Kalnagūbris
Kalnų grandinė (kalnų grandinė, kalnų juosta) - tai geografinė teritorija, kurioje yra daug kalnų. Kalnų sistema arba kalnų grandinių sistema - tai geologiniai objektai, esantys tame pačiame regione kaip ir kalnų grandinė.
Kalnų grandines paprastai sudaro aukštumos arba kalnų perėjos ir slėniai. Atskirų to paties kalnų masyvo kalnų geologija ar petrologija ne visada būna tokia pati. Juose gali būti įvairių orogeninės raiškos ir reljefo formų mišinys, pavyzdžiui, įdubos, iškilieji blokai, raukšliniai kalnai ir vulkaninės reljefo formos. Dėl to atsiranda įvairių uolienų tipų.
Pagrindiniai diapazonai
Dauguma geologiškai jaunų kalnų grandinių Žemės paviršiuje yra susijusios su Ramiojo vandenyno ugnies žiedu arba Alpių juosta. Ramiojo vandenyno ugnies žiedas apima Pietų Amerikos Andus, tęsiasi per Šiaurės Amerikos Kordiljeras palei Ramiojo vandenyno pakrantę, Aleutų kalnagūbrį, toliau per Kamčiatką, Japoniją, Taivaną, Filipinus, Papua Naująją Gvinėją iki Naujosios Zelandijos. Andų ilgis siekia 7 000 km (4 350 mylių) ir dažnai apibūdinami kaip ilgiausia pasaulyje kalnų sistema.
Alpidų juosta apima Indoneziją ir Pietryčių Aziją, eina per Himalajus ir baigiasi Alpėse. Į šią juostą taip pat įeina kiti Europos ir Azijos kalnų masyvai. Himalajuose yra aukščiausi pasaulio kalnai, įskaitant Everesto kalną, kurio aukštis siekia 8 848 m (29 029 pėdų).
Už šių dviejų sistemų ribų esančios kalnų grandinės apima Arkties Kordiljeras - šiauriausią pasaulyje kalnų sistemą. Jei į kalnų grandinės apibrėžtį įeina ir povandeniniai kalnai, tai vandenynų keteros sudaro ilgiausią ištisinę kalnų sistemą Žemėje, kurios ilgis siekia 65 000 km (40 400 mylių).
Vidurio vandenyno keteros - ilgiausia pasaulyje kalnų grandinė.
Skyriai ir kategorijos
Daugelyje kalnų grandinių yra jų pakraščių. Tai galima laikyti tėvų ir vaikų santykiu. Pavyzdžiui, Apalačų kalnų grandinė yra gimininga kitoms grandinėms, iš kurių dvi yra Baltųjų kalnų ir Mėlynųjų kalnagūbrių kalnų grandinės. Baltieji kalnai yra Apalačų kalnų vaikas, taip pat yra Baltųjų kalnų vaikų, pavyzdžiui, Sandvičo kalnų grandinė ir Prezidento kalnų grandinė.
Klimatas
Kalnų padėtis turi įtakos klimatui, pavyzdžiui, lietaus ar sniego kiekiui. Kai oro masės juda į kalnus ir virš jų, oras atvėsta ir iškrenta krituliai (lietus arba sniegas). Kai oras nusileidžia pavėjinėje pusėje, jis vėl sušyla ir yra sausesnis, nes netenka daug drėgmės. Dažnai pavėjui esančioje kalnų masyvo pusėje susidaro lietaus šešėlis.
Andai - ilgiausia pasaulyje kalnų grandinė žemyno paviršiuje, matoma iš oro.
Erozija
Kalnų grandinės visada ardomos. Erozija vyksta, kol kalnai kyla ir dar ilgai po to, kol kalnai virsta žemomis kalvomis ir lygumomis. Šalia eroduojančio kalnų masyvo esantys baseinai prisipildo nuosėdų, kurios palaidojamos ir virsta nuosėdinėmis uolienomis.
Pavyzdys - ankstyvojo kainozojaus periodo uolinių kalnų Kolorado valstijoje iškilimas. Vykstant pakilimui, erozija pašalino apie 10 000 pėdų (3 000 m) daugiausia mezozojaus nuosėdinių sluoksnių, kurie smėlio ir molio pavidalu pasklido Didžiosiose lygumose į rytus. Ši uolienų masė buvo pašalinta tuo metu, kai kalnų grandinė aktyviai kilo.
