Dekapitacija (galvos nupjovimas): reikšmė, istorija ir pasekmės

Dekapitacija (galvos nupjovimas): istorija, egzekucijų praktikos, teisės ir socialinės pasekmės — niuansuotas žvilgsnis į priežastis, metodus ir istorinius atvejus.

Autorius: Leandro Alegsa

Dekapitacija (taip pat vadinama galvos nupjovimu arba galvos nukirtimu) – tai galvos atskyrimas nuo likusio kūno. Terminai kartais vartojami skirtingai: galvos nukirtimas dažnai reiškia tyčinį, ceremoninį ar egzekucijos metu atliktą veiksmą, o dekapitacija – bendresnė sąvoka, kuri apima ir atsitiktinį galvos atskyrimą (pvz., nelaimingo atsitikimo metu). Tačiau kalboje abu žodžiai dažnai vartojami kaip sinonimai.

Metodo formos ir istorinė praktika

Istoriškai galvos atskyrimas buvo vienas iš egzekucijos būdų įvairiose kultūrose. Dažniausios naudojamos priemonės:

  • kirvis arba kirvis panašus pjūklas;
  • kalavijas ar kitas skustuvo tipo ginklas;
  • giljotina – įtaisas, skirtas greitam ir efektyviam kaklo atskyrimui.

Anksčiau Šiaurės ir Vakarų Europoje (pvz., Skandinavijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje) galvos nukirtimas buvo paplitusi mirties bausmė. Kilmingiesiems paprastai naudota kalavijas, paprastam luomui – kirvis; vėliau giljotina tapo standartine priemone kai kuriose šalyse. Pavyzdžiui, paskutinė Suomijoje galvos nukirtimo egzekucija, minima kaip 1822 m., buvo Tahvo Putkoneno atvejis, o Prancūzijos giljotinos paskutinė egzekucija – 1977 m., kai buvo vykdyta Hamidos Djandoubi mirties bausmė. Tekste minimas ir Švedijos atvejis 1910 m., taip pat giljotinos naudojimas Prancūzijoje.

Šiuolaikinė teisinė padėtis

Dauguma valstybių atsisakė mirties bausmės arba bent jau atmetė galvos nukirtimą kaip egzekucijos metodą. Vis dėlto kai kurios šalys (ypač kelios arabų šalys ir buvusios Prancūzijos kolonijos) iki šiol kartais taiko šį bausmės vykdymo būdą. Pavyzdžiui, Saudo Arabija istorijoje yra tašiusi kalaviją egzekucijoms. Tarptautinė žmogaus teisių bendruomenė dažnai kritikuoja tokius veiksmus ir skatina mirties bausmės bei žiaurių vykdymo būdų atsisakymą.

Medicininės pasekmės ir mirtis

Galvos atskyrimas beveik visuomet yra mirtina trauma. Pertraukus nervines jungtis tarp smegenų ir kūno bei pagrindines kraujagysles, labai greitai nutrūksta smegenų kraujotaka ir deguonies tiekimas visiems vidaus organams. Tai lemia greitą sąmonės praradimą ir mirtį. Medicininiai tyrimai ir liudininkų aprašymai rodo, kad nors smegenų elektrinė veikla gali išlikti trumpą laiką (sekundžių ar kelių sekundžių skalėje), patikimų įrodymų apie tęstinę sąmonę ar ilgalaikį suvokimą po dekapitacijos nėra.

Kultūrinės, taktologinės ir forensinės pasekmės

Dekapitacija dažnai turėjo ir simbolinę reikšmę: galvos laikymas kaip trofėjus arba viešas įspėjimas prieš kitus nusikaltėlius. Tokie veiksmai buvo skirti sutvirtinti bausmės poveikį ir išskirti nuteistąjį.

Forenziniu požiūriu, galvos atskyrimas komplikuoja identifikaciją ir tyrimą, tačiau šiuolaikinės metodikos (pvz., DNR analizė) leidžia nustatyti tapatybę net ir stipriai pažeistuose audiniuose. Archeologijoje ir istoriniuose tyrimuose galvų radiniai padeda rekonstruoti smurtą, karo veiksmus ar ritualines praktikas praeityje.

Praktiniai pastabos

  • Net ir atskirta galva yra biologiškai metabolinis audinys – negalima atmesti moralinių, teisių ir etinių aspektų vertinant su tokiais radiniais susijusius elgesio modelius.
  • Bet kokie teiginiai apie sąmonės trukmę po dekapitacijos remiasi fragmentiniais duomenimis ir neturi patikimų įrodymų, kad būtų buvę tęstinės, suvokimą lemiančios patirties.

