Koordinatės: 19°41′33″N 98°50′38″W / 19.69250°N 98.84389°W / 19.69250; -98.84389

Teotihuakanas [teotiwa'kan] buvo miestas ikikolumbinėje Amerikoje. Tuo metu, kai jis buvo labiausiai apgyvendintas, tai buvo didžiausias tuo metu žinomas miestas, kuriame gyveno daugiau kaip 100 000 žmonių. Tai buvo maždaug nuo I a. iki maždaug V a. Miestas yra maždaug už 40 km nuo Meksiko miesto.

Civilizacija ir kultūra, gyvenusi aplink šį miestą, taip pat vadinama Teotihuakanu. Apie jo svarbią padėtį liudija įvairios Verakruso vietovės ir majų civilizacijos kontroliuojama teritorija.

Vieta ir mastas

Teotihuakanas įsikūręs Meksikos slėnyje (Valle de México), plokščiame aukštikalnės regione, kur susikerta keli svarbūs prekybos keliai. Miesto teritorija užėmė kelias dešimtis kvadratinių kilometrų; centrinė urbanistinė dalis yra orientuota palei pagrindinę ašį — vadinamąją Avenu daikto „Mirusiųjų alėja“ (Avenue of the Dead). Daugiaaukštės gyvenamosios struktūros ir „aptarnaujantys“ rajonai leido miestui priimti didelį gyventojų skaičių ir susitelkti į religinius bei administracinius centrus.

Miesto planas ir architektūra

Teotihuakanas pasižymėjo griežtu, simetrišku miesto planu. Išskirtiniai architektūriniai elementai:

  • Pyramidė Saulės (Pyramid of the Sun) – viena iš didžiausių prieškolumbinių statinių Amerikoje; ji dominuoja miesto panorama.
  • Pyramidė Mėnulio (Pyramid of the Moon) – stovi Aveniu „Mirusiųjų alėjos“ šone, sudarydama ceremonialinį akcentą šiaurinėje dalyje.
  • Ciudadela ir Kvarco plokštės su Uodegdėm – didelis uždaras kompleksas su Quetzalcoatl (Plunksnuotoji gyvatė) šventyklos komplekso dekoracijomis.
  • Talud-tablero – tipiškas Teotihuakano architektūros stilius: statinių šonai susidėlioja iš nuolydžių (talud) ir stačių skyrių (tablero).
  • Gyvenamieji „apartamentų“ kompleksai – tankiai suplanuotos daugiaaukštės gyvenamosios grupės, kuriose gyveno šeimos ir amatininkai.

Gyvenimas ir visuomenė

Teotihuakano gyventojai greičiausiai sudarė mišrią etninę bendruomenę — archeologiniai tyrimai rodo, kad mieste gyveno žmonių iš įvairių regionų, įskaitant centrinės Meksikos, Pakalnės (Pachuca) ir galbūt Toltekų ar Oacako kilmės bendruomenes. Miesto socialinė struktūra nėra visiškai žinoma: nėra aiškių įrodymų apie monarchinę valdžią, todėl mokslininkai kalba apie sudėtingą politinę organizaciją, kurioje svarbią reikšmę turėjo religinės ir administracinės institucijos.

Ekonomika ir prekyba

Teotihuakanas buvo svarbus prekybos centras:

  • Obsidiano gavyba ir perdirbimas: iš Pachuca kilęs obsidianas buvo viena svarbiausių eksporto prekių — jo technologinių savybių dėka gamintos įrankių, ginklų ir ornamentų dalys.
  • Žemės ūkis ir tiekimas: aplinkinėse slėnio zonose praktikuota intensyvi agriculture, o mieste veikė sandėliai ir rinka.
  • Tarptautiniai ryšiai: prekiauta su Majų regionu, vakarų ir rytų pakrantėmis — tai liudija Teotihuakano stiliaus keramikos, meno ir architektūros elementų rastos vietose už miesto ribų.

Religija ir menas

Religiniai ritualai formavo Teotihuakano gyvenimą. Didelės piramidės ir šventyklos buvo skirti dievams, tokiems kaip Plunksnuotoji gyvatė (Quetzalcoatl) ar Saulės ir Mėnulio kultams. Archeologiniai radiniai atskleidžia:

  • muralių meną — stilizuotos figūros, dievybės ir simbolika, dažnai ryškiomis spalvomis;
  • aukos ir ritualinės laidotuvės — rasta kremuotų ir ne kremuotų palaikų, ritualinių objektų, kartais pastebimi žmogaus aukojimo požymiai;
  • ceremoniniai objektais ir ornamentika, kuri rodė aukštą amatų meistriškumą.

Sugriovimas ir nuosmukis

Nors Teotihuakanas klestėjo I–V a., jo įtaka ir gyvavimas tęsėsi ilgiau. Miesto ilgalaikis nuosmukis ir dalinis sugriovimas datuojamas maždaug VII–VIII a. — dėl šio proceso buvo kaltinami vidaus socialiniai sukrėtimai, ekonominės problemos, konfliktai ar aplinkos veiksniai. Dalis centro pastatų buvo sudeginti ar apgadinti, o gyventojai dalinai emigravo arba integravosi į kitas regionines bendruomenes.

Archeologija ir tyrimai

Teotihuakano tyrimai prasidėjo jau XX a. pradžioje. Svarbūs žingsniai tyrinėjant miestą buvo detalūs planai, kasinėjimai ir konservavimo darbai. Archeologai, tokie kaip Manuel Gamio, René Millon ir vėlesni mokslininkai (pvz., George Cowgill ir kt.), atliko topografinius tyrimus, kasinėjimus ir analizavo materialinę kultūrą, kas padėjo suprasti miesto struktūrą, demografiją ir tarprregionalinę reikšmę.

Paveldas ir apsauga

Teotihuakanas šiandien yra vienas lankomiausių ir geriausiai išsaugotų prieškolumbinių kompleksų Meksikoje. Jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (1987 m.). Dėl architektūrinių vertybių, meniškų radinių ir istorinės reikšmės Teotihuakanas yra svarbi vieta tiek mokslui, tiek turizmui. Apsauga apima kasinėjimų reglamentavimą, konservavimo darbus ir vietos valdymą — siekiant išsaugoti paveldą ateities kartoms.

Reikšmė I–V a.

I–V a. Teotihuakanas buvo politinis, religinis ir ekonominis regiono centras, kurio įtaka jautėsi toli už jo sienų. Per šį laikotarpį miestas išaugo į regiono hegemoną, sukūrė savitą architektūros ir meno stilių bei sudarė sąlygas intensyviam kultūriniam ir komerciniam mainams su kitomis Mesoamerikos kultūromis.