Puma (Puma concolor) – aprašymas, biologija, mityba ir arealas

Pumos (Puma concolor) — išsamus aprašymas: biologija, mityba, elgesys ir arealas. Sužinokite apie šių slaptingų plėšrūnų gyvenimą, medžioklę ir paplitimą.

Pumos (Puma concolor), dar vadinamos pumomis, kalnų liūtais arba rudosiomis panteromis, yra didelės laukinės katės, paplitusios vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, taip pat Floridoje ir didžiojoje Centrinės bei Pietų Amerikos teritorijoje. Nors savo dydžiu pumos pranoksta daugumą naminės katės dydžio, moksliškai jos priskiriamos mažųjų kačių (Felinae) pogrupiui ir yra artimesnės naminėms katėms negu didžiųjų Panthera genties katėms. Skirtingai nei Panthera genties atstovės, puma negali riaumoti — ji geba šnypšti, klykti, murkti ir skleisti kitokius balsus.

Aprašymas ir dydis

Pumos kailis dažniausiai būna vienalytis, rudos arba įdegio spalvos, kartais šviesesnis pilvo srityje. Jaunikliai gimsta su dėmėtu kailiu, kuris palaipsniui išnyksta augant. Pilnas kūno ilgis (įskaitant uodegą) gali siekti iki apie 2,7 m (iki 9 pėdų), tačiau vidutinis ilgis dažniausiai yra apie 1,8–2,4 m (6–8 pėdos). Svoris svyruoja maždaug nuo 29 iki 90 kg, patinai paprastai didesni už pateles. Pumos gyvenimo trukmė laukinėje gamtoje dažniausiai iki 10–13 metų, o nelaisvėje jos gali sulaukti iki 20–21 metų.

Jausmai ir elgsena

Pumos pasižymi puikia naktine rega ir labai jautriu klausymu, todėl dažniau medžioja sutemus arba auštant ir temstant. Jos yra vienišos ir teritorinės: patinai užima didesnes teritorijas, o patelės — mažesnes, kurias kartais gali kirsti patinai. Pumos moka gerai laipioti medžiais ir yra geri plaukikai, todėl geba prisitaikyti prie įvairių buveinių. Medžioklės metu jos dažnai slenka žemai, artėja tyliai, paskui staiga šoka arba bėga greita sprinto ataka, kad numuštų grobį. Dažnai grobį užmuša trenkdamos ar uždusindamos, užkirsdamos kaklą.

Mityba ir medžiojimo būdai

Pumos yra grynai mėsėdės ir aukščiausioji grandis savo ekosistemose. Jų racionas labai įvairus ir priklauso nuo regiono bei prieinamų grobio rūšių. Jos medžioja didesnius žinduolius, pavyzdžiui, elnius, meškėnus, taip pat sumedžioja mažesnę žolėdžių ir smulkesnių žvėrių fauną: voveres, lapes, triušius, skunksus, bebrus, kojotus, bobkatus, paukščius, dygliaryklius, galvijus, ožkas, žuvis ir net meškų jauniklius. Jos taip pat gali grobį slepi ir vartoti pakartotinai vėliau — tai vadinama grobio „sandėliavimu“.

Veisimasis ir jaunikliai

Pumos pasiekia lytinę brandą maždaug 2–3 metų amžiuje. Po apvaisinimo trukmė (gestacija) yra apie 80–100 dienų (dažniausiai ~90 dienų). Vaidlie patelė pagimdo 1–6 jauniklius, įprastai 2–3. Jaunikliai gimsta akli, su dėmėtu kailiu ir būna priklausomi nuo motinos kelis mėnesius; patelė juos saugo ir maitiną kol jie išmoksta medžioti. Jaunikliai dažnai lieka su motina iki maždaug vienerių–dviejų metų, kol pradeda gyventi savarankiškai.

Arealas ir buveinė

Pumos gyvena įvairiuose kraštovaizdžiuose: kalnuose, miškingose teritorijose, dykumose ir atvirose lygumose — iš esmės bet kur, kur yra pakankamai grobio ir paslėpimo. Nors anksčiau pumos aptinkamos ir rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje, XX a. pirmoje pusėje daugumą ten esančių populiacijų žmonės sumedžiojo iki išnykimo. Per pastaruosius dešimtmečius pumos pastebėtos įvairiose vietose, įskaitant Mičiganą, Naujajį Brunsviką, pietų Indianą, Kentukį ir Vermontą. Kol kas patvirtinta, kad vienintelė nuolatinė populiacija į rytus nuo Misisipės upės yra Floridoje – čia gyvena ypatingas porūšis, vadinamas Floridos pantera.

Santykiai su žmonėmis ir saugojimas

Pumos paprastai vengia žmonių, tačiau kartais būna susidūrimų. Per pastaruosius 30 metų Šiaurės Amerikoje fiksuoti 26 mirtini pumų užpuolimai žmonių atžvilgiu, tačiau tokie incidentai yra reti. Tuo tarpu žmonės sumedžiojo ir nužudė kur kas daugiau pumų — pagrindinės grėsmės yra buveinių nykimas, fragmentacija (kirtimai ir kelių tinklai, skiriantys populiacijas), automobilinės avarijos ir konfliktai su gyvulininkyste (kai pumos smulkina galvijus ar avis).

Daugelis regionų pumų apsaugai taiko įstatymus, saugomos teritorijos ir įvairios valdymo programos. IUCN tarptautinėje raidoje pumų rūšis dažniausiai laikoma mažesnės grėsmės kategorija (Least Concern), tačiau vietinės populiacijos, pavyzdžiui, Floridos pantera, yra itin pažeidžiamos ar kritiškai nykstančios. Floridos panterai buvo ir tebėra vieni iš labiausiai stebimų pavyzdžių — jiems grėsdavo genetinė izoliacija, kurią dalinai sprendė gyvūnų persikėlimai iš kitų regionų (genetinė atgaivinimo programa).

Kaip elgtis susidūrus su puma

• Neleiskite puma užsibūti tarp jūsų ir vaikų arba mažų gyvūnėlių.
• Jeigu susiduriate akis į akį, išlaikykite ramybę, nesislėpkite ir neužsispauskite — padarykite save didesniu (iškelkite rankas, atverkite paltą), kalbėkite ramiu, tvirtu balsu. Neišbėkite ir nebandykite sprukti, nes tai gali sužadinti persekiojimo instinktą.
• Jei puma puolą, kovokite ir ginkluokitės, kiek įmanoma, objektu, kuris gali atbaidyti.

Pumos yra svarbūs ekosistemų plėšrūnai, padedantys reguliuoti grobio populiacijas ir palaikyti biologinę pusiausvyrą. Jų išlikimas priklauso nuo to, ar pavyks užtikrinti pakankamas teritorijas, susisiekimo koridorius tarp populiacijų ir mažinti konfliktus su žmonėmis.

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra mokslinė pumų klasifikacija?

K: Kiek laiko gali gyventi pumos?

K: Kuo minta pumos?

K: Kaip pumos medžioja grobį?

K: Kur paprastai gyvena pumos?

K.: Ar pumos riaumoja kaip kitos didžiosios Panthera genties katės?

K: Ar yra patvirtintų pumų populiacijų į rytus nuo Misisipės upės?

Paieška pagal raidę