Potvynis – kas tai? Priežastys, pasekmės ir istoriniai pavyzdžiai

Sužinokite, kas yra potvynis, jo priežastys, pasekmės ir istorinių katastrofų pavyzdžiai bei praktiniai patarimai evakuacijai ir saugumui.

Potvynis – tai vandens išsiliejimas į paprastai sausą žemę. Dažniausiai tai įvyksta dėl išsiliejusios upės, pratrūkusios užtvankos, sniego tirpsmo ar gausių kritulių. Rečiau pasitaiko cunamių, audros bangų arba pakrančių potvynių. Potvyniai gali būti lėti ir ilgalaikiai (pvz., upių ištvinimai) arba staigūs ir trumpalaikiai (vadinamieji flash flood), kai vanduo užlieja teritoriją per kelias minutes ar valandas.

Priežastys

• Hidrometeorologinės priežastys: stiprūs liūtys, ilgai trunkantys krituliai, staigus sniego tirpsmas ar intensyvūs tropiniai ciklonai.
• Hidrologinės priežastys: upių slėgių padidėjimas, užtvankų pratrūkiai, atsipalaidavusios nuotėkos dėl užšalimo/atšilimo.
• Klimato kaita: intensyvesni ir dažnesni ekstremalūs krituliai, kylantis jūros lygis didina pakrančių potvynių riziką.
• Žmogiškieji veiksniai: netinkama žemės naudojimo praktika, urbanizacija, prasta drenažo sistema, miškų naikinimas, netinkamai prižiūrimos užtvankos.

Potvynio tipai

• Upių (riverine) potvyniai: vyksta, kai upės ištinsta ir išsilieja į slėnius.
• Paviršiniai arba miesto potvyniai: susidaro dėl perpildytos lietaus kanalizacijos arba didelio vandens bėgimo asfaltuotose vietovėse.
• Pakrančių potvyniai ir audros bangos: susiję su audromis, ciklonais ir jūros lygių kilimu.
• Flash flood: staigūs potvyniai, dažnai kopūstingi kalnų arba dykumų regionuose, kur vanduo susikaupia labai greitai.
• Cunami: jūros dugno judesių arba potvynių sukeltas didelis bangavimas, galintis užplauti pakrantes.

Pasekmės

Potvyniai sukelia platų poveikį:

• Žmonių gyvybės ir sveikata: tiesioginiai sužalojimai ir skendimai, vėliau – užkrečiamos ligos dėl užteršto vandens, mentalinės traumos.
• Ekonominės pasekmės: sunaikinti namai, infrastruktūra, žemės ūkio derlius, prarastos darbo vietos ir didelės atstatymo išlaidos.
• Aplinkos poveikis: erozija, drėgmės pakenkimas dirvožemiui, biodiversiteto praradimas, taršos sklaida (chemikalai, nuotekos).
• Ilgalaikės problemos: gyvenamųjų vietovių perkėlimas, vertės sumažėjimas nekilnojamajam turtui, ilgalaikė rekonstrukcija.

Istoriniai pavyzdžiai

Didžiausias potvynis, be abejo, laikomas 1931 m. Kinijos potvyniu, susijusiu su Jangdzės ir žemutinės Geltonosios upės sistemomis — jis nusinešė nuo apytikriai 2 000 000 iki 4 000 000 žmonių gyvybių ir paliko milžinišką humanitarinę tragediją. Kitas žinomas didelis potvynis, kuris sugriovė žmonių namus ir infrastruktūrą, buvo Keralos potvynis Indijoje (2018 m.), kai intensyvūs monsuniniai lietūs ir atsivėrusios vandens talpyklos sukėlė plataus masto užliejimus.

Kiti reikšmingi potvynių pavyzdžiai: 2005 m. Hurikanas Katrina, paveikęs JAV pakrantę ir ypač Niū Orleaną; 2010 m. Pakistano potvyniai, kurių metu nukentėjo dešimtys milijonų žmonių; 1953 m. Šiaurės jūros potvynis, paveikęs Nyderlandus ir Jungtinę Karalystę, sukėlęs didelius nuostolius ir paskatinęs stipresnę pakrančių apsaugos politiką.

