Slėnis: apibrėžimas, formavimasis, erosija ir tipai
Sužinokite, kas yra slėnis, kaip jis formuojasi, veikia erozija ir kokie slėnių tipai — upių, ledynų formos, jų geologija ir reikšmė žmonėms bei žemės ūkiui.
Slėnis yra reljefo forma. Slėnis - tai žemesnė žemės dalis tarp dviejų aukštesnių dalių, kurios gali būti kalvos arba kalnai. Slėniai dažnai prasideda kaip žemėjanti raukšlė tarp dviejų aukštyn pakilusių Žemės paviršiaus raukšlių, o kartais - kaip plyšinis slėnis. Slėnį gilina vandens srovė arba upė, tekėdama iš aukštumos į žemumą ir įtekėdama į ežerą arba jūrą. Kai kuriuos slėnius formuoja ledynai - lėtai judančios ledo upės. Kai dėl vandens ar ledo slėnis tampa gilesnis ar platesnis, tai vadinama erozija. Vėjas taip pat gali padidinti slėnius dėl erozijos.
Slėnis turi "galą", kur jis prasideda kalnuose ar kalvose, "šonus", kur jis kyla iš abiejų pusių, ir "dugną", kur slėnis yra lygiausias. Kai kurie slėniai turi "įėjimą", kur slėnio anga matoma tarp dviejų kalvų, kalnų ar uolų. Vieta, kur slėnis yra labai siauras ir turi aukštas sienas, kartais vadinama "tarpekliu". (Šis žodis "tarpeklis" kartais vartojamas žmogaus kūno "gerklei" reikšti).
Daugelis pasaulio žmonių gyvena slėniuose, nes slėnyje dažnai teka upė ar upelis, iš kurio galima gauti gėlo vandens, o slėnyje dažnai būna geros dirvos pasėliams auginti.
Formavimosi procesai
Slėniai susidaro dėl kelių pagrindinių procesų, dažnai veikiančių kartu per ilgus geologinius laikotarpius:
- Upių erozija: tekančios upės ir upeliai erozijos metu išgraužia vagą, išneša nuolaužas ir susidaro V formos slėniai. Erozijos intensyvumą didina vandens greitis, nuolydis ir srauto kiekis.
- Ledyninė veikla: ledynai pjauna ir modeliuoja žemę plukdydami uolienas; dėl to susidaro U formos slėniai, kurie dažnai yra plačios, gilių šlaitų formos — daug tokių slėnių vėliau tampa fjordais, jei juos užpildo jūra.
- Tektoriniai procesai: žemės plokščių judesiai gali sukelti nusėdimus ar pakilimus — taip formuojasi plyšiniai slėniai (pvz., Rytų Afrikos skilimas) arba susidaro pasyviai nusėdę baseinai.
- Karstinės (cheminės) erozijos: tirpstant kalciui ar kitoms ištirpioms medžiagoms (pvz., kalkakmenyje), susidaro slėninės duobės ir tarpeklių tipo formos.
- Vėjo (eolinė) erozija: sausose, mažai apaugusiose vietovėse vėjas gali išlaikyti ir gabenti smulkias daleles, ilgainiui išgremždamas slėnius ar platindamas jų dugnus.
Erozijos mechanizmai
Erozija vyksta keliais būdais:
- Hidraulinė veikla — vandens srautas įtraukia ir išplauna smulkias daleles;
- Abracija — akmenys ir grūdai, nešami srauto, šveičia upės ar ledo dugną ir šlaitus;
- Plucking (ledynų atveju) — ledas išplėšia ir perneša uolienas;
- Cheminis tirpimas — uolienų ištirpimas (ypač karsto zonose) praplečia ertmes ir slėnius;
- Mass wasting (masinis nuosėdų judėjimas) — nuošliaužos, suplyšimai ar lavinos keičia šlaitų formą ir prisideda prie slėnio plėtimosi.
Slėnių tipai
- V formos slėniai: susidaro upių erozijos, šlaitai staigūs, dugnas siauras.
- U formos slėniai (ledyniniai): plati, plokščia dugna ir statūs šlaitai; dažni kalnuotose ledynuotose zonose.
- Plyšiniai slėniai: susidarę dėl tektoninių įtempių, kai Žemės plokštės tolsta viena nuo kitos.
