Voverės (Sciuridae) — rūšys, mityba, elgsena ir buveinė
Sužinokite viską apie voveres: rūšys, mityba, elgsena ir buveinė. Išsamūs faktai apie medines voveres, maisto kaupimą, plėšrūnus ir gyvenimo ypatybes.
Voverės yra didelė mažų ir vidutinių graužikų šeima. Jai priklauso medinės voverės, kurios aprašytos šiame puslapyje. Ši šeima apima įvairias formas — nuo grakščių medžių gyventojų iki žemės gyvenimo būdo prisitaikiusių rūšių — ir kartu suartina daugiau nei kelis šimtus rūšių bei dešimtis genčių. Voverės atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose: skleidžia sėklas, aeruoja dirvą, yra maisto šaltinis daugeliui plėšrūnų ir kartais laikomos kultūrinėmis ikonomis miestuose bei kaimo vietovėse.
Kitos voverės yra šios: žemaūgės voverės, voverės voverės, suopiai (įskaitant suomius), skraidančios voverės ir prerijų šunys. Kiekviena iš šių grupių turi savitą morfologiją ir elgseną: pvz., skraidančios voverės (angl. flying squirrels) nepasilieka ore kaip paukščiai, o naudoja specialią odos plėvę tarp priekinės ir galinės galūnių, kad slystų tarp medžių; žemaūgės ar žemės voverės dažnai kasasi urvus ir sudaro klaniškas ar socialines grupes (tai ypač akivaizdu prerijų šunyse).
Paskirstymas ir kilmė
Voverės yra kilusios iš Amerikos, Eurazijos ir Afrikos, o į Australiją jos buvo introdukuotos. Fosiliniai radiniai rodo, kad seniausios žinomos voverės kilusios iš eoceno ir laikotarpio; pagal morfologinius požymius šios graužikų linijos artimos kai kurioms šiandieninėms šeimoms, pavyzdžiui kalnų bebrams ir miegapelių. Per milijonus metų voverės išsivystė į plačią formų įvairovę, prisitaikiusią prie medžių, krūmų, žemės paviršiaus ir net urvų.
Mityba
Dauguma voverių yra visaėdės; jos ėda viską, ką randa: sėklas, riešutus, uogas, vaisius, augalų dalis, vabzdžius, kartais paukščių kiaušinius ir net mažesnius stuburinius. Medžių voverės dažnai valgo riešutų ir spygliuočių sporas ar spurgas, o kai kurios rūšys specializuojasi tam tikroms maisto rūšims.
Daugelis medinių voverių rudenį kaupia maistą — jos slepia sėklas ir riešutus įvairiose vietose (tai vadinama „scatter hoarding“), todėl dalis pasėtų sėklų vėliau sudygsta ir prisideda prie miško atsinaujinimo. Priešingai, kai kurios žemyninės rūšys maisto nekaupia ir vietoje to miega žiemos miegu, t. y. žiemą praleidžia giliu miegu su sumažinta medžiagų apykaita. Cache elgsena ir hibernacija priklauso nuo rūšies, klimato ir prieinamų išteklių.
Elgsena ir gyvenimo ciklas
Voverių elgsena labai priklauso nuo buveinės: medinės voverės yra vikrios ir gerai laipioja, jos naudoja uodegą pusiausvyrai ir komunikacijai. Dauguma voverių turi gerai išvystytą uoslę ir regą, leidžiančią aptikti maistą ir grėsmes. Kai kurios rūšys yra vienišos, kitos — daugiau socialios (pvz., prerijų šunys sudaro dideles kolonijas su kompleksinėmis komunikacijos sistemomis).
Išsiritę jaunikliai dažnai būna pliki ir akli bei prižiūrimi motinos kelias savaites. Daugumai rūšių nėštumas (gestacija) trunka kelias savaites (paprastai apie 3–6 savaites), o metinė vada gali svyruoti nuo kelių iki keliolikos jauniklių, priklausomai nuo rūšies. Lauke daugelis voverių gyvena 2–10 metų; nelaisvėje kai kurios rūšys gali gyventi ilgiau.
Plėšrūnai ir grėsmės
Voverės turi daug plėšrūnų arba priešų. Dažniausi plėšrūnai yra:
- lapės
- vilkai,
- kojotai
- lokiai,
- meškėnai, meškėnai
- lūšys
- pumos
- ereliai
- ereliai rėksniai
- pelėdos.
