Teotihuakanas

Pavadinimas

Teotihuakano vardą nahuatlų kalba kalbantys actekai suteikė praėjus keliems šimtmečiams po miesto žlugimo. Nors pirminis miesto pavadinimas nežinomas, jį galima pamatyti hieroglifų užrašuose. Mieste vyko nahuatlų kūrimo mitai. Todėl nauhatlų pavadinimas Teotihuakanas verčiamas kaip "dievų gimimo vieta". '

Atrodo, kad majai ją vadino puh - nendrių vieta. Tai panašu į kitas Centrinės Meksikos gyvenvietes, kurios vadinosi Tollan, pavyzdžiui, Tula-Hidalgo ir Cholula. Atrodo, kad Tollanas buvo bendras terminas, vartojamas didelėms gyvenvietėms įvardyti. Pagal to meto urbanizmo sampratą Tollanas ir kiti pavadinimai atrodė kaip metafora. Jie siejo nendrių ir pūdymų kupstus, kurie buvo Meksikos slėnio aplinkos dalis, ir didelį žmonių susibūrimą mieste.

 

...ir priešingas vaizdas nuo Saulės piramidės.


Teotihuakanas ir kitos svarbios klasikinės eros gyvenvietės.


Mirusiųjų alėjoje esanti platforma, demonstruojanti talud-tablero architektūros stilių.

Istorija

Spekuliacijos apie chronologiją

Apie Teotihuakano pradžią vis dar žinome labai nedaug. Taip pat neskyrėme daug laiko tokiems laikotarpiams kaip formavimosi laikotarpis. Vieni mano, kad šį miestą pastatė toltekų tauta, tačiau kiti mano, kad Tehuatikanas yra daug senesnis už toltekų civilizaciją.

Archeologai Sugiyama ir Sarabia Saulės piramidės pylimo užpildo sluoksnyje taip pat neseniai aptiko senesnių statinių ir patlachikinės keramikos. Jų atlikti radiokarbono tyrimai parodė, kad piramidė pastatyta vėliau, nei daugelis manė anksčiau. Dabar daugelis mano, kad statyba prasidėjo maždaug 229-330 m. po Kr. Jei Patlachique ir Tzacualli fazės dabar yra tokios vėlyvos, Teotihuakano chronologiją reikės iš esmės keisti. Šių pakeitimų Teotihuakano chronologijai dar niekas netaikė, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į šias išvadas.

Chronologija

Apie Teotihuakano chronologiją žinome, kad nuo 150-100 m. pr. m. e. Teotihuakanas sparčiai augo dėl regioninio dominavimo su Cuicuilio ir didelės dalies gyventojų persikėlimo. Daugelis gyvenviečių iš gilumos persikėlė į slėnio dugną. Teotihuakano urbanizmas eksponentiškai augo vėlesnėje Patalačiko fazėje. Čia taip pat matome statomą Mėnulio piramidę, kuri yra vienas pirmųjų iki šių dienų išlikusių viešųjų miesto statinių. Toliau pateikta chronologija - tai Teotihuakano vystymasis ir nuosmukis, suskirstytas į šešis etapus. Ji pagrįsta keramikos skirtumais, nustatytais atliekant bandomuosius kasinėjimus visame mieste.

 

 

Chronologinis etapas Apytikslės datos

Patlachique 100 - 1 m. pr. m. e.

Tzacualli 1-100 m. po Kr.

Miccaotli 100-170 m. po Kr.

Tlamimilolpa 170-350 m. po Kr.

Xolalpan 350-550 m. po Kr.

Metepecas 550-650 m. po Kr.

 

Spartus gyventojų skaičiaus augimas Teotihuakane vyko Tzacualli ir Miccaotli etapų metu. Daugelis mano, kad taip atsitiko dėl to, kad po vulkaninės veiklos, kuri paveikė pietines baseino dalis, gyvenvietės persikėlė į Meksikos baseiną. Persitvarkius gyventojams, buvo pradėta daugybė statybų, kurių metu buvo formuojamas miesto apeiginis branduolys. Daugelis kelia hipotezę, kad tuo metu buvo įkurta Mirusiųjų gatvė, pakeitusi ankstesnius statinius, kurie dabar yra po šia teritorija, o Saulės piramidėje, Mėnulio piramidėje ir Ciudadelos komplekse vyko didelio masto statybos.

