Čiapasas – Meksikos pietinė valstija: geografija, klimatas ir kultūra
Čiapasas, Meksikos pietinė valstija: atraskite jos geografiją, tropinį klimatą, majų palikimą, debesų miškus ir autentišką kultūrą — kelionės, gamta ir istorija viename.
Čiapasas yra piečiausia Meksikos valstija, esanti šalies pietryčiuose. Šiaurėje Čiapasas ribojasi su Tabasko valstija, šiaurės vakaruose – su Verakruso valstija, o vakaruose – su Oachakos valstija. Rytuose Čiapasas ribojasi su Gvatemala, o pietuose – su Ramiuoju vandenynu. Dėl savo padėties valstija sujungia drėgnas tropines žemes prie lygumų ir aštriai reljefines kalnų grandines viduryje bei palmių ir uolėtų pakrančių ruožus prie vandenyno.
Geografija
Čiapaso plotas siekia apie 28 528 kvadratines mylias (73 890 km2). Valstijos reljefą sudaro kelios lygiagrečios kalnų grandinės (Sierra Madre de Chiapas atšakos) bei plataus masto lygumos ir upių baseinai. Svarbiausios upės – Grijalva ir Usumacinta – susilieja ir suformuoja dideles potvynių lygumas bei derlingas žemes. Pietvakariuose, Soconusco regione, yra derlingos pakrantės ir žemumos, tinkamos tropiniams augalams.
Klimatas ir ekosistemos
Apskritai Čiapaso regione vyrauja drėgnas, tropinis klimatas, tačiau klimato sąlygos labai skiriasi pagal aukštį ir atstumą nuo vandenyno. Šiaurėje, netoli Teapos esančioje Tabasko teritorijoje, per metus iškrenta daugiau nei 3 000 mm kritulių. Lietaus kiekis mažėja artėjant link Ramiojo vandenyno, tačiau pakankamai didelis kritulių kiekis leidžia netoli Tapačulos auginti bananus, kitas tropines kultūras ir kavą.
Anksčiau daugelį Čiapaso žemumų dengė natūralūs žemumų aukštieji daugiamečiai atogrąžų miškai, iš kurių didelė dalis buvo iškirsta žemės ūkiui, ganykloms ir kitiems žemių naudojimo būdams. Kalnuotose vietovėse – ypač keliose lygiagrečiose „sierrose“ – klimatas gali būti vėsesnis ir dažnai miglotas. Čia formuojasi debesų miškai (cloud forests), pavyzdžiui, El Triunfo rezervate (Reserva de la Biosfera el Triunfo), kuriuose gyvena retos paukščių rūšys, tokios kaip ketzalai, ir šaltakraujai paukščiai kaip raguotieji guanai.
Be debesų miškų, Čiapase yra ir tropinių drėgnųjų miškų (Lacandonas), tropinių sausų miškų tam tikrose pakrančių vietose bei pakrančių ir jūrinių buveinių, kurias naudoja jūrų vėžliai ir kiti jūrų organizmai.
Biodiversitetas ir saugomos teritorijos
Čiapasas – viena biologinės įvairovės karštųjų vietovių Meksikoje. Čia gyvena jaguarai, vormai kaip apsaugos objektai (pavyzdžiui, beždžionės ir paukščiai), daug endeminių augalų bei paukščių rūšių. Saugomos teritorijos, tokios kaip El Triunfo ir Montes Azules (Lacandonos džiunglės), saugo dideles miškų ir ekosistemų dalis, tačiau šiems plotams vis dar gresia nelegalus kirtimas ir žemės užėmimas žemės ūkiui.
Gyventojai ir kultūra
2005 m. gyventojų surašymo duomenimis, Čiapase gyveno 4 293 459 žmonės. Valstijoje gyvena daug įvairių etninių grupių; maždaug ketvirtadalis gyventojų yra visiškai arba daugiausia majų kilmės. Kaimo vietovėse daugelis žmonių kalba vietinėmis majų kalbomis, pavyzdžiui, tzotzil, tzeltal, chol, tojolabal ir mam, ir ne visuomet kalba ispaniškai.
Kultūriškai svarbūs miestai: valstijos sostinė yra Tukstla Gutjeresas (Tuxtla Gutiérrez). Kiti reikšmingi miestai – San Kristobal de las Kasas (San Cristóbal de las Casas), Komitanas (Comitán) ir Tapachula. San Cristóbal de las Casas yra svarbus regioninis kultūros centras, žinomas dėl kolonijinės architektūros, turgų ir gyvos tradicinės amatų bei religinių švenčių kultūros.
Valstijoje taip pat yra reikšmingos senovės civilizacijų vietovės: majų griuvėsiai Palenkės, Jačilano, Bonampako, Činkulčio ir Toninos. Šios archeologinės vietos yra svarbios tiek mokslo, tiek turizmo požiūriu.
Ekonomika ir žemės ūkis
Dauguma Čiapaso gyventojų yra kaimo smulkūs ūkininkai. Regionas gamina tropines kultūras: bananus, cukranendres, kakavą, užaugina kavą (ypač aukštikalnių plantacijose ir Soconusco regione) bei kitas vaisių ir daržovių kultūras. Kaimuose paplitę tradiciniai sklypų naudojimo būdai, tačiau žemės dalinimas ir modernios rinkos sudėtingumai riboja pelningumą.
