Tikalas — didžiausias majų miestas Gvatemaloje | UNESCO pasaulio paveldas

Tikalas — didžiausias majų miestas Gvatemaloje: UNESCO pasaulio paveldo objektas su monumentaline architektūra, IV a. ištakomis ir įspūdingais šventyklų kompleksais.

Tikalas (arba Tik'alas, pagal šiuolaikinę ortografiją) yra didžiausias iš senovinių sugriautų majų civilizacijos miestų. Jis yra dabartinėje Gvatemaloje, 17°13′19″ šiaurės platumos 89°37′22″ vakarų ilgumos / 17.22194° šiaurės platumos 89.62278° vakarų ilgumos / 17.22194; -89.62278Koordinatės: 17°13′19″N 89°37′22″W / 17.22194°N 89.62278°W / 17.22194; -89.62278. Dabar tai UNESCO pasaulio paveldo objektas ir populiari turistų lankoma vieta. Tikalas stūkso Gvatemalos vakarinėje Peteno provincijoje, tankių tropinių džiunglių apsuptyje, ir didžiulė dalis jo teritorijos įtraukta į Tikalio nacionalinį parką. Miestas traukia lankytojus dėl savo monumentalių piramidžių, plataus masto archeologinių tyrimų ir turtingos biologinės įvairovės.

Istorija ir laikotarpiai

Tikalas buvo vienas svarbiausių majų civilizacijos kultūros, politinio ir ekonominio centro. Seniausia čia aptikta monumentalioji architektūra datuojama IV a. pr. m. e., tačiau didžiausias vystymasis įvyko klasikiniu laikotarpiu, maždaug nuo 200 m. po Kr. iki apie 900 m. po Kr. Per šį laikotarpį Tikalas tapo regiono galia ir palaikė ryšius su kitomis Mezoamerikos kultūromis, įskaitant centrines Meksikos sritis ir Teotihuakano centrą. Istoriniai įvykiai, pavyzdžiui, politinės sąjungos, karinės kovos ir prekybos tinklai, formavo miesto likimą.

Per vėlyvąjį klasikinį periodą Tikalas patyrė rimtų pokyčių: pastatų statyba sulėtėjo, kai kurių rūmų ir šventyklų komplektai buvo sudeginti, o miesto gyventojų skaičius ėmė mažėti. Iki X a. pabaigos vietovė daugiausia buvo apleista — tai sutampa su plačiai žinomu majų „klasikinio žlugimo“ procesu. Šis procesas daugiausia siejamas su politiniu nestabilumu, ekologiniu spaudimu, resursų išeikvojimu ir galbūt sausros epizodais.

Architektūra, miestas ir kultūra

Tikalą sudaro dešimtys didelių piramidžių (šventyklų), daugybė akmeninių rūmų, aikščių, iginijų ir stovėsčių. Miesto centras orientuotas į kelias pagrindines erdves, iš kurių garsiausios yra Didžioji aikštė (Great Plaza), Šiaurės akropolis (North Acropolis) ir Centrinis akropolis (Central Acropolis). Tarp architektūrinių elementų verta paminėti:

• Templai-piramidės: monumentalių laiptinių šventyklų kompleksai, tarp kurių yra garsusis „Jaguaro šventyklos“ – Temple I – ir šalia esantis Temple II;
• Stelos ir altoriai: raižyti stulpai su karališkų titulų ir datų įrašais, svarbūs majų kronikoms ir religijai;
• Sacbeob (sacbe): akmeninės pakelės ir keliai, jungę skirtingas miesto dalis ir priemiesčius;
• Aguados ir vandens rezervuarai: dirbtinės duobės ir talpyklos vandeniui kaupti — itin svarbu tropiniame regione, kuriame sezoniškai trūksta kritulių;
• Gyvenamosios zonos ir žemdirbystė: įrodymai apie intensyvią žemės naudojimą, kanalų ir terasažų sistemas, taip pat apie regioninius prekybos ryšius.

Remiantis archeologiniais tyrimais, Tikalas galėjo turėti dešimtis tūkstančių gyventojų ties miesto centru ir dar daugiau apylinkėse, todėl jis buvo vienas tankiausiai apgyvendintų majų centrų klestinčiu laikotarpiu. Mieste taip pat rasta daugybė epitafijų, keraminių dirbinių, dekoruotų freskų ir kitų meno kūrinių, liudijančių aukštą meistriškumą ir sudėtingas religines praktikų formas.