Tlamimilolpos laikotarpiu Teotihuakano miestas pradėjo statyti apie 2300 gyvenamųjų namų kompleksų visame mieste. Teotihuakano sąveika su užsieniu ėmė trauktis apie 450-500 m. po Kr. Iki Metepeko fazės ėmė mažėti jų ekonominės ir socialinės galios lygis, taip pat ir gyventojų skaičius.

Žlugti

Iš pradžių žmonės manė, kad kažkada VII-III a. Teotihuakaną užpuolė ir sudegino įsibrovėliai Į miestą galėjo įsiveržti toltekai. Naujesni tyrimai rodo, kad gaisro padaryta žala ir plėšikavimas, atrodo, apsiribojo tik aukštesnės klasės arba elitu laikomų asmenų statiniais ir namais. Dėl šių įrodymų labiau tikėtinas neturtingųjų sukilimas nei įsiveržimas. Invazijos teorija taip pat nėra tokia tiksli, nes kasinėjimai ir restauravimo darbai prasidėjo nuo šventyklų ir rūmų. Visiems šiems statiniams ugnis padarė itin didelę žalą. Tuomet archeologai padarė išvadą, kad greičiausiai buvo sudegintas visas miestas. Atrodo, kad daugiausia buvo sunaikinti statiniai palei Mirusiųjų alėją. Atrodo, kad kai kurios statulos buvo sunaikintos gana metodiškai. Miesto gyventojų skaičius pradėjo mažėti maždaug VI a. Tai patvirtina hipotezę, kad mieste vyko neramumai. Gyventojų skaičiaus mažėjimas paprastai siejamas su sausra ir miškų kirtimu. Jie buvo susiję su klimato kaita, įvykusia 535-536 m. po Kr. Taip pat atrodo, kad mieste yra daugiau jaunų žmonių skeletų ir daugiau įrodymų apie prastą mitybą VI a. Teorijos neprieštarauja viena kitai. Tiek padažnėję karai, tiek vidaus neramumai taip pat gali būti bendro sausros ir bado laikotarpio padariniai.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Teotihuakanas tapo toks galingas ir didelis, buvo ta, kad netoliese nebuvo priešų. Tačiau dėl socialinio ir politinio chaoso, aplinkos problemų, kurias Tehuatikanas galėjo pašalinti, ir mažėjančio gyventojų skaičiaus Teotihuakanas tapo labai silpnas gindamasis nuo išorinio pasaulio. Kiti netoliese esantys miestai bandė užimti Teotihuakano vietą. Tarp jų buvo Cholula, Xochicalco ir Cacaxtla. Jie bandė pasinaudoti Teotihuakano silpnumu. Kai kurie mano, kad jie galėjo susivienyti prieš Teotihuakaną, norėdami sumažinti jo įtaką ir galią. Šių vietovių menas ir architektūra rodo susidomėjimą mėgdžioti Teotihuakano formas. Be to, čia taip pat, bet taip pat yra platesnis motyvų ir ikonografijos mišinys iš kitų Mezoamerikos dalių, ypač majų regiono.

Teotihuakano kultūra

Teotihuakanas buvo daugiatautis miestas, kuriame buvo atskiri zapotekų, miksekų, majų ir, atrodo, nahuų kvartalai. Imigracija atliko svarbų vaidmenį miesto augimui ir jo etninei įvairovei. Tuomet čia atsirado etninių barijų. Gerai žinomi Oachakos (zapotekų) barjeras ir Pirklių barjeras tebėra Teotihuakano imigrantų tyrimų objektas. Dėl šių barrionų nustatėme, kad čia buvo imigrantų, atvykusių iš Vakarų Meksikos, Oachakos, Meksikos įlankos žemumų ir Centrinės Meksikos.

Miestas buvo pramonės centras. Jame gyveno daug puodžių, juvelyrų ir amatininkų. Teotihuakane buvo gaminama daug obsidiano dirbinių. Tačiau nėra žinoma (arba žinoma, kad buvo) jokių senovinių Teotihuakano neideografinių tekstų. Miesto paminėjimai majų miestų užrašuose rodo, kad Teotihuakano diduomenė keliaudavo pas vietos valdovus net iki Hondūro. Galbūt jis juos užkariavo. Majų užrašuose minimas asmuo, kurį mokslininkai praminė "ieties metiku pelėda". Atrodo, kad jis buvo Teotihuakano valdovas, valdęs daugiau kaip 60 metų. Savo giminaičius jis paskyrė Tikalio ir Uaksaktunino Gvatemaloje valdovais Daugiausia apie Teotihuakano kultūrą sprendžiame iš šioje vietoje esančių freskų ir kitų, pavyzdžiui, Vagnerio freskų, rastų privačiose kolekcijose, taip pat iš hieroglifų užrašų, kuriuose majai aprašo savo susidūrimus su Teotihuakano užkariautojais.