- Tarpeklių ir kanjonų slėniai: labai gilūs ir siauri, su stačiais uolų šlaitais — kanjonai dažnai formuojasi kietose uolienose intensyviai eroduojant upėms.
- Hanging (kabančių) slėnių: mažesni slėniai, kurie baigiasi stačiu šlaitu virš didesnio slėnio dugno, dažnai susidarantys po ledynų tirpimo.
- Alluviniai slėniai ir potvynio lygumos: plokščios, derlingos lygumos upės žemupyje, kur kaupiasi nuosėdos ir kur dažnai gyvena žmonės.
Slėnio struktūra ir raidose vykstantys procesai
Slėnio sandarą sudaro:
- Galas (šaltinis) — aukščiausia vieta, iš kurios teka vanduo ar prasideda erozija;
- Šonai — šlaitai, kurie gali būti stabilūs arba nuolat keistis dėl nuošliaužų;
- Dugnas — dažniausiai lygiausia ir dažnai užliejama dalis, kur kaupiasi nuosėdos;
- Terasos: anksčiau suformuotos upių terasos liudija slėnio evoliuciją ir tikslina upės geologinę istoriją.
Žmonių naudojimas ir ekologinė reikšmė
Slėniai yra svarbūs žmonėms ir gamtai:
- Jie teikia gerą žemę žemdirbystei — upių nuosėdomis praturtintos dirvos paprastai yra derlingos.
- Slėnyse dažnai yra gėlas vanduo — šaltiniai, upės, požeminiai vandenys.
- Slėniai tarnauja kaip transporto koridoriai tarp kalnų ir žemynų lygumų; daug kelių ir geležinkelių eina slėniais.
- Ekologiškai slėniai gali būti svarbios buveinės daugeliui augalų ir gyvūnų — nuo upių ekosistemų iki šlaitų miškų.
- Tačiau slėniai taip pat kelia rizikas: potvyniai, nuošliaužos ir lavinos gali kenkti gyvenvietėms ir infrastruktūrai.
Valdymas, apsauga ir tvarumas
Siekiant sumažinti pavojus ir išsaugoti slėnių naudas, taikomi šie principai:
- Valdymas nuo potvynių: užtvankos, patvankos, natūralūs užtvankų plotai, potvynių valdymo zonos;
- Šlaitų stabilizavimas: miškų atkūrimas, terasavimas, inžineriniai sprendimai nuošliaužų prevencijai;
- Tvarus žemės ūkis: sėjomaina, dirvožemio apsauga, neribotas chemikalų naudojimas;
- Buveinių apsauga: saugomos teritorijos, upių ir pakrančių atstatymas, biologinės įvairovės skatinimas.
Trumpa apžvalga ir pavyzdžiai
Skirtingi slėniai apima nuo mažų kalvotų slėniukų iki milžiniškų riftinių baseinų ar grandiozinių kanjonų. Kai kurie žinomi pavyzdžiai pasaulyje — Grand Canyon (kanjonas, suformuotas Kolorado upe), U formos ledyniniai slėniai kalnuose, Rytų Afrikos plyšinis slėnis — rodo, kaip įvairūs geologiniai procesai formuoja labai skirtingas slėnių formas.
Taigi slėnis — tai ne tik reljefo forma, bet ir dinamiška teritorija, kurioje veikia gamtiniai procesai, susikerta žmogaus veikla ir kuri turi didelę ekologinę bei ekonominę reikšmę.
Peveril Castle Dale Anglijoje - tai V formos slėnis, kurį gilina nedidelis upelis.
Slėnių tipai
Slėniai kalnuose
Kalnai ir kalvos susidaro, kai uolienų ir dirvožemio sluoksniai (vadinamieji "sluoksniai") susisluoksniuoja. Plyšių blokų kalnai gali turėti plyšių slėnius. Kalnų grandinėse tarp aukščiausių dalių, kurios yra "viršūnės", yra slėniai. Žmonės, norintys nukeliauti į kitą kalnų pusę, paprastai keliauja slėniais. Slėnis, kuriuo žmonės keliauja per kalnus ar kalvas, vadinamas kalnų perėja.