Valstijos ekonomika taip pat pareina iš mažesnės pramonės, maisto perdirbimo, regioninės prekybos ir augančio ekoturizmo sektoriaus. Dėl ribotos infrastruktūros ir nuolatinių socialinių problemų regiono ekonominis vystymasis yra lėtas.
Socialiniai iššūkiai
Dauguma Čiapaso gyventojų gyvena skurde arba ribotame ekonominiame saugume. Valstija kenčia nuo didžiausio Meksikoje prasto mitybos lygio; apskaičiuota, kad šis rodiklis paliečia daugiau kaip 40 % gyventojų. Problemas didina netinkama sveikatos priežiūra, trūkstama infrastruktūra, prasta švietimo prieiga kaimo vietovėse ir nelygybė žemės paskirstyme.
Kitos socialinės problemos susijusios su didėjančiu Centrinės Amerikos gaujų, vadinamų „Maras“, veikla ir su tuo susijusia nelegalia migracija iš Centrinės Amerikos. Ši migracija daugiausia nukreipta į Jungtines Valstijas, tačiau perėjimas per Čiapasą dažnai padidina vietinį skurdą ir saugumo problemas. Daug kartų migrantai patiria prievartą ir žmogaus teisių pažeidimus.
Politika ir zapatistų judėjimas
1994 m. kilo smurto protrūkis tarp Meksikos vyriausybės ir Zapatistų nacionalinio išsivadavimo armijos (EZLN arba zapatistų). EZLN (Ejército Zapatista de Liberación Nacional, pavadinta Emiliano Zapatos garbei) istnkt. Pradinėms kovoms slopstant, zapatistų judėjimas iš dalies perėjo prie alternatyvių politinių ir socialinių struktūrų, reikalaujančių žemės reformos, vietinių teisių ir tiesesnio bendruomenių įtraukimo į sprendimų priėmimą. Šiuo metu Čiapase veikia 32 „sukilėlių autonominės zapatistų savivaldybės“ (nepriklausomos zapatistų bendruomenės, ispaniškai MAREZ), kurias kontroliuoja EZLN; pavyzdžiai – Ocosingo ir Las Margaritas.
Gamtosauga, turizmas ir ateities perspektyvos
Čiapasas turi didelį turizmo potencialą: archeologinės vietovės (pvz., Palenkės), kolonijiniai miestai (San Kristobal de las Kasas), biologinės įvairovės portugalai (džiunglės, debesų miškai) ir pakrančių zonos pritraukia tiek kultūrinio, tiek gamtinio turizmo lankytojus. Ekoturizmas ir tvaraus žemės ūkio iniciatyvos (kooperatyvai, ekologiška kava) yra vienos iš galimybių gerinti vietinių gyventojų pajamas ir tuo pačiu saugoti gamtą.
Tačiau norint pasiekti ilgalaikį vystymąsi, būtina spręsti gilesnes socialines problemas: mažinti skurdą, gerinti maitinimo ir sveikatos apsaugos rodiklius, palaikyti vietines kalbas ir kultūras bei spręsti neteisėtą miškų kirtimą bei žemės užėmimą. Valstijos ateitis daug priklausys nuo to, kaip bus derinami aplinkos apsauga, žemės ūkio modernizavimas ir vietinių bendruomenių teisių stiprinimas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra piečiausia Meksikos valstija?
A: Piečiausia Meksikos valstija yra Čiapasas.
K: Su kuriomis valstijomis ribojasi Čiapasas?
A: Čiapasas ribojasi su Tabasko valstija šiaurėje, Verakruso valstija šiaurės vakaruose ir Oachakos valstija vakaruose. Rytuose ribojasi su Gvatemala, o pietuose - su Ramiuoju vandenynu.
K: Kokio dydžio yra Čiapaso teritorija?
A: Čiapaso plotas yra 28 528 kvadratinių mylių (73 890 km2).
K: Kokie orai paprastai būdingi Čiapasui?
A: Apskritai Čiapaso klimatas yra drėgnas, atogrąžų klimatas.
K: Kas kadaise buvo randama šiaurinėse vietovėse netoli Teapos?
A: Šiaurinėse vietovėse netoli Teapos kadaise buvo žemumų aukštų daugiamečių atogrąžų miškų augmenija, kuri vėliau buvo sunaikinta žemės ūkio ir rankiojimo tikslais.
K: Nurodykite keletą miestų, esančių Čiapase.
A: Kai kurie Čiapaso miestai yra Tukstla Gutjeresas, San Kristobalas de las Kasasas, Komitanas ir Tapachula.
K: Kokios socialinės problemos aktualios Čiapase?
A.: Socialinės problemos Čiapaso regione - tai didelis prastos mitybos lygis, kuris, kaip manoma, paliečia daugiau kaip 40 % gyventojų, taip pat didėjantis Centrinės Amerikos gaujų, vadinamų Marras, skaičius ir nelegali imigracija iš Centrinės Amerikos, kuri didina vietos skurdą dėl žmogaus teisių pažeidimų migrantų atžvilgiu.
Ieškoti