Religija

Teotihuakano religija panaši į kitų Mezoamerikos kultūrų religiją. Buvo garbinami daugelis tų pačių dievų. Tarp jų - Plunksnuotoji gyvatė ir Lietaus dievas. Žinoma, kad Teotihuakanas buvo svarbus religinis centras. Kunigai greičiausiai turėjo didelę politinę galią. Kaip ir kitose Mezoamerikos kultūrose, Teotihuakano gyventojai praktikavo žmonių aukojimą. Kasinėjant Teotihuakano piramides rasta žmonių kūnų ir gyvūnų aukų. Kai pastatai buvo plečiami, aukos tikriausiai buvo aukojamos naujam pastatui pašventinti. Aukos galėjo būti mūšyje pagauti priešo kariai. Tuomet jie būdavo atvežami į miestą, kad būtų rituališkai paaukoti ir miestas galėtų klestėti. Vieniems buvo nukertamos galvos, kitiems - išimamos širdys, dar kiti buvo nužudomi suduodant kelis smūgius per galvą. Kai kurie net buvo užkasami gyvi. Gyvūnai, kurie buvo laikomi šventais ir reiškė mitines galias bei karinę galią, taip pat buvo laidojami gyvi. Tačiau jie buvo įkalinami narvuose. Tarp rastųjų buvo pumų, vilkų, erelių, erelių rėksnių, sakalų, pelėdų ir net nuodingų gyvatės.

Dieta

Ištyrus faunos ir botanines liekanas iš eksploatuojamų gyvenamųjų namų kompleksų nustatyta, kad miesto gyventojų mitybos racionas buvo įvairus. Buvo rasta kukurūzų, amaranto, pupelių, moliūgų, aitriųjų paprikų, pomidorų, maguey, huahzontle, portulakos, meksikietiškų gudobelių ir meksikietiškų vyšnių. Kai kurių keraminių indų likučių analizė taip pat parodė, kad dalį Teotihuakano maisto produktų sudarė pulque, kuris buvo fermentuojamas iš maguey kaktuso sulčių. Įvairiuose butų kompleksuose rastų faunos liekanų tyrimai rodo, kad pagrindinės vartojamos gyvūnų rūšys buvo kelių rūšių triušiai, baltauodegiai elniai, šunys, vandens paukščiai, žuvys, putpelės, kalakutai, balandžiai ir vėžliai. Nustatyta, kad šių gyvūnų, pavyzdžiui, putpelių ir kalakutų, kiaušinių fragmentai taip pat buvo pagrindinis baltymų vartojimas. Dėl baltauodegio elnio vartojimo vis dar ginčijamasi, ar Tehuaticano gyventojai daugiau medžiojo, ar pasikliovė naminiais gyvūnais.

Svetainės išdėstymas

Platų centrinį miesto prospektą, vadinamą "Mirusiųjų alėja", supa įspūdinga ceremonijų architektūra, įskaitant didžiulę Saulės piramidę (antrą pagal dydį Naujajame pasaulyje po Didžiosios Cholula piramidės) ir Mėnulio piramidę. Palei Mirusiųjų alėją yra daug mažesnių talud-tablero platformų. Actekai tikėjo, kad jos yra kapai, ir tai paskatino pavadinti šią alėją. Dabar žinoma, kad tai apeiginės platformos, kurių viršuje stovėjo šventyklos. Toliau Mirusiųjų alėja yra vadinamoji Citadelė, kurioje yra sugriauta Plunksnuotosios gyvatės šventykla. Šioje teritorijoje buvo didelė aikštė, apsupta šventyklų, kurios sudarė religinį ir politinį miesto centrą. Citadelės pavadinimą jai suteikė ispanai, kurie manė, kad tai buvo tvirtovė.

