Tikalis

Tikalas (arba Tik'alas, pagal šiuolaikinę ortografiją) yra didžiausias iš senovinių sugriautų majų civilizacijos miestų. Jis yra dabartinėje Gvatemaloje, 17°13′19″ šiaurės platumos 89°37′22″ vakarų ilgumos / 17.22194° šiaurės platumos 89.62278° vakarų ilgumos / 17.22194; -89.62278Koordinatės: 17°13′19″N 89°37′22″W / 17.22194°N 89.62278°W / 17.22194; -89.62278. Dabar tai UNESCO pasaulio paveldo objektas ir populiari turistų lankoma vieta.

Tikalas buvo vienas pagrindinių majų civilizacijos kultūros ir gyventojų centrų. Seniausia monumentalioji architektūra šioje vietoje datuojama IV a. pr. m. e. Geriausias Tikalas buvo klasikiniu laikotarpiu, nuo 200 m. po Kr. iki 900 m. po Kr. Šiuo laikotarpiu Tikalas vadovavo majų regionui politiniu, ekonominiu ir kariniu požiūriu. Taip yra todėl, kad jis buvo susijęs su sritimis visoje Mezoamerikoje, pavyzdžiui, centrine Meksikos dalimi, Teotihuakano centru. Pasibaigus vėlyvajam klasikiniam laikotarpiui, naujų didelių paminklų nebuvo pastatyta. Kai kurie rūmai buvo sudeginti, o gyventojų skaičius sumažėjo. X a. pabaigoje vietovė buvo apleista.

Vietovės charakteristikos

Griuvėsiai yra žemumoje, atogrąžų miškuose, tačiau Tikalas neturėjo vandens, išskyrus tą, kuris buvo surenkamas iš lietaus vandens ir saugomas po žeme. Praėjusiame amžiuje Tikalyje dirbę archeologai požeminius įrenginius naudojo vandeniui kaupti savo reikmėms. Šaltinių, upių ir ežerų nebuvimas netoliese yra neįprastas dideliam miestui. Tačiau Tikalas puikiai tvarkėsi su intensyviais žemės ūkio metodais. Jie buvo pažangesni už archeologų iš pradžių teoriškai pagrįstus pjūties ir deginimo metodus. Dėl priklausomybės nuo sezoninių kritulių Tikalas buvo atviras sausroms. Dabar manoma, kad tai turėjo didelės įtakos klasikinių majų žlugimui.

Valdovės

Žinomi šie Tikalio valdovai, kuriems priskiriamos bendros arba konkrečios datos:

Vėlyvasis ikiklasikas

Yax Ehb' Xook - apie 60 m. po Kr., dinastijos įkūrėjas
Siyaj Chan K'awil Chak Ich'aak ("Audringas dangus I") - apie II a.
Yax Ch'aktel Xok - apie 200 m.

Ankstyvoji klasika

Balam Ajaw ("Puošnusis jaguaras") - 292 m. po Kr.
K'inich Ehb' - apie 300 M. PO KR.
Ix Une' B'alam ("Karalienė Jaguarė") - 317 m. po Kr.
"Leydeno plokštės valdovas" - 320 m. po Kr.
K'inich Muwaan Jol - mirė 359 m. po Kr.
Chak Tok Ich'aak I ("Jaguaro letena I") - apie 360-378 m. Jo rūmai, kaip neįprasta, niekada nebuvo užstatyti vėlesnių valdovų ir šimtmečius buvo remontuojami kaip akivaizdžiai gerbiamas paminklas. Jis mirė tą pačią dieną, kai Sija K'ak' atvyko į Tikalą, tikriausiai jį nužudė Teotihuakano užkariautojai.
Nun Yax Ayin - 370-411 m. po Kr. Nun Yax Ayin buvo didikas iš Teotihuakano, kurį 379 m. į Tikalo sostą pasodino Siyaj K'ak'.
Siyaj Chan K'awiil II ("Audringas dangus II") - 411-456 m. po Kr.
K'an-Ak ("Kan Šernas") - 458-486 m. po Kr.
Ma'Kin-na Chan - apie V a. pab.
Chak Tok Ich'aak (Bahlum Paw kaukolė) - 486-508 m. po Kr. Vedęs "Ponia Ranka"
Ix Kalo'mte' Ix Yo K'in ("Tikalo ponia") - 511-527 m. po Kr. Valdė kartu su Kaloomte' B'alam, galbūt kaip konsortė.
Kaloomte' B'alam ("garbanotoji galva" ir "19-asis valdovas") - 511-527 m. po Kr. Valdė kartu su Ix Kalo'mte' Ix Yo K'in ("Tikalo ponia") kaip regentė.
"Paukščio nagas" ("Gyvūno kaukolė I", "Ete I") - apie 527-537 M. PO KR.
Wak Chan K'awiil ("Dvigubas paukštis") - 537-562 m. po Kr. Paimtas į nelaisvę ir galimai paaukotas Karakole.
"Driežgalvis II" - nežinomas, 562 m. pr. m. e. pralaimėjo mūšį su Karakolu.