Aukštai kalnuose esantys slėniai paprastai būna gilesni dėl upelio ar mažos upės, kuri greitai teka kalno šlaitu žemyn, iš vietos, kur yra daug lietaus vandens ar tirpstančio sniego, arba dėl ledyno. Kalnų upelis vingiuoja aplink didžiausias uolas ir tekėdamas nuplauna dirvožemį. Jis prasiskina sau kelią pro minkščiausią dirvožemį ir mažiausius akmenis. Nedidelis upelis gali išgraužti labai gilų slėnį. Aukštai kalnuose esantys slėniai paprastai būna V formos. Tokių slėnių yra daug kalvose ir kalnuose visame pasaulyje.
· 
Iao slėnis Havajuose yra tobulos V formos.
· 
Muretto perėja yra V formos slėnis tarp Šveicarijos Alpių kalnų.
· 
Amendolea upė vingiuoja tarp kalnų Reggio-Calabria mieste Italijoje
· 
Kalnai ir slėniai Čekijoje
Slėniai kalvotoje vietovėje
Šalyje, kurioje yra kalvų, bet jos nėra labai stačios, upė ar upelis teka lėčiau. Jis sudaro platesnį slėnį, kuriame dažnai būna didelių vingių, nes upė teka aplink kalvas, visada eidama žemiausiu keliu. Nuo kalvų šlaitų tekantis vanduo dažnai neša dirvožemį, kuris pasklinda po visą slėnį, todėl susidaro lygios žemės, tinkamos maistinėms kultūroms auginti, galvijams ir kitiems gyvuliams auginti. Daug ūkių yra slėniuose, kurie yra kalvotoje žemėje. Daugelis miestų pastatyti ant šlaitų slėnių šlaitų. Garsūs tokio tipo slėniai yra Luaros slėnis ir Reino žemupys Europoje bei Temzės slėnis Anglijoje.
· 
Luaros slėnis Prancūzijoje garsėja savo senaisiais miestais ir pilimis.
· 
Vynuogės baltajam vynui gaminti auginamos Mozelio upės slėnyje. Vokietija
· 
Žemės ūkio paskirties žemė Urugvajaus upės slėnyje Argentinoje
· 
Ūkininkavimas Zimbabvės slėnyje
Slėniai lygioje vietovėje
Kai kurie slėniai yra beveik plokšti, tarsi didelė lėkštė. Tokio tipo slėniuose dažnai teka labai didelė upė su daugybe "intakų" (upelių, kurie yra tarsi atšakos). Į intakus atiteka vanduo iš kalvų ar kalnų, kurie gali būti toli nuo pagrindinės upės. Po stipraus lietaus į pagrindinę upę įteka daug vandens, todėl ji pakyla ir užlieja plokščią slėnio dugną. Plūduriuodami potvynio vandenys nuneša daug dirvožemio, kuris buvo nuplautas nuo kalvų. Ant slėnio dugno nukritęs dirvožemis sudaro plokščią užliejamąją lygumą. Tokio tipo slėniai labai naudingi maistinėms kultūroms auginti. Tokie yra plačiausi pasaulio slėniai. Žymiausi tokio tipo slėniai yra Misisipės ir Misūrio baseinas Šiaurės Amerikoje, Amazonės baseinas Pietų Amerikoje, Dunojaus žemupys Europoje, Gango upės slėnis Indijoje, Nilo upės užliejama lyguma Afrikoje ir Darlingo upės baseinas Australijoje.
· 
Pasėlių auginimas Nilo slėnyje
· 
Grūdų auginimas Eufrato slėnyje Irake
· 
Dunojaus slėnis Rumunijoje
· 
Gango upės slėnis prie Varanasio.
Ledynų suformuoti slėniai
Ledynas yra tarsi užšalusi upė. Daugelyje šalių nėra ledynų. Ledynai prasideda labai aukštuose kalnuose, kur visus metus yra sniego ir ledo. Sniegas ir ledas pradeda judėti slėniu, kurį suformavo greitai tekantis upelis. Kai ledas pradeda slinkti žemyn kalno šlaitu, jis neaplenkia uolų, o stumia jas iš kelio. Judėdamas ledynas surenka daugiau ledo ir vis didėja. Didelis ledynas kerta slėnio dirvožemį ir minkštesnes uolienas, o uolienas iš abiejų pusių supila į krūvą arba stumia priešais save. Kai didelis ledynas ištirpsta, jis palieka gilaus U formos slėnį. Daug tokių slėnių susidarė ledynmečiu. Kalnuotose šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, daug žmonių gyvena ledynų suformuotuose slėniuose. Kai kuriuos giliausius slėnius pasaulyje suformavo ledynai. Norvegijos fiordai ir Naujosios Zelandijos "garsai" yra tos vietos, kur ledynai įkrito į jūrą.
