Lapus metantys augalai (lapuočiai): apibrėžimas ir pavyzdžiai

Deciduous reiškia „linkęs nukristi“ arba „laikinas“ (iš lotynų kalbos žodžio decidere – nukristi). Kalbant apie augalus, tai reiškia, kad augalas periodiškai netenka lapų, dažniausiai rudenį, o pavasarį lapai vėl atsinaujina.

Terminas taip pat vartojamas ir kitose srityse: kalbant apie dantis – tai pieniniai dantys, kurie auga ir vėliau iškrauna, kad vėliau būtų pakeisti nuolatiniais dantimis.

Botaninis apibrėžimas ir mechanizmas

Botanikoje ir sodininkystėje lapuočiai yra medžiai, krūmai ir daugiamečiai žoliniai augalai, kurie dalį metų netenka visų arba didžiosios dalies lapų. Lapų netekimas vyksta per specialų procesą, vadinamą abscizija: prie lapo kotelio pagrindo susiformuoja abscizijos sluoksnis, lapas atsijungia, prieš tai augalas reabsorbuoja maistines medžiagas. Šį procesą reguliuoja hormonai (pvz., auxinas ir etilenas) ir aplinkos veiksniai.

Lapai dažnai nukrinta reaguojant į apšvietimo ir temperatūros pokyčius. Temperatūriniame klimate lapai paprastai gelsta ar keičia spalvą (nes suyra chlorofilas ir atsiskleidžia karotenoidai bei antocianinai), o vėliau nukrinta. Tropiniuose regionuose daug lapuočių rūšių numeta lapus sausuoju sezonu, kad sumažintų vandens poreikį.

Priežastys ir adaptacijos

• Mėgstantys šaltį arba sausumą augalai numeta lapus, kad taupytų vandenį ir apsisaugotų nuo šalčio ar kitų nepalankių sąlygų.
• Abscizijos metu augalai perneša ir saugo maistines medžiagas (azotą, fosforą) į kamieną ir šaknis.
• Daugelis lapuočių žydi tais laikais, kai neturi lapų, nes tai padidina apdulkinimo efektyvumą: vėjo apdulkinami augalai geriau perduoda žiedadulkes, o vabzdžių apdulkinamų augalų žiedai tampa labiau matomi vabzdžiams.
• Kai kurie augalai išsivystė tarpinės strategijos: pusiau lapuočiai ir pusiau visžaliai praranda dalį senos lapijos arba išlaiko dalį lapų per žiemą.

Pavyzdžiai ir terminų įvairovė

Daugelis įprastų medžių Europoje ir Šiaurės Amerikoje yra lapuočiai: ąžuolai, klevai, beržai, pušelės (kai kurios rūšys), bukas, topoliai, liepos, klevai ir kt. Kai kurie medžiai (pvz., tam tikros ąžuolų rūšys) gali išlaikyti išdžiūvusius lapus per žiemą — šis reiškinys vadinamas marcescencija (liet. marcesencija arba išliekančių lapų reiškinys) — ir lapai nukrenta vėliau, kai prasideda naujas augimas pavasarį.

Kiti tipai ir tarpinės formos

Visžaliai medžiai palaiko lapus ištisus metus ir jų lapų kritimas vyksta palaipsniui. Tarp šių dviejų grupių yra tarpinės formos:

• Pusiau lapuočiai – praranda seną lapiją, kai prasideda naujas vegetacinis augimas.
• Pusiau visžaliai – praranda dalį lapų, kai kurie lapai išlieka per nepalankų sezoną.

Ekologinė ir praktiška reikšmė

Lapuočiai augalai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose: jų nukritę lapai kuria dirvos dangą, grąžina maistines medžiagas į dirvą, sudaro buveines ir maisto šaltinį daugeliui gyvūnų (vabzdžių, žinduolių, mikrobų). Žinių apie lapuotumą reikia ir sodininkams: žinant, ar medžiai lapuočiai, galima planuoti apželdinimą, žiemines apsaugos priemones ir pjovimo laiką.

Trumpa santrauka

Lapus metantys augalai (lapuočiai) yra augalai, kurie sezonaliai netenka lapų dėl fiziologinių ir ekologinių priežasčių. Šis procesas – abscizija – leidžia augalams prisitaikyti prie šalčio, sausros ar kito nepalankaus sezono, taip pat turi svarbų poveikį ekosistemoms ir žmogaus veiklai.

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia žodis "lapuočių"?

K: Ką reiškia, kai kalbama apie augalus, kad jie yra lapuočiai?

K: Kas yra abscizija?

K: Kuo visžaliai medžiai skiriasi nuo lapuočių?

K: Kas yra pusiau sausuoliai augalai?

K: Kodėl kai kurie augalai žydi, kai neturi lapų?

Paieška pagal raidę