Popol Vuh (k'iche - "Tarybos knyga" arba "Bendruomenės knyga"; šiuolaikinė rašyba – Popol Vu'uj) yra viena svarbiausių Mezoamerikos literatūros knygų. Ji parašyta klasikine kichė kalba ir apima tiek mitologinius kūrimo pasakojimus, tiek istorinės-religinės reikšmės genealoginius įrašus. Joje pateikiami mitologiniai pasakojimai ir poklasikinės Gvatemalos aukštumų kichė majų karalystės valdovų genealogija, kuri siejasi su mitiniais praeities įvykiais ir valdžios legitimacija.
Kilmė ir turinys
Popol Vuh sudaro kelios pagrindinės dalys. Pirmoji — kosmogoninis pasakojimas — aprašo pasaulio sukūrimą, dievų pastangas sukurti būtybes, kurios galėtų garbinti kūrėjus, ir kelis nesėkmingus bandymus (iš molio, medžio ir kt.) iki galutinio žmonių sukūrimo iš kukurūzų. Toliau seka epinės istorijos apie dvynius didvyrius, Hunahpu (šiuolaikinis K'iche': Junajpu) ir Xbalanque (šiuolaikinis K'iche': Xb'alanke), — jų nuotykiai, žaidimai, išbandymai požemio pasaulyje Xibalba ir savo priešininkų nugalėjimas.
Be kūrimo mito ir Herojų Dvynių istorijos, tekste yra etiologinių pasakojimų (paaiškinančių, kodėl atsirado kukurūzai, saulė, mėnulis, žvaigždės), religinės liturgijos elementų ir moralinių pamokymų. Antroje knygos dalyje pateikiami išsamūs Kichė karalystės įkūrimo ir istorijos faktai, dinastijų genealogiškos eilutės bei pasakojimai, kuriais remiantis vietos valdžia pagrindė savo kilmę.
Rankraščio istorija ir leidimai
Manoma, kad Popol Vuh remiasi senesniais, indiškais žodiniais ir galbūt kodeksiniais šaltiniais — originalas galėjo būti sukurtas XVI a. viduryje. Tradiciškai nurodomas približinis originalo laikotarpis apie 1550 m., tačiau šis rankraštis yra dingęs. Svarbiausias išlikęs tekstas yra kichė kalba parašytas ir ispanų kalba išverstus užrašu sujungiantis rankraštis, kurį XVIII a. pradžioje užrašė dominikonų vienuolis fray Francisco Ximénez. Šis Ximénez rankraštis yra išsaugotas ir šiandien saugomas Čikagoje (Newberry Library).
Per XVIII–XX a. Popol Vuh buvo išleistas, verčiamas ir analizuojamas įvairių mokslininkų. Žymūs vertimai ir tyrimai (pvz., Adrián Recinos, Dennis Tedlock, Allen J. Christenson) padėjo tekstą padaryti prieinamą plačiai auditorijai, tačiau kai kurie leidimai ir vertimo pasirinkimai buvo kritikuojami dėl interpretacijų skirtumų ar kolonijinio konteksto įtakos.
Temos ir simbolika
- Sukūrimas iš kukurūzų: žmogaus kilmė iš kukurūzų — centrinė mintis, atspindinti kukurūzo reikšmę majų kultūroje.
- Herojų Dvyniai ir Xibalba: mitai apie Junajpu ir Xb'alanke apima išbandymus požemio valdovų rūmuose, gudrumą, mirtį ir prisikėlimą.
- Dvasiniai ir politiniai ryšiai: genealogijos dalis parodo, kaip mitas ir istorija buvo naudojami politinei valdžiai pagrįsti.
Reikšmė ir moksliniai požiūriai
Popol Vuh yra ne tik literatūrinis kūrinys, bet ir vertingas šaltinis antropologams, istorikams, lingvistams bei religijotyros specialistams. Per jį galima atsekti majų religinius vaizdinius, mitinį mąstymą, socialines ir politines praktikas. Tekstas padeda suprasti, kaip senovinės pasaulėžiūros elementai išliko ir prisitaikė kolonijinėmis sąlygomis.
Nors kai kurie mokslininkai aptaria, kiek Ximénez užrašas atspindi autentišką prieškolonijinę tradiciją ir kiek jame yra krikščioniškos ar kolonijinės įtakos, dauguma pripažįsta Popol Vuh vertę kaip vieną iš nedaugelio išsaugojusių tiesioginius pasakojimus apie majų mitologiją ir kultūrą.
Kur skaityti ir studijuoti?
Popol Vuh yra išleistas ir išverstas į daugelį kalbų; kai kurie leidimai pateikia dvikalbius tekstus (k'iche ir vertimą), kiti – kritines redakcijas su komentarais. Renkantis leidimą verta atkreipti dėmesį į vertėjo pastabas ir komentarus, nes interpretacijų skirtumai gali būti reikšmingi. Tyrėjams rekomenduojama lyginti kelis leidimus ir, kai įmanoma, remtis originalaus Ximénez rankraščio transkripcijomis bei naujausių lingvistinių tyrimų duomenimis.
Popol Vuh išlieka gyvu kultūriniu paveldas tiek majų kilmės bendruomenėms, tiek platesnei pasaulinei mokslinei ir kultūrinei auditorijai.
