Pitonai: apibrėžimas, biologija, paplitimas ir elgsena
Pitonas - tai suspaudžiančių gyvatės genties pavadinimas. Šios gyvatės nėra nuodingos ir priklauso Pythonidae šeimai. Pitonai artimiau giminingi boa nei bet kuriai kitai gyvatinių šeimai. Boulengeris (1890) manė, kad ši grupė yra boidae (boa) šeimos pošeimis (Pythoninae). Skirtumas tarp kai kurių boa ir pitonų yra toks, kad boulai (boa) dažnai veda gyvus jauniklius, o pitonai yra kiaušininiai – jos deda kiaušinius ir juos inkubuoja. Dauguma pitonų yra stiprūs suspaudėjai (konstriktoriai): jie apsiveja grobį ir jį suspaudžia iki kvėpavimo sustojimo, o paskui praryja visą grobį.
Biologija ir morfologija
Pitonai yra ropliai be galūnių. Jų kūnas susideda iš galvos, ilgo liemens ir uodegos. Jie turi aštrius dantukus, kurių paskirtis – sulaikyti grobį; nuodingos liaukos neegzistuoja. Daugelis pitonų turi termopozicinius (šilumos jutimo) šulinėlius arba ertmes (labial pits), leidžiančius aptikti šiltesnę nei aplinka kūno šilumą – tai ypač naudinga medžiojant naktį ar prietemoje. Pitonai taip pat intensyviai naudoja Jacobsono organą (vomeronazalinį organą), kvapų ir cheminės informacijos fiksavimui.
Dydis, amžius ir lytinis dimorfizmas
Pitonų dydis labai varijuoja tarp rūšių: mažiausi – kelių pėdų ilgio (apie 3 pėdos ≈ 0,9 m), pavyzdžiui, rutuliniai pitonai, o didžiausi – iki 29 pėdų (≈ 8,8 m), pavyzdžiui, tinkliniai pitonai. Kai kurių šaltinių duomenimis, pitonas gali būti iki 900 cm ilgio ir sverti iki 90 kg; patelės dažniausiai būna stambesnės už patinus. Pitonai gali gyventi iki 30 metų, ypač nelaisvėje esant palankioms sąlygoms.
Paplitimas ir buveinės
Pitonai randami Pietryčių Azijoje, Afrikoje, taip pat kai kurios rūšys gyvena Naujojoje Gvinėjoje ir Australijoje. Jų buveinės yra įvairios: nuo atvirų laukų ir savanų iki tropinių miškų, pelkių ir kopų zonų. Kai kurios rūšys yra medinės (arborealinės), kitos – žemės gyventojos (terestrinės). Buveinės pasirinkimą lemia grobio prieinamumas, slėptuvių gausa ir mikroklimatas.
Mityba ir medžioklės elgsena
Dauguma pitonų – pasalų plėšrūnai: jie maskuojasi ir laukia, kol praeis grobis, tada staiga puola. Užfiksavę grobį, apsivynioja aplink jį ir suspaudžia, kol grobio kvėpavimas sustoja. Mažesnės rūšys minta graužikais, paukščiais ir ropliais; didesnės – galvijais, žvėrimis, pvz., suaugusiais elniais arba gazelėmis Afrikoje. Virškinimas gali užtrukti kelias dienas ar net savaites, priklausomai nuo grobio dydžio ir temperatūros. Nepaisant imponuojančio dydžio, pitonai retai kelia grėsmę žmogui; daugumą susidūrimų su žmonėmis sukelia naminiai egzemplioriai arba dideli susikirtimai pavojingose situacijose.
Dauginimasis
Pitonai yra kiaušinėjantys. Po poravimosi patelė deda kiaušinius ir juos inkubuoja: dažnai apsivynioti aplink kiaušinius, saugoti nuo plėšrūnų ir reguliuoti temperatūrą. Kai kurios patelės naudoja vadinamąją „drebulės termogenezę“ – aktyviai susitraukinėja raumenis, kad padidintų temperatūrą aplink kiaušinius. Inkubacijos trukmė paprastai svyruoja apie 60–70 dienų, priklausomai nuo rūšies ir temperatūros sąlygų.