Be natūralių plėšrūnų, voverėms pavojų kelia ir žmogaus veikla: buveinių nykimas, kelių eismas, invazinės rūšys (pvz., atvejų, kai įvedamos šarvuočių ar kitos svetimos voverės), taip pat ligos. Dėl to kai kurių rūšių populiacijos mažėja ir jos yra įtrauktos į tarptautines ar nacionalines saugomų sąrašus.
Voverių reikšmė ir santykis su žmonėmis
Voverės dažnai laikomos mielomis ir įdomiomis stebėti, ypač parkuose ir soduose. Jos prisideda prie sėklų sklaidos ir miškų atsinaujinimo, bet kartais gali pakenkti žmonių ūkiams (valgydamos pasėlius ar vaisius) arba sukelti problemų statiniuose medžiuose. Žmonės jas medžioja, prižiūri nelaisvėje ar saugo kaip laukines rūšis. Dėl klimato kaitos ir buveinių pokyčių svarbu stebėti voverių populiacijas ir užtikrinti jų išsaugojimą, ypač retų ar endeminių rūšių.
Patarimas stebėtojams: norint pamatyti voveres, stebėkite medžių viršūnes ryte ir vakare, naudokite žiūronus, venkite šerti žmonišku maistu (pvz., duona arba kepti riešutai su druska) ir, jei norite padėti vietinėms populiacijoms, apsvarstykite natūralių riešutų ir sėklų skatinimą bei buveinių išsaugojimą.
Raudonoji voverė
Kelios voverių rūšys turi melanistinių fazių. Didelėje JAV ir Kanados dalyje miestų teritorijose dažniausiai sutinkama rytinės pilkosios voverės melanistinė forma.
Medinės voverės
Dažniausiai pasitaikančios Europos voverės yra raudonos arba rudos spalvos, o Amerikoje paplitusios voverės yra pilkos arba juodos. Iš Amerikos į Europą (ypač į DidžiąjąBritaniją) buvo atvežta pilkų voverių.
Pilkosios voverės perneša virusą, kuriam jos yra atsparios, bet kuris yra mirtinai pavojingas raudonosioms voverėms. Jos užėmė didžiąją dalį raudonųjų voverių teritorijos lapuočių miškuose. Tai labai sumažino raudonųjų voverių populiaciją. Raudonosios voverės vis dar dominuoja šiaurinės Britanijos dalies pušynuose, tačiau pietinėse vietovėse jos jau retos.
Pilkoji voverė laikoma kenkėju. Draudžiama jas paleisti į laisvę, o sugautas voveres reikia humaniškai nužudyti.
Gyvenimo ciklas
Žiemą voverės veisiasi vasario ir kovo mėnesiais, o vasarą - birželio ir liepos mėnesiais. Patelės gali pastoti iki dviejų kartų per metus. Paprastai po maždaug trisdešimt devynių dienų nėštumo laikotarpio gimsta 4-6 jaunikliai. Jaunikliais, kurie gimsta visiškai bejėgiai, rūpinasi tik motina. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis voveriukų jaunikliai būna kurtieji ir aklieji.
Dauguma voverių žūsta pirmaisiais gyvenimo metais. Suaugusios voverės laukinėje gamtoje gali gyventi nuo penkerių iki dešimties metų. Kai kurios nelaisvėje gali išgyventi nuo 10 iki 20 metų.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra voverės?
A: Voverės - tai didelė mažų ir vidutinių graužikų šeima, kuriai priklauso medinės voverės, žemės voverės, voverės, voveruškos, voveraičiai (taip pat ir žemaitukai), skraidančios voverės ir prerijų šunys.
K: Kur gyvena voverės?
A: Voverės yra kilusios iš Amerikos, Eurazijos ir Afrikos, o į Australiją buvo atvežtos iš Australijos.
K: Kuo maitinasi voverės?
A: Dauguma voverių yra visaėdės; jos minta viskuo, ką randa, pavyzdžiui, sėklomis, uogomis, pušų spurgomis, paukščių kiaušiniais ir vabzdžiais.
K: Kaip medinės voverės ruošiasi žiemai?
A: Rudenį medinės voverės kaupia maistą, kad galėtų jį suvalgyti žiemą. Žemyninės voverės ne kaupia maistą, o miega žiemos miegu.
K: Kas ar kas medžioja voveres?
A.: Voveres medžioja lapės, vilkai, kojotai, meškos, meškėnai, meškėnai, meškėnai, lūšys, pumos, usūriniai šunys, katės, barsukai, gyvatės ir plėšrieji paukščiai.
Ieškoti