ypač šiaurėje. Olmekų, miksų ir zapotekų civilizacijos daugiausia gyveno teritorijoje, kurią dabar vadiname Oachaka. Tiksliai nežinome, kur buvo majų civilizacijos ribos. Daugelis svarbiausių ankstyvųjų rašto ir pastatų pavyzdžių atsirado šiaurėje, todėl šios kultūros tikriausiai turėjo įtakos majų civilizacijai.
Klasikinis laikotarpis
Maždaug nuo 250 iki 909 m. majų civilizacija pastatė daug paminklų ir miestų, sukūrė daug svarbių raižinių. Tuo metu "pietinės žemumos" buvo svarbi vieta. Majų civilizacija ten padarė daug meno ir mąstymo atradimų.
Kaip ir Senovės Graikijoje, jų civilizacija buvo sudaryta iš daugybės miestų, kurie veikė skirtingais būdais. Žmonės telkėsi aplink šiuos miestus ir ūkininkavo. Gerai žinomi miestai buvo Tikalas, Palenkė, Kopanas ir Kalakmulis. Mažiau žinomi miestai buvo Dos Pilas, Uaxactun, Altun Ha ir Bonampakas bei kiti. Apskritai apie miestų buvimo vietą pietuose žinome daugiau nei šiaurėje. Žinome apie kai kuriuos šiaurėje esančius miestus: Oksintoką, Čunčukmilą ir Uksmalą.
Garsiausi jų paminklai yra piramidės, pastatytos kaip religinių centrų dalis, ir rūmai. Kankūno rūmai yra didžiausi mums žinomi rūmai majų teritorijoje. Majai taip pat gamino raižytas akmenines plokštes, kurias vadino tetun, arba "medžio akmenimis". Šiose plokštėse pavaizduoti valdovai kartu su hieroglifais, kuriuose aprašyta jų šeima, karinės pergalės ir kiti dalykai, kuriuos jie padarė gerai.
Prekyba su kitomis civilizacijomis
Majų prekybos keliai driekėsi dideliais atstumais. Jie prekiavo su daugeliu kitų Mezoamerikos kultūrų, pavyzdžiui, Teotihuakano, zapotekų ir kitomis grupėmis centrinėje ir Meksikos įlankos pakrantėje. Jie taip pat prekiavo su toliau esančiomis grupėmis. Pavyzdžiui, majų civilizaciją tyrinėjantys žmonės Chichen Itza šventajame šulinyje rado aukso iš Panamos.
Kai kurie svarbūs dalykai, kuriais jie prekiavo, buvo kakava, druska, jūros kriauklės, nefritas ir obsidianas.
Palenkės griuvėsiai
Staigus žlugimas
Nuo 900 m. po Kr. iki 1000 m. po Kr. pietinių žemumų miestuose kilo vis daugiau problemų, kol visi žmonės išvyko. Majų civilizacija ten nustojo kurti didelius paminklus ir raižinius. Majų civilizaciją tyrinėjantys žmonės nėra tikri, kodėl taip atsitiko. Jie turi daug įvairių idėjų - kai kurie mano, kad įvyko didelė ekologinė katastrofa, daug žmonių susirgo kokia nors liga arba tiesiog buvo per daug žmonių, kad galėtų užauginti tiek maisto, kiek galėjo užauginti.
Poklasikinis laikotarpis ir nuosmukis
Šiaurėje majų civilizacija tęsė savo gyvavimą. Kitos kultūros ėmė daug labiau maišytis su majų kultūra. Kai kurios svarbios šio laikotarpio vietovės buvo Čičen Ica, Uksmalis, Edzna ir Koba. Tam tikru metu Čičen Icą ir Uksmalį valdžiusios šeimos nusilpo ir Majapano miesto valdovai valdė visą majų civilizaciją Jukatano pusiasalyje, kol 1450 m. įvyko sukilimas. Po sukilimo visa teritorija suskilo į skirtingus miestus, kurie kariavo tarpusavyje, kol Jukataną užkariavo ispanai.
Itza majų, Ko'woj ir Yalain grupės, gyvenusios dabartinės Gvatamelos teritorijoje, vis dar buvo, bet jų nebuvo labai daug. Iki 1520 m. jie vėl atsikūrė ir pradėjo statyti miestus. Itzai savo sostinę turėjo Tayasale (dar žinomame kaip Noh Petenas), o žmonės, tyrinėjantys majų civilizaciją, mano, kad šio miesto likučiai yra žemiau šiuolaikinio Floreso miesto Gvatemaloje prie Peteno Itzos ežero. Ko'woj sostinė buvo Zacpetene. Kai kurios majų kultūros vis dar gyveno pietinėse aukštumose.
Kichė karalystėje buvo sukurtas garsiausias majų kūrinys - "Popol Vuh". Jame pasakojama apie pasaulio sukūrimą, majų dievus ir deives, apie tai, kaip buvo sukurti žmonės ir gyvūnai, ir apie tai, kodėl Kichė karalystė buvo geriausia majų civilizacijoje.
Ispanai pradėjo užkariauti majų žemes. Jiems prireikė daug laiko (170 metų), nes majai neturėjo sostinės, o kiekvienas miestas turėjo skirtingą kultūrą. Paskutinėse majų valstybėse - Itzos mieste Tajasalyje ir Ko'vojos mieste Zacpetene - dar gyveno žmonės iki pat XVII a. pabaigos. Galiausiai jos buvo galutinai užkariautos 1697 m.
Centrinėje Amerikoje tebegyvena apie 6 mln. majų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra majų civilizacija?
A: Majų civilizacija buvo sudėtinga visuomenė, gyvavusi Centrinėje Amerikoje nuo centrinės Meksikos iki Hondūro, Gvatemalos ir šiaurinio Salvadoro. Jis gyvavo daugiau kaip 4 000 metų ir, kaip manoma, jo didžiausio išsivystymo laikotarpiu jame gyveno mažiausiai 10 mln. žmonių.
K: Ką valgė majai?
A: Majų mitybą sudarė kukurūzai, pupelės, moliūgai ir čili pipirai. Jie taip pat prekiavo įvairiais maisto produktais su kitomis Amerikos tautomis.
K: Kada atsirado pirmieji majų miestai?
A: Pirmieji majų miestai iškilo apie 750 m. pr. m. e.
K: Kokią kalbą jie vartojo?
A: Majai naudojo rašytinę kalbą ir skaičių sistemą. Jie taip pat kalbėjo daugeliu skirtingų majų kalbų, įskaitant achi kalbą.
Klausimas: Kaip jų kunigai padėjo jiems kurti kalendorius?
A: Jų šventikai tyrinėjo žvaigždes ir planetas, o tai padėjo jiems sudaryti kalendorius.
K: Kada majų civilizacija buvo pasiekusi savo viršūnę?
A: Majų civilizacija pasiekė piką 420-900 m. po Kr.
K: Kaip jų kultūra išliko iki šių dienų?
A: Nors XV a. jas užkariavo konkistadorai, šiose vietovėse dar ir šiandien gyvena kai kurie pirmykščiai majų tautos atstovai, kurie puoselėja senąsias tradicijas, pasitelkdami tokias meno formas, kaip Rabinal Achi, kuri ir šiandien laikoma svarbia.