Hiatus

K'inich Waaw - 593-628 m. po Kr.
K'inich Wayaan - apie VII a. pradžia/vidurys.
K'inich Muwaan Jol II - apie VII a. pradžia/vidurys.

Vėlyvoji klasika

Jasaw Chan K'awiil I (dar žinomas kaip valdovas A arba Ah Cacao) - 682-734 m. po Kr. Palaidotas I šventykloje. Jo karalienė ponia Dvylika Makava (mirė 704 m. po Kr.) palaidota II šventykloje. 711 m. po Kr. triumfavo kare su Kalakmulu.
Yik'in Chan K'awiil (dar žinomas kaip valdovas B) - 734-766 m. po Kr. Jo žmona buvo Šana'Kin Yaxchel Pacal "Žalioji Jay ant sienos" iš Lakamhos. Tiksliai nežinoma, kur yra jo kapas, tačiau stiprios archeologinės paralelės tarp palaidojimo 116 (jo tėvo poilsio vieta) ir palaidojimo 196, esančio mažytėje piramidėje į pietus nuo II šventyklos ir vadinamo Str. 5D-73, leidžia manyti, kad pastarasis gali būti Yik'in Chan Kawil kapas (Sharer 1994:169). Kitos galimos vietos ir tikėtini kandidatai į morkuarines šventyklas yra IV ir VI šventyklos.
"Šventyklos VI valdovas" - 766-768 m. po Kr.
Yax Nuun Ayiin II ("Chitam") - 768-790 m. po Kr.
Chitamas II ("Tamsioji saulė") - palaidotas apie 810 m. po Kr. palaidotas III šventykloje
"Jewel K'awil" - 849 m. po Kr.
Jasaw Chan K'awiil II - 869-889 m. po Kr.

Tikalio centro žemėlapis

Tikalio karalius iš medinės III šventyklos pertvaros. Pavaizduotas "Yax Nuun Ayin II" arba "Tamsioji saulė".

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokia yra šiuolaikinė Tikalo vieta?

A: Tikalas yra dabartinėje Gvatemaloje, 17°13′19″ šiaurės platumos 89°37′22″ vakarų ilgumos / 17.22194° šiaurės platumos 89.62278° vakarų ilgumos / 17.22194; -89.62278Koordinatės: 17°13′19″N 89°37′22″W / 17.22194°N 89.62278°W / 17.22194; -89.62278

K: Kada buvo pastatyta seniausia monumentalioji architektūra Tikalyje?

A: Seniausia monumentalioji architektūra šioje vietovėje pastatyta IV a. pr. m. e.

K: Kuris laikotarpis laikomas geriausiu Tikalo lankymui?

A: Geriausias Tikalo laikotarpis buvo klasikinis laikotarpis nuo 200 iki 900 m. po Kr.

K: Kaip Tikalas tapo pagrindiniu majų civilizacijos kultūros ir gyventojų centru?

A: Savo didžiausio suklestėjimo laikotarpiu jis buvo susijęs su vietovėmis visoje Mezoamerikoje, pavyzdžiui, centrine Meksikos dalimi, todėl dėl prekybos ir politinės įtakos kitiems Mezoamerikos regionams jis tapo pagrindiniu majų civilizacijos kultūriniu ir gyventojų centru.

Klausimas: Kodėl po 900 m. po Kr. nustota statyti naujus paminklus?

A: Po 900 m. po Kr. kai kurie rūmai buvo sudeginti, o gyventojų skaičius sumažėjo, todėl tuo metu žmonės nustojo statyti naujus paminklus, nes trūko išteklių ir darbo jėgos, reikalingos tokio masto statyboms.

K: Kaip dabar vadinamas Tikalas?

A: Šiuo metu Tikalas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra populiari turistinė vieta lankytojams, norintiems apžiūrėti senovės majų kultūros griuvėsius.