Vienas unikalus Teotihuakano išplanavimo aspektas buvo gyvenamųjų namų kompleksų naudojimas. Laikui bėgant visame mieste buvo daugiau kaip 2 000 daugiabučių. Šiuose junginiuose gyveno ne tik viena šeima, bet ir kelios šeimos. Juose taip pat gyveno įvairių socialinių sluoksnių žmonės. Tačiau šie žmonės nebuvo atsitiktinai siunčiami gyventi į tam tikrus junginius. Teotihuakane veikė būstų sistema, kuri užtikrino, kad žmonės ir jų šeimos, turintys tą pačią profesiją, gyventų kartu su kitomis šeimomis, turinčiomis tą pačią profesiją. Triušių augintojai gyveno su triušių augintojais, o gipsininkai - su gipsininkais. Tačiau taip pat buvo labai paplitęs reiškinys, kai žmonės turėjo kelias specialybes. Daugelis dirbo daug ūkio darbų arba specializavosi kokioje nors kitoje amatų srityje. Šie junginiai suteikdavo standartizuotą gyvenamąją formą, tačiau viduje skyrėsi ir išreiškė šeimų statuso, klasės, profesinius ir etninius skirtumus. Kiekviename komplekse kiekviena šeima turėjo savo atskirus kambarius, kuriuose gamino maistą, valgė, laikė daiktus ir miegojo. Jos taip pat turėjo patalpas, skirtas laidotuvėms ir mirusiųjų laidojimui. Patiltės buvo namų ūkio religinio pasišventimo centrai, skirti globėjui arba namų dievybėms.

Piramidės ir laidotuvės

Mėnulio piramidė buvo pirmoji iš trijų didžiųjų piramidžių. Ji buvo statoma keliais etapais, kurie ketvirtą kartą buvo išplėsti trečiajame mūsų eros amžiuje. Buvo rasti keturi laidojimo kompleksai su aukomis ir kai kuriais turtingais daiktais, tačiau nė vienas iš jų neatrodė svarbus, pavyzdžiui, valdovo ar aukšto religinio ar politinio rango asmens.

Saulės piramidė yra netoli dirbtinio urvo ir siejama su audros dievu, laiku, astronomija, saule ir Plejadomis. Ši piramidė daugiausia buvo skirta investicijoms ir piligrimystei. Dėl piramidės pusiau nuošalios platformos ji buvo žinoma kaip Naujosios ugnies apeigų vieta. Naujosios ugnies apeigos vykdavo tik 52 metų ciklo pabaigoje tuo metu, kai buvo steigiami nauji namai, šventyklos ir miestai, į valdžią ateidavo nauji valdovai.

Plunksnuotosios gyvatės piramidė buvo paskutinė didelė šventykla, pastatyta Mirusiųjų gatvėje. Ši piramidė siejama su vandens pasaulio sukūrimu, kuriame vyko šventa karyba, aukojimas, valdžia ir valdymas. Šios šventyklos pašventinimo metu buvo aukojamos aukos iš paaukotų karių, o kai kurie iškėlė teoriją, kad kiti paaukoti žmonės buvo belaisviai. Buvo rasta centrinė kapavietė, tačiau ankstesniais laikais ji buvo apiplėšta. Daugelis mano, kad ši kapavietė buvo skirta kažkam, kas buvo valdovas arba labai svarbus asmuo.

 

Akmeninė kaukė, rasta Teotihuakane, III-VII a. po Kr.


Putpelės - jas vartoja daugelis Tehuatikano gyventojų.


Mėnulio piramidė

Archeologinė vietovė

Žinios apie didžiuosius Teotihuakano griuvėsius niekada nebuvo prarastos. Žlugus miestui, toje vietoje apsigyveno įvairūs skvoteriai. Actekų laikais miestas buvo piligrimystės vieta ir tapatinamas su Tollano mitu - vieta, kur buvo sukurta saulė. Po užkariavimo Teotihuakanas stebino ispanų konkistadorus. Šiandien Teotihuakanas yra viena žymiausių archeologinių lankytinų vietų Meksikoje.

Kasinėjimai ir tyrimai

Nedideli archeologiniai kasinėjimai buvo atliekami XIX a., o 1905 m. archeologas Leopoldo Batresas pradėjo vykdyti didelius kasinėjimų ir restauravimo projektus. Saulės piramidė buvo restauruota 1910 m. švenčiant Meksikos nepriklausomybės šimtmetį. Didelės kasinėjimų ir restauravimo programos vykdytos 1960-1965 m. ir 1980-1982 m. Naujausi projektai Mėnulio piramidėje ir Plunksnuotosios gyvatės piramidėje labai išplėtė kultūrinės praktikos įrodymus. Teotihuakane yra muziejų ir rekonstruotų statinių.

Saulės piramidė

Galerija