Politika ir tarptautiniai ryšiai

Tikalas aktyviai dalyvavo Mezoamerikos geopolitikoje: miestas sudarė sąjungas, vedė kovas su kitais galingais centrais (pvz., Calakmul), ir palaikė tiek diplomatinius, tiek prekybinius ryšius su tolimomis sritimis. Kai kurie ekonominiai mainai atnešė Tikalui egzotiškų prekių ir įtakojo kultūrines inovacijas. Archeologiniai duomenys rodo tiek vietines tradicijas, tiek užsienio įtakų pėdsakus, kurie pasireiškia meninėje stilistikoje ir architektūros sprendimuose.

Atgaivinimas, tyrimai ir apsauga

Modernūs archeologiniai kasinėjimai ir tyrimai Tikalą pradėjo atgaivinti XIX–XX a. pradžioje. Nuo tada vykdomi plataus masto darbai atskleidė daugybę pastatų, užrašų ir objektų, padėdami suprasti tiek miesto istoriją, tiek majų civilizacijos raidą. Tikalio teritorija ir džiunglės yra svarbios ne tik kultūriniu, bet ir gamtiniu požiūriu: čia išsaugota daug gyvūnų ir augalų rūšių.

Tikalas oficialiai buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1979 m., o regiono apsauga apima ir nacionalinių parkų statusą, nuolatines konservacijos programas bei turizmo valdymą, siekiant suderinti lankytojų poreikius su paveldo išsaugojimu. Šiuolaikiniai iššūkiai apima klimato pokyčius, biologinės įvairovės saugojimą ir senovinių konstrukcijų apsaugą nuo tolesnio nykimo.

Apsilankymas

Šiandien Tikalas yra viena populiariausių turistinių vietų Gvatemaloje. Lankytojai dažniausiai atvyksta iš netoliese esančio Flores miestelio arba per guided ekskursijas iš kitų Gvatemalos centrų. Turistams siūloma eisena po Didžiąją aikštę, kopimas į kai kurias piramides (jei tai leidžiama), paukščių ir laukinės gamtos stebėjimas, taip pat apsilankymai muziejuose bei archeologinių kasinėjimų zonoje. Dėl saugumo ir paveldo apsaugos lankymosi taisyklės kartais kinta, todėl prieš kelionę verta pasitikslinti vietos informacijos šaltiniuose.

Tikalas išlieka reikšmingu pasaulio kultūros paveldu: jo didybė ir paslaptis traukia archeologus, istorikus ir keliautojus, o nuolatiniai tyrimai ir apsaugos pastangos padeda geriau suprasti majų civilizacijos palikimą.

Vietovės charakteristikos

Griuvėsiai yra žemumoje, atogrąžų miškuose, tačiau Tikalas neturėjo vandens, išskyrus tą, kuris buvo surenkamas iš lietaus vandens ir saugomas po žeme. Praėjusiame amžiuje Tikalyje dirbę archeologai požeminius įrenginius naudojo vandeniui kaupti savo reikmėms. Šaltinių, upių ir ežerų nebuvimas netoliese yra neįprastas dideliam miestui. Tačiau Tikalas puikiai tvarkėsi su intensyviais žemės ūkio metodais. Jie buvo pažangesni už archeologų iš pradžių teoriškai pagrįstus pjūties ir deginimo metodus. Dėl priklausomybės nuo sezoninių kritulių Tikalas buvo atviras sausroms. Dabar manoma, kad tai turėjo didelės įtakos klasikinių majų žlugimui.

Valdovės

Žinomi šie Tikalio valdovai, kuriems priskiriamos bendros arba konkrečios datos:

Vėlyvasis ikiklasikas

• Yax Ehb' Xook - apie 60 m. po Kr., dinastijos įkūrėjas
• Siyaj Chan K'awil Chak Ich'aak ("Audringas dangus I") - apie II a.
• Yax Ch'aktel Xok - apie 200 m.