Taksonomija ir kilmė
Pitonai tradiciškai buvo siejami su boa šeima, tačiau taksonominiai ir molekuliniai tyrimai aiškina santykius tarp grupių. Tyrimai taip pat rodo, kad visos gyvatės, įskaitant pitonus, galėjo kilti iš nuodingų protėvių arba turėjo išvystytas cheminio nuodingumo sistemas evoliucijos istorijoje, o vėliau kai kurios linijos prarado toksines liaukas.
Elgsena ir ekologija
Pitonai dažniausiai yra vieniši ir gali būti naktiniai arba crepuskuliniai (aktyvūs prie aušros ir sutemos), priklausomai nuo rūšies. Jaunikliai ir kiaušiniai yra pažeidžiamas maisto šaltinis plėšrūnams (pvz., varnoms, smėlio gyvatėms, smauglių ir stambių driežų rūšims). Suaugę pitonai dėl savo dydžio turi nedaug natūralių priešų.
Žmogus ir pitonai: naminiai gyvūnai, pavojai ir invazinės rūšys
Pitonai dažnai auginami kaip egzotiniai naminiai gyvūnai – populiarios rūšys apima rutulinį pitoną (ball python), tinklinį pitoną ir Birmos pitoną. Tai sukelia tiek konservacinę problemą (perdėtas gaudymas laukinėje gamtoje), tiek riziką dėl išmetimo ar pabėgimo, kai gyvūnai įsitvirtina ne gimtinėse.
Vienas žymus pavyzdys – Birmos pitonai, tapę invazine rūšimi pietų Floridoje. Didžiausia problema yra Evergladeso nacionaliniame parke, kur jie kelia grėsmę vietinėms ekosistemoms, medžioja laukines žuvis ir smulkius bei vidutinio dydžio žinduolius ir konkuruoja su vietiniais plėšrūnais.
Tai, kad egzotiniai ropliai kartais tampa pavojingi namų aplinkoje, patvirtina ir incidentai, pavyzdžiui, 2013 m. Naujojo Bransviko mieste, Kanadoje, kai naminis pitonas užmušė du vaikus. Tokie įvykiai išryškina atsakingo laikymo, saugaus laikymo taisyklių ir teisės aktų svarbą.
Konservacija
Daugelį pitonų rūšių veikia buveinių nykimas, nelegalus medžioklės ir prekybos spaudimas bei klimato kaita. Kai kurios rūšys yra saugomos pagal tarptautinius susitarimus ir nacionalinius įstatymus. Invasinės populiacijos, priešingai, gali būti kontroliuojamos programomis, pašalinant gyvūnus iš pažeidžiamų ekosistemų.
Naudingos nuorodos
- Jei domina pitonų laikymas kaip augintinių, svarbu pasidomėti konkrečios rūšies elgsena, dydžiu, maitinimosi poreikiais ir teisiniais reikalavimais.
- Saugumo sumetimais niekada nerekomenduojama laikyti didelių pitonų nuolat prie mažų vaikų ar be tinkamų laikymo sąlygų.
Pitonas medyje
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra mokslinis pitono pavadinimas?
A: Mokslinis pitonų pavadinimas yra Pythonidae.
K: Kaip dauginasi pitonai?
A: Pitonai yra kiaušinėliški, t. y. jie deda kiaušinius ir taip dauginasi.
K: Kur galima rasti pitonų laukinėje gamtoje?
A: Pitonų galima rasti Pietryčių Azijoje, Afrikoje, Naujojoje Gvinėjoje ir Australijoje.
K: Kokio tipo plėšrūnai yra pitonai?
A: Dauguma pitonų šeimos atstovų yra plėšrūnai iš pasalų; jie nejuda, užmaskuoti, o paskui staiga puola praeinantį grobį.
K: Kokio dydžio gali būti pitonas?
A.: Pitono dydis priklauso nuo jo rūšies; kai kurios rūšys, pavyzdžiui, rutuliniai pitonai, gali užaugti iki 3 pėdų ilgio, o kitos, pavyzdžiui, tinkliniai pitonai, - iki 29 pėdų ilgio.
K: Ar pitonai pavojingi žmonėms?
A: Nepaisant jų dydžio, pitonai retai būna pavojingi žmonėms.
K: Kiek paprastai gyvena pitonai?
A: Vidutiniškai pitonai gali gyventi iki 30 metų.