Asmenį, kuris vykdo egzekuciją nukerdamas galvą, tradiciškai vadindavo galvažudžiu. Dekapitacija – tiek kaip istorinė praktika, tiek kaip medicininė trauma – išlieka vienu iš labiausiai šokiruojančių žmogaus žiaurumo ir teisės į gyvenimą klausimų simbolių.

Paveikslas, vaizduojantis nukirstą galvąZoom
Paveikslas, vaizduojantis nukirstą galvą

Istorija

Saudo Arabijos karalystėje šimtmečius buvo viešai nukertamos galvos, tačiau 2013 m. svarstoma galimybė egzekucijas vykdyti sušaudymo būriais.

Garsūs žmonės, kuriems buvo nukirsta galva

Biblijos

  • Goliatas
  • Jonas Krikštytojas evangelijose
  • Holofernas Juditos knygoje
  • Apaštalas Jokūbas, tradiciškai
  • Apaštalas Paulius, tradiciškai

Kinija

Anglija

  • Ana Boleyn (1536 m.)
  • Catherine Howard (1542 m.)
  • Lady Jane Grey (1554 m.)
  • Marija,Škotijoskaralienė (1587 m.)
  • Seras Walteris Raleigh (1618 m.)
  • Karolis I, Anglijos ir Škotijos karalius (1649 m.)
  • Juodabarzdis (1718 m.)

Kolonijinės Amerikos

Frisia

  • Wijerd Jelckama

Prancūzijos revoliucija

Irakas

  • Shosei Koda
  • Kim Sun-il
  • Kenneth Bigley
  • Nikas Bergas
  • Eugenijus Armstrongas
  • Jackas Hensley
  • Maher Kemal
  • Barzanas Ibrahimas al-Tikritis

Šveicarija

  • Vildhansui fon Breitenlandenbergui ir 61 bendražygiui po Greifenzės apgulties per Senąjį Ciuricho karą (1444 m.).

Saudo Arabija

  • Paul Marshall Johnson, Jr.
Ledi Džeinė Grei ruošiasi užstoti savo kaklą. Anglijoje dauguma galvų buvo nukertamos kirviu ir kaladėmis.Zoom
Ledi Džeinė Grei ruošiasi užstoti savo kaklą. Anglijoje dauguma galvų buvo nukertamos kirviu ir kaladėmis.

Pirato Juodabarzdžio galva po jo mirties buvo eksponuojama kaip trofėjusZoom
Pirato Juodabarzdžio galva po jo mirties buvo eksponuojama kaip trofėjus

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra galvos nukirtimas?


A.: Galvos nukirtimas - tai gyvos būtybės galvos atskyrimas nuo likusios kūno dalies.

K: Kaip paprastai nukertama galva?


A: Galvos nukirtimas paprastai reiškia, kad galva nupjaunama sąmoningai, ir paprastai tai atliekama per egzekuciją kirviu, kardu arba giljotina.

K: Kas nutinka, kai žmogui nukertama galva?


A.: Nukirtus galvą, visada ištinka mirtis, nes visi kiti organai nustoja gauti nervinius signalus iš smegenų, kurie reikalingi jų veiklai, o kraujo, taigi ir deguonies, tiekimas į pačias smegenis taip pat nutrūksta.

Klausimas: Ar nukirsta galva kada nors naudojama kaip egzekucijos būdas?


Atsakymas: Taip, kai kuriose šalyse vis dar taikoma mirties bausmė - galvos nukirtimas. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje nuteistiesiems galvos nukertamos kardu.

K: Kas atlieka galvos nukirtimą?


Atsakymas: Asmuo, kuris nukerta galvą, vadinamas galvažudžiu.

K: Kada Skandinavijos šalyse galvos nukirtimas buvo naudojamas kaip mirties bausmės forma?


A: Skandinavijos šalyse galvos nukirtimas kaip mirties bausmės forma buvo naudojamas praėjusiais amžiais. Kilmingiesiems paprastai buvo nukertamos galvos kalaviju, o paprastiems žmonėms - kirviu.

K: Kada paskutinį kartą Europoje už žmogžudystę kas nors buvo giljotinuotas?


A: Paskutinį kartą Europoje už žmogžudystę giljotina buvo įvykdyta 1977 m., kai Prancūzijoje mirties bausmė buvo įvykdyta Tuniso žudikui Hamidui Džandubiui.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3