Fold (geologija)
Uoliena dažnai deformuojasi taip, kad ne lūžta, o sulinksta. Tai vadinama raukšle. Terminas "raukšlė" geologijoje vartojamas tada, kai dėl slėgio ir aukštos temperatūros vienas ar keli iš pradžių plokšti, lygūs paviršiai, pavyzdžiui, nuosėdiniai sluoksniai, yra sulenkti arba išlenkti. Tikėtina, kad pagrindinė priežastis yra tam tikras plokščių tektonikos aspektas.
Kai dvi jėgos veikia viena kitą iš priešingų pusių, uolienų sluoksniai sulinksta į raukšles. Procesas, kurio metu dėl suspaudimo susidaro raukšlės, vadinamas raukšlėjimu. Lankstymas yra vienas iš endogenetinių procesų; jis vyksta Žemės plutoje.
Uolienų raukšlės yra įvairaus dydžio - nuo mikroskopinių raukšlelių iki kalnų dydžio raukšlių. Jų pasitaiko pavienių, pavienių raukšlių, taip pat įvairių dydžių, įvairaus mastelio raukšlių grandinių. Regiono mastu išsidėsčiusių raukšlių visuma sudaro raukšlių juostą, kuri yra įprastas orogeninių zonų bruožas.
Yra didelių ir mažų raukšlių. Didelio mastelio raukšlės dažniausiai aptinkamos ties dviejų tektoninių plokščių susidūrimo riba.
Labai glaudžios raukšlės Naujajame Pietų Velse, Australijoje
Slichovicų gamtos rezervato raukšlė Kielcuose, Lenkijoje (Varisko orogenija)
Vaivorykštės baseino sinklina netoli Barstou, Kalifornija, JAV
Klostės struktūra
Viršūnė vadinama antiklina. Nusileidimas vadinamas sinklina.
Įsivaizduojama linija, jungianti aukščiausius taškus išilgai pakilimo linijos, vadinama keteros linija.
Klostės šonai vadinami galūnėmis.
Centrinė linija, nuo kurios priešingomis kryptimis nutolsta uolienų sluoksniai, vadinama raukšlės ašimi.
Pagal sluoksnių sulankstymo laipsnį raukšlės skirstomos į penkis pagrindinius tipus.
- simetriška klostė: dvi galūnės yra vienodo statumo.
- Asimetrinis raukšlėjimasis: viena galūnė yra statesnė už kitą
- Perlenkimas: viena galūnė užlenkiama ant kitos.
- Sėdintis raukšlėtas: dvi galūnės yra beveik lygiagrečios
- Viršutinė klostė: suspaudimo jėga tokia didelė, kad uolienų sluoksniai suskilinėja ir slenka vienas per kitą.
Skliauto kalno susidarymas
Tarp plokščių susidaro didelės įdubos, vadinamos geosinklinomis. Jūros užpildė geosinklinas, o į jas įtekančios upės nešė nuosėdas (smėlį ir dumblą), kurios kaupiasi jūros dugne. Per milijonus metų nuosėdos dėl savo svorio suspaustos virto nuosėdinėmis uolienomis, pvz., smiltainiu, klinčiumi ir kt.
Landformos, susidariusios dėl lankstymo
Didelio masto raukšlėjimasis sukurs lygiagrečias apvalių viršūnių kalnų grandines palei destruktyvias plokščių ribas. Šie kalnai vadinami raukšlių kalnais.
Lankstinių kalnų grandinių pavyzdžiai:
Klausimai ir atsakymai
K: Kas geologijoje yra raukšlė?
Raidė - tai kai iš pradžių plokšti, lygūs paviršiai, pavyzdžiui, nuosėdiniai sluoksniai, dėl slėgio ir aukštos temperatūros išlinksta arba išlinksta.
K: Dėl ko uolienų sluoksniuose susidaro raukšlės?
A: Kai dvi jėgos veikia viena kitą iš priešingų pusių, uolienų sluoksniai išlinksta į raukšles. Procesas, kurio metu dėl suspaudimo susidaro raukšlės, vadinamas raukšlėjimu.
K: Kur vyksta raukšlėjimasis?
A: Lankstymas vyksta Žemės plutoje ir yra vienas iš endogenetinių procesų.
K: Ar uolienų raukšlės skiriasi savo dydžiu?
A: Taip, uolienų raukšlės gali būti įvairaus dydžio - nuo mikroskopinių raukšlelių iki kalnų dydžio raukšlių.
K.: Ar regione gali atsirasti kelios raukšlės?
A: Taip, regione gali būti daug raukšlių, kurios kartais pasiskirsto regioniniu mastu ir sudaro raukšlių juostą.
K: Ar yra skirtingų raukšlių tipų?
A: Taip, gali būti pavienių įvairaus dydžio raukšlių ir įvairaus masto raukšlių traukinių.
K.: Kur paprastai aptinkamos didelio masto raukšlės?
A.: Didelio masto raukšlės dažniausiai aptinkamos ties dviejų tektoninių plokščių susidūrimo riba.
