Purpurinė varlė Nasikabatrachus sahyadrensis – reta ir išskirtinė varlių rūšis, aptinkama Vakarų Gatuose Indijoje. Ji buvo aprašyta 2003 m. spalio mėn. mokslininkų S. D. Biju ir F. Bossuyt. Iš pradžių rūšis buvo laikoma glaudžiai susijusia su Sooglossidae, tačiau vėlesnės filogenetinės analizės parodė, kad jai priklauso savita linija (dažnai minima kaip atskira šeima Nasikabatrachidae).
Šios varlės kūnas yra sutrumpintas ir stambokas, prisitaikęs gyventi po žeme. Ji turi nedidelę galvą ir išskirtinį ilgą, smailų snukį, kurį naudoja kasimuisi ir grunto stumdymui. Suaugusios patelės ir patinai dažniausiai būna tamsiai violetinės arba pilkai violetinės spalvos, todėl rūšis vadinama purpurine varle. Suaugusių individų kūno ilgis nuo nosies iki kloakos dažniausiai būna vos keli centimetrai.
Gyvenimo būdas. Daugumą metų Nasikabatrachus gyvena požeminėje terosoje (fosorilinėse) urvose ir tuneliuose. Ji išlenda į paviršių tik per trumpą laikotarpį — maždaug per musoną — kai sąlygos palankios poravimuisi ir kiaušinėlių vystymuisi. Šis trumpas sezonas padaro rūšį priklausomą nuo periodinių kritulių ir specifinių buveinių sąlygų.
Mityba ir elgsena. Skirtingai nei dauguma varlių, kurios aktyviai medžioja paviršiuje, purpurinė varlė daugiausia maitinasi po žeme. Jos pagrindinis maisto šaltinis yra termitai, kuriuos ji ištraukia ir pagauna lipniu liežuviu. Dėl savo požeminio gyvenimo būdo varlė turi specializuotas elgsenos ir morfologijos bruožus, padedančius kastis ir ieškoti maisto žemės sluoksniuose.
Poravimasis ir balsas. Per musoną patinai aktyviai kviečia pateles — jų kvietimo balsas (klyksmas) apibūdinamas kaip panašus į vištos klykavimą. Poravimosi laikotarpiu individai išlenda ir greitai poruojasi, vėliau patelės padeda kiaušinėlius drėgnose ar pusiau požeminėse vietose. Daug detalių apie ikrų ir lervų vystymąsi dar tiriama, nes rūšies biologija didžiąja dalimi vyksta paslėptai.
Artimi giminaičiai ir taksonomija. Violetinė varlė turi vieną artimą giminaitę — Bhupathy's violetinę varlę (kita Nasikabatrachus rūšis), kuri taip pat gyvena Vakarų Gatuose. Abi rūšys yra endeminės šiam regionui ir prisideda prie jo unikalios biologinės įvairovės.
Gamtosauga. Nasikabatrachus sahyadrensis turi ribotą arealą ir priklauso nuo specifinių požeminių bei drėgnų paviršinių buveinių, todėl yra jautri buveinių praradimui, žemės ūkio pertvarkai ir klimato svyravimams. Tarptautinės vertinimo sistemos ir vietinės iniciatyvos skatina šios rūšies stebėseną ir apsaugos priemones. Purpurinė varlė taip pat pripažinta kaip Indijos nacionalinė varliagyvė, kas didina jos matomumą ir viešą susidomėjimą jos apsauga.
Svarbu tęsti tyrimus: tik išsamesni lauko stebėjimai ir populiacijų įvertinimai leis geriau suprasti rūšies biologiją, dauginimosi strategijas ir parengti efektyvias apsaugos priemones.