Kaip elgtis potvynio metu ir kaip pasiruošti

• Prieš potvynį: sekite orų prognozes ir įspėjimus, sudarykite evakuacijos planą šeimai, paruoškite avarinį krepšį (vanduo, maistas, vaistai, dokumentai, radio, baterijos), žinokite aukštesnes saugias vietas savo aplinkoje.
• Per potvynį: jei įmanoma, persikelkite į aukštesnį aukštą arba aukštą vietą; nevairuokite per užlietą kelią (15 cm tekančio vandens gali nuverst automobilį), neikite per judantį vandenį, išjunkite elektrą ir dujas, jei įmanoma saugiai.
• Po potvynio: venkite užteršto vandens, nenaudokite elektros prietaisų, kol nepriklauso specialistai, dezinfekuokite maisto ir vandenį (virinimas arba filtravimas), dokumentuokite žalą draudimo reikmėms, imkitės priemonių pelėsio prevencijai.

Prevencija ir valdymas

Potvynių riziką mažina tiek inžineriniai, tiek neinžineriniai sprendimai:

• Statybiniai sprendimai: užtvankos, pylimai, potvynių sienos, nuotekų ir drenažo sistemos, laikinieji kambariai vandeniui sulaikyti.
• Teritorijų planavimas: vengti gyvenamosios statybos floodplain zonose, kurti atviras drenažo zonas ir įrengti užtvankas/rezervuarus urbanizuotose teritorijose.
• Ekologinės priemonės: miškų atstatymas, natūralūs šlapynės, upių atkūrimas — jos veikia kaip natūralūs „sugėrėjai“ ir mažina potvynių intensyvumą.
• Įspėjimo sistemos ir evakuacija: geros kokybės oro ir hidrologiniai stebėjimai bei aiškios evakuacijos procedūros ženkliai mažina aukų skaičių.

Potvyniai yra natūralūs reiškiniai, bet jų poveikį žmonėms ir infrastruktūrai galima ženkliai sumažinti tinkamai planuojant, investuojant į prevenciją ir laikantis saugumo taisyklių. Šalims ir bendruomenėms svarbu derinti trumpalaikes priemones (evakuacijos, gelbėjimo darbus) su ilgalaikėmis strategijomis (infrastruktūra, teritorijų valdymas, klimato prisitaikymas).

Šis palikimo iš namų ir saugios vietos paieškos procesas vadinamas evakuacija per potvynį.

Geriamojo vandens tarša

Per potvynį susidaro daug vandens telkinių ir pertekliaus, tačiau jis dažniausiai būna užterštas ir nesaugus gerti. Jei žmonės geria šį nešvarų vandenį, jie gali susirgti tokiomis ligomis kaip vidurių šiltinė, cholera, hepatitas ir kitomis panašiomis ligomis. Žmonės gali pasiruošti išgyventi potvynį pripildę daugybę talpyklų šviežio ir švaraus geriamojo vandens ir sukaupę kitų atsargų, pavyzdžiui, vaistų ir maisto. Per potvynį žmonės stengiasi eiti į aukštesnes puses, nes potvynio vanduo nepasiektų aukštų vietovių arba vietų, esančių aukštesnėse vietose. Be to, drenažas persipildo ir susimaišo su švariu vandeniu, todėl jį geriantys žmonės gali susirgti.

Rudens Viduržemio jūros potvynis Alikantėje, Ispanijoje, 1997 m. rugsėjo mėn.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra potvynis?

K: Kokios yra potvynių priežastys?

K: Koks buvo pražūtingiausias istorijoje potvynis?

K: Kas yra evakuacija per potvynį?

K: Koks yra potvynių poveikis?

K: Kas yra Keralos potvynis?

K: Kokia yra didžiojo potvynio istorija?

Paieška pagal raidę