Ankstyvoji klasika

• Balam Ajaw ("Puošnusis jaguaras") - 292 m. po Kr.
• K'inich Ehb' - apie 300 M. PO KR.
• Ix Une' B'alam ("Karalienė Jaguarė") - 317 m. po Kr.
• "Leydeno plokštės valdovas" - 320 m. po Kr.
• K'inich Muwaan Jol - mirė 359 m. po Kr.
• Chak Tok Ich'aak I ("Jaguaro letena I") - apie 360-378 m. Jo rūmai, kaip neįprasta, niekada nebuvo užstatyti vėlesnių valdovų ir šimtmečius buvo remontuojami kaip akivaizdžiai gerbiamas paminklas. Jis mirė tą pačią dieną, kai Sija K'ak' atvyko į Tikalą, tikriausiai jį nužudė Teotihuakano užkariautojai.
• Nun Yax Ayin - 370-411 m. po Kr. Nun Yax Ayin buvo didikas iš Teotihuakano, kurį 379 m. į Tikalo sostą pasodino Siyaj K'ak'.
• Siyaj Chan K'awiil II ("Audringas dangus II") - 411-456 m. po Kr.
• K'an-Ak ("Kan Šernas") - 458-486 m. po Kr.
• Ma'Kin-na Chan - apie V a. pab.
• Chak Tok Ich'aak (Bahlum Paw kaukolė) - 486-508 m. po Kr. Vedęs "Ponia Ranka"
• Ix Kalo'mte' Ix Yo K'in ("Tikalo ponia") - 511-527 m. po Kr. Valdė kartu su Kaloomte' B'alam, galbūt kaip konsortė.
• Kaloomte' B'alam ("garbanotoji galva" ir "19-asis valdovas") - 511-527 m. po Kr. Valdė kartu su Ix Kalo'mte' Ix Yo K'in ("Tikalo ponia") kaip regentė.
• "Paukščio nagas" ("Gyvūno kaukolė I", "Ete I") - apie 527-537 M. PO KR.
• Wak Chan K'awiil ("Dvigubas paukštis") - 537-562 m. po Kr. Paimtas į nelaisvę ir galimai paaukotas Karakole.
• "Driežgalvis II" - nežinomas, 562 m. pr. m. e. pralaimėjo mūšį su Karakolu.

Hiatus

• K'inich Waaw - 593-628 m. po Kr.
• K'inich Wayaan - apie VII a. pradžia/vidurys.
• K'inich Muwaan Jol II - apie VII a. pradžia/vidurys.

Vėlyvoji klasika

• Jasaw Chan K'awiil I (dar žinomas kaip valdovas A arba Ah Cacao) - 682-734 m. po Kr. Palaidotas I šventykloje. Jo karalienė ponia Dvylika Makava (mirė 704 m. po Kr.) palaidota II šventykloje. 711 m. po Kr. triumfavo kare su Kalakmulu.
• Yik'in Chan K'awiil (dar žinomas kaip valdovas B) - 734-766 m. po Kr. Jo žmona buvo Šana'Kin Yaxchel Pacal "Žalioji Jay ant sienos" iš Lakamhos. Tiksliai nežinoma, kur yra jo kapas, tačiau stiprios archeologinės paralelės tarp palaidojimo 116 (jo tėvo poilsio vieta) ir palaidojimo 196, esančio mažytėje piramidėje į pietus nuo II šventyklos ir vadinamo Str. 5D-73, leidžia manyti, kad pastarasis gali būti Yik'in Chan Kawil kapas (Sharer 1994:169). Kitos galimos vietos ir tikėtini kandidatai į morkuarines šventyklas yra IV ir VI šventyklos.
• "Šventyklos VI valdovas" - 766-768 m. po Kr.
• Yax Nuun Ayiin II ("Chitam") - 768-790 m. po Kr.
• Chitamas II ("Tamsioji saulė") - palaidotas apie 810 m. po Kr. palaidotas III šventykloje
• "Jewel K'awil" - 849 m. po Kr.
• Jasaw Chan K'awiil II - 869-889 m. po Kr.

Tikalio centro žemėlapis


Tikalio karalius iš medinės III šventyklos pertvaros. Pavaizduotas "Yax Nuun Ayin II" arba "Tamsioji saulė".

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokia yra šiuolaikinė Tikalo vieta?

K: Kada buvo pastatyta seniausia monumentalioji architektūra Tikalyje?

K: Kuris laikotarpis laikomas geriausiu Tikalo lankymui?

K: Kaip Tikalas tapo pagrindiniu majų civilizacijos kultūros ir gyventojų centru?

Klausimas: Kodėl po 900 m. po Kr. nustota statyti naujus paminklus?

K: Kaip dabar vadinamas Tikalas?

Paieška pagal raidę