Voveriniai
Voverės yra didelė mažų ir vidutinių graužikų šeima. Jai priklauso medinės voverės, kurios aprašytos šiame puslapyje.
Kitos voverės yra šios: žemaūgės voverės, voverės voverės, suopiai (įskaitant suomius), skraidančios voverės ir prerijų šunys.
Voverės yra kilusios iš Amerikos, Eurazijos ir Afrikos, o į Australiją jos buvo introdukuotos. Seniausios žinomos voverės kilusios iš eoceno ir iš gyvenančių graužikų šeimų yra artimiausios kalnų bebrų ir miegapelių šeimoms.
Dauguma voverių yra visaėdės; jos ėda viską, ką randa. Daug voverių rūšių gyvena medžiuose, todėl dažnai randa riešutų. Jos taip pat minta sėklomis, uogomis ir pušų spurgomis. Kartais jos ėda paukščių kiaušinius ir vabzdžius. Dauguma medžių voverių rudenį kaupia maistą, kad galėtų jį suvalgyti žiemą. Žemyninės voverės maisto nekaupia. Jos miega žiemos miegu, t. y. žiemą praleidžia giliu miegu.
Voverės turi daug plėšrūnų arba priešų. Voverėmis minta lapės, vilkai, kojotai, lokiai, meškėnai, meškėnai, lūšys, pumos, ereliai, ereliai rėksniai ir pelėdos.
Raudonoji voverė
Kelios voverių rūšys turi melanistinių fazių. Didelėje JAV ir Kanados dalyje miestų teritorijose dažniausiai sutinkama rytinės pilkosios voverės melanistinė forma.
Medinės voverės
Dažniausiai pasitaikančios Europos voverės yra raudonos arba rudos spalvos, o Amerikoje paplitusios voverės yra pilkos arba juodos. Iš Amerikos į Europą (ypač į DidžiąjąBritaniją) buvo atvežta pilkų voverių.
Pilkosios voverės perneša virusą, kuriam jos yra atsparios, bet kuris yra mirtinai pavojingas raudonosioms voverėms. Jos užėmė didžiąją dalį raudonųjų voverių teritorijos lapuočių miškuose. Tai labai sumažino raudonųjų voverių populiaciją. Raudonosios voverės vis dar dominuoja šiaurinės Britanijos dalies pušynuose, tačiau pietinėse vietovėse jos jau retos.
Pilkoji voverė laikoma kenkėju. Draudžiama jas paleisti į laisvę, o sugautas voveres reikia humaniškai nužudyti.
Gyvenimo ciklas
Žiemą voverės veisiasi vasario ir kovo mėnesiais, o vasarą - birželio ir liepos mėnesiais. Patelės gali pastoti iki dviejų kartų per metus. Paprastai po maždaug trisdešimt devynių dienų nėštumo laikotarpio gimsta 4-6 jaunikliai. Jaunikliais, kurie gimsta visiškai bejėgiai, rūpinasi tik motina. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis voveriukų jaunikliai būna kurtieji ir aklieji.
Dauguma voverių žūsta pirmaisiais gyvenimo metais. Suaugusios voverės laukinėje gamtoje gali gyventi nuo penkerių iki dešimties metų. Kai kurios nelaisvėje gali išgyventi nuo 10 iki 20 metų.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra voverės?
A: Voverės - tai didelė mažų ir vidutinių graužikų šeima, kuriai priklauso medinės voverės, žemės voverės, voverės, voveruškos, voveraičiai (taip pat ir žemaitukai), skraidančios voverės ir prerijų šunys.
K: Kur gyvena voverės?
A: Voverės yra kilusios iš Amerikos, Eurazijos ir Afrikos, o į Australiją buvo atvežtos iš Australijos.
K: Kuo maitinasi voverės?
A: Dauguma voverių yra visaėdės; jos minta viskuo, ką randa, pavyzdžiui, sėklomis, uogomis, pušų spurgomis, paukščių kiaušiniais ir vabzdžiais.
K: Kaip medinės voverės ruošiasi žiemai?
A: Rudenį medinės voverės kaupia maistą, kad galėtų jį suvalgyti žiemą. Žemyninės voverės ne kaupia maistą, o miega žiemos miegu.
K: Kas ar kas medžioja voveres?
A.: Voveres medžioja lapės, vilkai, kojotai, meškos, meškėnai, meškėnai, meškėnai, lūšys, pumos, usūriniai šunys, katės, barsukai, gyvatės ir plėšrieji paukščiai.
