Žemės ateitis
Žemės ateitis priklausys nuo daugelio dalykų, įskaitant Saulės ryškumo didėjimą, šilumos energijos praradimą iš Žemės branduolio ir planetos orbitos pokyčius dėl kitų Saulės sistemos objektų. Milankovičiaus teorija teigia, kad planetoje ir toliau vyks apledėjimo ciklai, nes planetos orbita skiriasi nuo tobulo apskritimo, planetos ašis pasvyra ir Žemės orbita stumdosi. Vykstant superkontinentų ciklui, dėl plokščių tektonikos per 250-350 mln. metų gali susiformuoti superkontinentas. Kai kada per ateinančius 1,5-4,5 mlrd. metų ašies pasvirimas gali pradėti keistis į blogąsias versijas, o ašies pasvirimo pokyčiai gali siekti iki 90°.
Po milijardo ar dviejų milijardų metų Saulės spinduliuotės padidėjimas dėl helio kaupimosi Saulės branduolyje lems vandenynų nykimą ir žemynų dreifo sustabdymą. Po keturių milijardų metų Žemės paviršiaus temperatūros padidėjimas sukels blogą šiltnamio efektą. Iki to laiko Žemėje išnyks didžioji dalis gyvybės, jei ne visa. Labiausiai tikėtinas planetos likimas - ją sunaikins Saulė maždaug po 7,5 mlrd. metų, kai žvaigždė pereis į raudonosios milžinės fazę ir išsiplėtusi kirs planetos orbitą.
Žemės piešinys po to, kai Saulė pereis į raudonosios milžinės fazę, po septynių milijardų metų.
Žmogaus įtaka
Žmonės šiuo metu atlieka svarbiausią vaidmenį biosferoje, nes daugelyje Žemės ekosistemų jų yra labai daug. Tai sukėlė plačiai paplitusį, tebesitęsiantį kitų rūšių išnykimą, vadinamą holoceno išnykimu. Holoceno išnykimas - tai buveinių naikinimo, didelio invazinių rūšių paplitimo, medžioklės ir klimato kaitos rezultatas.
Saulės evoliucija
Saulės energija gaminama vandenilį keičiant į helį. Tai vyksta žvaigždės branduolio srityje.
Kai Saulė pirmą kartą tapo pagrindinės sekos žvaigžde, ji spinduliavo tik 70 % dabartinio šviesumo. Šviesos spindesys iki šiol didėjo beveik tiesiškai, kas 110 mln. metų padidėdamas 1 %. Tikimasi, kad po trijų milijardų metų Saulė bus 33 % šviesesnė. Galutinai vandenilio kuras branduolio branduolyje baigsis po 4,8 mlrd. metų, kai Saulė bus 67 % šviesesnė nei dabar. Vėliau Saulė toliau degins vandenilį apvalkale, supančiame jos branduolį, kol šviesis padidės 121 % dabartinės vertės. Tai žymi Saulės pagrindinės sekos gyvavimo laikotarpio pabaigą, po to ji taps raudonąja milžine.
Susiję puslapiai
- Gyvenamoji zona
- Planetų tinkamumas gyventi
- Rizika civilizacijai, žmonėms ir planetai Žemei
- Saulės sistemos stabilumas
Klausimai ir atsakymai
K: Kokie veiksniai turės įtakos Žemės ateičiai?
Atsakymas: Žemės ateičiai įtakos turės daugybė veiksnių, įskaitant Saulės ryškumo didėjimą, šilumos energijos praradimą iš Žemės branduolio ir planetos orbitos pokyčius, kuriuos sukelia kiti Saulės sistemos dalykai.
K: Kas yra Milankovičiaus teorija?
A: Milankovičiaus teorija teigia, kad Žemėje ir toliau vyks apledėjimo ciklai dėl planetos orbitos skirtumo nuo tobulo apskritimo, planetos ašies pasvirimo ir Žemės orbitos stūmimo.
Klausimas: Kaip plokščių tektonika gali paveikti Žemės ateitį?
A: Plokščių tektonika gali sukurti superkontinentą per 250-350 mln. metų, kaip superkontinentų ciklo dalį.
K: Kas ateityje gali atsitikti su Žemės ašimi?
Atsakymas: Per artimiausius 1,5-4,5 mlrd. metų ašies posvyris gali pradėti keistis į blogąsias versijas, ašies posvyris gali pasikeisti iki 90°.
K: Kaip Saulė gali paveikti Žemės ateitį?
Atsakymas: Po 1-2 mlrd. metų Saulės spinduliuotės padidėjimas dėl helio sankaupų Saulės branduolyje lems vandenynų nykimą ir žemynų dreifo sustabdymą. Po keturių milijardų metų Žemės paviršiaus temperatūros padidėjimas sukels blogą šiltnamio efektą.
Klausimas: Koks labiausiai tikėtinas planetos likimas?
A: Labiausiai tikėtinas planetos likimas - ją sunaikins Saulė maždaug po 7,5 mlrd. metų, kai žvaigždė pereis į raudonosios milžinės fazę ir išsiplės, kad kirstų planetos orbitą.
Klausimas: Ar po 4 mlrd. metų Žemėje išliks kokia nors gyvybė?
Atsakymas: Iki to laiko Žemėje nebeliks daugumos gyvybės, jei ne visos.