· 
Ledynas yra ledo upė.
· 
Franz Josef ledynas Naujojoje Zelandijoje
· 
Šveicarijoje esantis Matertalio ledyninis slėnis, kuriame matyti neseniai įvykusi nuošliauža.
· 
Fjaerlando fiordas Norvegijoje.
Slėniai plynaukštėje
Plynaukštė - tai aukšta žemė, kurios viršus yra plokščias arba švelniai banguojantis, o ne smailus kaip kalnai ar suapvalintas kaip kalvos. Kalvotoje ar kalnuotoje šalyje dirvožemio ir uolienų juostos yra susilanksčiusios, o plynaukštėje sluoksniai yra plokšti. Plokštumos viršūnėje vanduo, sudarantis upelius, teka plačiais slėniais, kurių šonai yra stačios uolos, o dugnas gana plokščias. Tokie slėniai dažnai būna gilūs ir labai siauri. Kai kurie tokie slėniai yra labai gilūs ir platūs. Jie vadinami kanjonais. Garsūs tokio tipo slėniai yra Didysis kanjonas Jungtinėse Valstijose ir Megalongo slėnis Australijoje.
· 
Trys seserys Megalongo slėnyje, Naujojo Pietų Velso valstija, Australija.
· 
Didysis kanjonas, Arizona, JAV.
· 
Šarino upės kanjonas, Kazachstanas.
· 
Foz de Arbayún, Ispanija
Nuskendę slėniai
Kartais slėnis susiformuoja kalvose netoli šalies pakrantės. Dėl Žemės paviršiaus judėjimo žemė gali nusileisti žemiau ir būti užlieta jūros. Slėnio formą vis dar galima įžvelgti iš nuo vandens kyšančių kalvų viršūnių. Kai kurios kalvos gali tapti salomis, o kitos - įlankos pakrante. Nuskendę slėniai dažnai tampa gerais uostais. Rytinėje Australijos pakrantėje yra daugybė nuskendusių slėnių, iš kurių garsiausias - Sidnėjaus uostas.
· .jpg)
Sidnėjaus uostas yra nuskendęs slėnis.
Susiję puslapiai
- Geografija
- Žemės forma
- Vanduo
- Upė
- Ežeras
- Kalnai
- Kalnų masyvas
- Potvynis
- Sausra
- Erozija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra slėnis?
Atsakymas: Slėnis - tai reljefo forma, esanti tarp dviejų aukštesnių dalių, kurios gali būti kalvos arba kalnai.
K: Kaip susidaro slėniai?
A: Slėniai dažnai prasideda kaip žemėjanti raukšlė tarp dviejų aukštyn kylančių Žemės paviršiaus raukšlių, o kartais kaip plyšinis slėnis.
K: Kas daro slėnį gilesnį?
Atsakymas: Slėnį gilina vandens srautas arba upė, tekanti iš aukštumų į žemumas ir įtekanti į ežerą arba jūrą.
K: Kaip susidaro kai kurie slėniai?
A: Kai kuriuos slėnius suformavo ledynai, kurie yra lėtai judančios ledo upės.
K: Dėl ko slėnis gali tapti platesnis?
A: Vanduo arba ledas gali pagilinti arba praplėsti slėnį dėl erozijos. Dėl vėjo erozijos slėniai taip pat gali padidėti.
K: Kokios yra skirtingos slėnio dalys?
A: Slėnis turi "galą", kur jis prasideda kalnuose ar kalvose, "šonus", kur jis kyla iš abiejų pusių, "dugną", kur slėnis yra lygiausias, ir kartais "įėjimą", kur tarp dviejų kalvų, kalnų ar uolų matyti slėnio anga.
Klausimas: Kodėl daugelis žmonių gyvena slėniuose?
A: Daugelis pasaulio žmonių gyvena slėniuose, nes slėnyje dažnai teka upė ar upelis, iš kurio galima gauti gėlo vandens, o slėnyje dažnai būna geros dirvos, kurioje galima auginti javus.
Ieškoti