Saulės sistema: kas tai yra, sandara ir pagrindiniai objektai

Sužinokite, kas yra Saulės sistema: jos sandara, planetos, asteroidai, kometos ir nykštukinės planetos – aiškiai, įdomiai ir suprantamai.

Saulės sistema – tai Saulė ir visi aplink ją skriejantys objektai. Aplink Saulę skrieja planetos, asteroidai, kometos ir kiti objektai. Saulės sistema apima įvairaus dydžio ir savybių kūnus – nuo didžiausios žvaigždės centro iki smulkių dulkių dalelių ir ledo gabalėlių.

Kaip susiformavo Saulės sistema?

Saulės sistemai yra maždaug 4,6 mlrd. metų. Ji susiformavo dėl gravitacijos dideliame molekuliniame debesyje. Dėl gravitacijos dalis medžiagos sukrito į centrą ir susidarė jauna žvaigždė – Saulė, o likusi medžiaga suplokštėjo į protoplanetinį diską, kuris vėliau tapo Saulės sistema. Disko dalelės kaupėsi į didesnius kūnus (planetesimalus), kurie susidūrimų ir akrecijos būdu sudarė planetas ir kitus objektus. Šis procesas – planetų formavimasis ir diskų evoliucija – yra būdingas daugeliui žvaigždžių ir manoma, kad beveik visos žvaigždės susidaro šio proceso metu.

Saulė – sistemos centras

Saulė yra žvaigždė, kuriame sutelkta apie 99,9 % Saulės sistemos masės. Dėl didžiulės masės Saulė turi stiprią trauką ir valdydama gravitaciją laiko visus kitus objektus orbitose aplink save. Ji daugiausia sudaryta iš vandenilio ir šiek tiek helio. Saulėje vyksta branduolinis sintezės procesas (pagrinde protonų–protonų grandinė), kuris gamina energiją ir išskiria šviesą bei šilumą. Saulė taip pat išskiria dalelių srautą — saulės vėją, kuris formuoja heliosferą ir veikia planetų atmosferas bei magnetosferas.

Planetos

Saulės sistemoje yra aštuonios planetos. Nuo artimiausios iki tolimiausios nuo Saulės jos yra šios:

• Merkurijus – mažiausia planeta, neturi reikšmingos atmosferos, paviršius stipriai įkaitinamas ar atvėsta pagal dienos-nakties ciklą.
• Venera – panašaus dydžio į Žemę, tačiau turi storą, karštą atmosferą, kuri sukelia stiprų šiltnamio efektą.
• Žemė – gyvybei tinkanti planeta su skystu vandeniu ir tankia atmosfera; turi natūralų palydovą – Mėnulį.
• Marsas – raudono atspalvio planeta su plona atmosfera; domina mokslininkus dėl praeities vandens požymių.
• Jupiteris – didžiausia planeta, dujinė milžinė su stipria magnetosfera ir daugybe palydovų.
• Saturnas – garsus savo ryškiais žiedais; taip pat dujinė milžinė su daug palydovų.
• Uranas – ledo milžinė su dideliais metano kiekiais atmosferoje; unikalus tuo, kad sukasi beveik „gulte“.
• