Belizas - Centrinės Amerikos valstybė: istorija, kultūra ir gamta
Belizas yra Centrinės Amerikos šalis. Anksčiau ji vadinosi Britų Hondūras, bet 1973 m. pakeitė pavadinimą. Ilgai prieš tai ji buvo Majų imperijos dalis. Belizas yra vienintelė angliškai kalbanti šalis Centrinėje Amerikoje.
Kai kurie Belizo gyventojai kalba ispanų arba kriolų kalbomis, tačiau oficiali ir dažniausiai vartojama kalba yra anglų. Taip yra todėl, kad Belizas yra buvusi Jungtinės Karalystės kolonija, o jo kaimynai kadaise buvo Ispanijos kolonijos. Daugelis žmonių kalba dviem kalbomis. Belizas yra kultūrų lydymo katilas.
Belize gyvena daugiau kaip trys šimtai trisdešimt tūkstančių (374 681 (2017 m.)) žmonių. Kriolai sudaro apie 21 % Belizo gyventojų. Šalyje dabar gyvena trys majų grupės: jukatekų, mopanų ir kekčių. Garinagu yra afrikiečių, aravakų ir karibų kilmės mišinys. Taip pat yra metisų.
Šalies sostinė yra Belmopanas, esantis netoli šalies centro. Pirmoji sostinė buvo Belizas Sitis. Kiti miestai ir miesteliai: Belizo miestas, Corozal miestas, Orange Walk miestas, Punta Gorda, Santa Elena/San Ignacio (vadinamas miestu dvyniu) ir San Pedro miestas.
Belizas yra Karibų jūros pakrantėje. Čia yra apie 450 salų. Didžiausia sala - Ambergris Caye - yra keturiasdešimties kilometrų ilgio. Daugelis kitų salų yra labai mažos. Vandenyje aplink salas yra koralinių rifų.
Pakrantėje visus metus vyrauja šilta temperatūra. Paprastai ji svyruoja nuo 20 °C iki 32 °C. Kartais užklumpa uraganai, padarantys daug žalos.
Trumpa istorija
Teritorijoje, kur dabar yra Belizas, tūkstantmečius gyvavo majų civilizacijos. Po Europos atvykimo ši teritorija tapo svarbi medienos ir cukraus plantacijų zona, o ilgą laiką ji buvo žinoma kaip Britų Hondūras. 1973 m. oficialiai pakeistas šalies pavadinimas į Belizą, o 1981 m. Belizas paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės. Po sunkios 1961 m. audros (uraganas Hattie) buvo priimtas sprendimas perkelti administracinį centrą iš pakrantės į saugesnę vietą — taip atsirado Belmopanas.
Kultūra ir gyventojai
Belizo gyventojai yra daugiaetnė bendruomenė. Be jau paminėtų majų grupių, kreolai, garifunos ir metisai, šalyje yra ir imigrantų iš kitų šalių. Garifuna kultūra ypač žymi savo muzika, šokiais (pvz., punta), kalbomis ir religiniu paveldu. Dalyje šalies gyvos majų tradicijos ir kalbos.
Kulinarijoje dominuoja paprasti, sotūs patiekalai: ryžiai su pupelėmis (rice and beans), vištienos troškiniai, kasava, jūros gėrybės. Šventėse ir kasdienybėje svarbi muzika — tiek tradicinė garifuna, tiek modernasnioji karibų ritmika.
Kalbos
Nors oficiali kalba yra anglų, daug žmonių kalba ispanų, kriolų ir vietinėmis majų kalbomis. Daugiakalbystė yra įprasta: šeimoje gali būti vartojama vietinė kalba, mokykloje — anglų, o bendraujant su kaimynais — ispaniškai ar kreoliškai.
Gamta, biologinė įvairovė ir turizmas
Belizas garsėja turtinga gamta: salos, mangrovės, dangos bei plačios atogrąžų džiunglės. Šalies pakrantę juosia Belizo rifas — didelis koralinis rifas, kuriame yra daugybė rifinių salelių (cays) ir kur kas dalys yra saugomos. Rifas yra UNESCO pasaulio paveldo objektas ir vienas iš geriausių nardymo bei vandenyno stebėjimo taškų pasaulyje. Tarp žinomiausių vietų yra Hol Chan Marine Reserve ir garsusis Great Blue Hole.
Vidinėje dalyje yra lietaus miškai, kuriuose gyvena jaguarai, tapirai, laipiojantys beždžionės (pvz., howler ir spider monkeys), daug roplių ir paukščių — Belizas yra populiari vieta paukščių stebėtojams (virš 500 rūšių). Saugomos teritorijos, pavyzdžiui, Cockscomb Basin Wildlife Sanctuary, saugo tekančius upelius, krioklius ir laukinę gamtą.
- Paplūdimiai ir salos: Ambergris Caye, Caye Caulker ir kitos — populiarios tarp poilsiautojų.
- Nardymai ir snorkelinimas: rifai ir povandeninės olos pritraukia nardytojus.
- Majų archeologinės vietos: Caracol, Xunantunich, Lamanai ir kt. domina istorijos mylėtojus.
Klimatas turi dvi pagrindines dalis: drėgnąjį sezoną (dažniausiai birželio–lapkričio mėn.) ir sausąjį sezoną (vasaris–gegužė). Dėl Karibų jūros įtakos Belizą kartais užklumpa uraganai.
Ekonomika ir politika
Belizo ekonomika daugiausia remiasi žemės ūkiu (cukranendrių, bananų, citrusinių vaisių auginimu), žuvininkyste, medienos ir turizmo sektoriais. Turizmas, ypač ekoturizmas ir nardymas, sudaro reikšmingą šalies pajamas. Taip pat egzistuoja finansinių paslaugų ir laivybos paslaugų segmentai.
Politiškai Belizas yra parlamentarė demokratija su karaliene (Anglijos monarchijos atstovavimu) kaip valstybės galva. Šalis taip pat susiduria su teritoriniu ginču su Gvatemala, kurį abi šalys yra sutarusios spręsti tarptautiniais teisiniais metodais, įskaitant galimybę kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (ICJ).
Praktiniai patarimai keliautojams
- Kelionės dokumentai: dauguma turistų gali atvykti su pasu; prieš keliones verta pasitikrinti vizų reikalavimus.
- Sveikata: rekomenduojama skiepytis pagal bendruosius tarptautinius reikalavimus; atkreipti dėmesį į uodų platinamas ligas (pvz., dengė).
- Sauga: daugeliu atvejų turistai jaučiasi saugiai, tačiau pagrindiniuose miestuose reikia laikytis įprastos atsargumo.
- Geriausias laikas keliauti: sausasis sezonas (vasaris–gegužė) — mažiau lietaus ir mažesnė uraganų rizika.
Santrauka: Belizas — maža, bet išskirtinė Centrines Amerikos šalis su turtingu majų paveldu, daugiakultūre visuomene, garbingais rifais ir džiunglių biologine įvairove. Tai populiari kryptis tiems, kurie mėgsta nardymą, gamtą ir archeologiją.
"Caana" - majų piramidė Belize.
Geografija
Belizas yra Karibų jūros pakrantėje Centrinės Amerikos šiaurėje. Šiaurėje jis ribojasi su Meksikos Kintana Roo valstija, vakaruose - su Gvatemalos Peteno departamentu, o pietuose - su Gvatemalos Izabalo departamentu. Rytuose ribojasi su Karibų jūra. Belizo barjerinis rifas driekiasi palei didžiąją 386 km ilgio, daugiausia pelkėtą pakrantę. Belize yra antras pagal dydį gyvasis barjerinis rifas pasaulyje. Šalies plotas - 22 960 km². Pakrantėse ir šiaurinėje šalies dalyje yra daug lagūnų. Dėl to tikrasis sausumos plotas yra mažesnis - 21 400 kv. km (8 263 kv. mylių).
Šiaurinę ir pietinę ribą sudaro Hondo ir Sarstoono upės.
Belizo šiaurėje vyrauja plokščios, pelkėtos pakrantės lygumos. Kai kur ji labai apaugusi miškais. Pietuose yra žema Majų kalnų grandinė. Aukščiausias Belizo taškas yra Doilio malonumas (Doyle's Delight) - 1 124 m (3 688 pėdų). Karibų jūros pakrantę juosia koralinis rifas ir apie 450 salelių bei salų. Salos vietinių gyventojų vadinamos cayes (tariama "raktai"). Prie Belizo krantų yra trys iš vos keturių koralinių atolų Vakarų pusrutulyje.
Daugiau kaip 60 % Belizo žemės paviršiaus dengia miškai. 20 % užima dirbama žemė (žemės ūkis) ir žmonių gyvenvietės. Belizo kraštovaizdyje taip pat yra svarbių mangrovių ekosistemų.
Paplūdimys Half Moon Caye, vienoje iš daugelio Belizo salų.
Apygardos
Belizas suskirstytas į 6 rajonus. Toliau pateikiami apygardų plotai (km2) ir gyventojų skaičius 2010 m. surašymo duomenimis:
- Belizo apygarda 4 204 - 89 247
- Kajo rajonas 5 338 - 73 202
- Corozal rajonas 1 860 - 40 324
- Orange Walk rajonas 4 737 - 45 419
- Stann Creek rajonas 2 176 - 32 166
- Toledo apygarda 4 649 - 30 538
Bendras plotas ir žmonių skaičius 22 964 - 312 971
Šios apygardos dar padalytos į 31 rinkimų apygardą.
Miestai
2017 m. duomenimis, didžiausios bendruomenės yra šios:
| Pavadinimas | Gyventojai | Geografinė platuma/ilguma | |
| Belizo miestas , Belizas | 61,461 | 17.5 / -88.198 | |
| San Ignacio , Cayo | 16,812 | 17.159 / -89.07 | |
| Orange Walk , Orange Walk | 15,298 | 18.081 / -88.563 | |
| Belmopanas , Kajo | 13,381 | 17.25 / -88.767 | |
| Dangriga , Stann Creek | 10,750 | 16.97 / -88.233 | |
| Corozal , Corozal | 9,871 | 18.394 / -88.388 | |
| San Pedro miestas , Belizas | 8,418 | 17.916 / -87.966 | |
| Benque Viejo el Carmen , Cayo | 7,092 | 17.075 / -89.139 | |
| Punta Gorda , Toledo | 5,205 | 16.098 / -88.81 | |
| 10 | Placencia , Stann Creek | 4,300 | 16.514 / -88.366 |
| 11 | Laivų statykla , Orange Walk | 3,522 | 17.894 / -88.655 |
| 12 | Taikos slėnis , Kajo | 1,809 | 17.335 / -88.835 |
1.
Belizo rajonai
Ginkluotosios pajėgos
Belizo gynybos pajėgos (BDF) yra kariuomenė. Jos atsakingos už Belizo apsaugą. 1997 m. reguliariojoje kariuomenėje buvo daugiau kaip 900 žmonių, atsargos kariuomenėje - 381, oro pajėgų sparnuose - 45, jūrų pajėgų sparnuose - 36. Iš viso apie 1400 karių. 2005 m. jūrų pajėgos tapo Belizo pakrančių apsaugos tarnybos dalimi. Tais pačiais metais vyriausybė kariuomenei išleido 1,2 mln. dolerių. Tai sudaro 1,87 % šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
1981 m. Belizui tapus nepriklausomu, Jungtinė Karalystė šalyje laikė dalį kariuomenės, kad apsaugotų ją nuo Gvatemalos invazijos. Pagrindinės britų pajėgos išvyko 1994 m. Tai įvyko praėjus trejiems metams po to, kai Gvatemala paskelbė Belizą nepriklausomu. Jungtinė Karalystė vis dar laiko šalyje keletą kariškių. Dėl Didžiosios Britanijos biudžeto mažinimo 2011 m. bazėje buvo tik 10 karių. Vėliau jie tikisi vėl atidaryti bazę.
Kultūra
Virtuvė
Belizo virtuvė yra įkvėpta britų, meksikiečių ir vakarų Karibų jūros regiono patiekalų. Kadangi Belizas - tai kultūrų maišymo katilas, jame prigijo įvairių šalių patiekalai. Pagrindiniai ingredientai yra ryžiai ir pupelės. Jie dažnai valgomi su vištiena, kiauliena, veršiena, žuvimi arba daržovėmis. Į patiekalus dedama kokosų pieno ir kepintų platanų, kad jie įgautų tikrą tropinį skonį. Egzotiški ingredientai: šarvuočio mėsa, elniena, iguana, iguanos kiaušinis ir kepta paca. Tradicinis patiekalas - konchų sriuba. Dėl pridėtos okros, bulvių, batatų, batatų, manijokų miltų ir trupučio skrudintų habanero ji yra savito skonio ir tirštos konsistencijos. Belizo maistas beveik visada patiekiamas kartu su baltais ryžiais kokosų piene.
Dažniausiai Belize sutinkami šie patiekalai:
Mestizo- Tamales, Relleno, Escabeche, Empanades ir daug kitų kukurūzų patiekalų.
Kreolų kalba - garsieji ryžiai ir pupelės, sere ir kiti patiekalai, į kurių sudėtį gali įeiti manijokai ir batatai.
Sportas
Pagrindinės sporto šakos Belize yra futbolas, krepšinis, tinklinis ir dviračių sportas. Mažiau mėgstamos valčių lenktynės, lengvoji atletika, softbolas ir kriketas. Belizo vietovėse taip pat populiari žvejyba. Klasikinis dviračių kroso turnyras yra vienas svarbiausių Belizo sporto renginių. Šis vienos dienos sporto renginys skirtas dviratininkams mėgėjams, bet taip pat išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Velykų dieną Dangrigos gyventojai kasmet dalyvauja žvejybos turnyre. Pirmoji, antroji ir trečioji vietos skiriamos atsižvelgiant į žuvų dydį, rūšį ir skaičių. Turnyras transliuojamas per vietines radijo stotis. Nugalėtojai apdovanojami piniginiais prizais.
Belizo nacionalinė krepšinio rinktinė yra vienintelė nacionalinė rinktinė, pasiekusi svarbių pergalių tarptautiniu mastu.
Nacionaliniai simboliai
Juodoji orchidėja
Juodoji orchidėja (Encyclia Cochleatum) yra nacionalinė Belizo gėlė. Ši orchidėja auga ant medžių drėgnose vietose ir žydi beveik ištisus metus. Jos susitelkę svogūniniai stiebai būna iki šešių colių ilgio ir turi du arba tris lapus.
Juodosios orchidėjos žiedas turi žalsvai geltonus žiedlapius ir taurėlapius su violetinėmis dėmėmis prie pagrindo. Lūpa (vienas ypatingos konstrukcijos žiedlapis, kuris yra ryškiausias gėlės žiedas) yra moliusko kriauklės vožtuvo formos (iš čia ir pavadinimas Encyclia Cochleatum) ir yra tamsiai violetiškai ruda, beveik juoda, su ryškiai matomomis spinduliuojančiomis violetinėmis gyslomis.
Raudonmedžio medis
Nacionalinis Belizo medis yra raudonmedis (Swietenia macrophylla) - vienas iš nuostabių Belizo atogrąžų miškų milžinų. Jis auga tiesus ir aukštas daugiau kaip šimto pėdų aukščio. Pirmaisiais metų mėnesiais, kai nukrenta lapai ir pasirodo nauji raudonai rudi augalai, medis matomas iš labai toli. Medis išleidžia daugybę mažų balkšvų žiedų. Iš žiedų išsiskleidžia tamsūs vaisiai - maždaug šešių colių ilgio kriaušės formos kapsulės. Raudonmedis subręsta per 60-80 metų.
Kylinis tukanas (angl. Keel Billed Toucan)
Kylinis tukanas (Ramphastos sulfuratus) yra nacionalinis Belizo paukštis. Jis pasižymi dideliu, kanojaus formos snapu ir ryškiomis žaliomis, mėlynomis, raudonomis ir oranžinėmis plunksnomis. Tukanų yra atvirose šalies vietovėse, kur auga dideli medžiai. Dažniausiai būna juodos spalvos su ryškiai geltonais skruostais ir krūtine, raudona spalva po uodega ir išskirtine balta dėme prie uodegos pagrindo. Jie skleidžia monotonišką, į varlę panašų kranksėjimą. Tukanai mėgsta vaisius. Jie minta pjaudami dantytu snapo kraštu.
Tapyras
Tapyras arba kalnų karvė (Tapirello Bairdii) yra didžiausias Amerikos tropikų sausumos žinduolis. Tapyras yra tvirtas, trumpomis kojomis, maždaug asilo dydžio gyvūnas, sveriantis iki 600 kg. Bendra jo spalva - dulkėtai ruda su baltu apvadu aplink akis ir lūpas, baltais galiukais ant ausų ir retkarčiais baltomis kailio dėmėmis ant gerklės ir krūtinės.
Nepaisant vietinio pavadinimo, tapyras nėra karvė. Jis artimai giminingas arkliui, taip pat yra giminingas raganosiui. Tapyras yra vegetaras. Didžiąją laiko dalį praleidžia vandenyje arba purvo seklumose, yra stiprus plaukikas.
Nacionalinis gyvūnas saugomas pagal įstatymus, todėl tapyrų medžioklė yra neteisėta.
Juodoji orchidėja
Raudonmedžio kirtėjai, apie 1930 m.
Kylinis tukanas (Keel Billed Toucan)
Tapyras (kalnų karvė)
Susiję puslapiai
- Belizas olimpinėse žaidynėse
- Belizo nacionalinė futbolo rinktinė
- Belizo upių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra oficiali Belizo kalba?
Atsakymas: Oficiali Belizo kalba yra anglų kalba.
K: Kiek žmonių gyvena Belize?
A: 2017 m. duomenimis, Belize gyveno 374 681 žmogus.
K: Kokios kultūros gyvuoja Belize?
A: Belize gyvena šios kultūros: kriolai, majų grupės (Jukatekų, Mopanų ir Kekčių), garinagu (afrikiečių, aravakų ir karibų protėvių mišinys) ir metisai.
K: Kokia buvo pirmoji Belizo sostinė?
A: Pirmoji Belizo sostinė buvo Belizo miestas.
K: Kokia yra didžiausia sala prie Belizo krantų?
A: Didžiausia sala prie Belizo krantų yra Ambergris Caye, kurios ilgis - 40 km.
K: Ar Belize visus metus karšta?
A: Taip, paprastai visus metus pakrantėje būna nuo 20 °C iki 32 °C.
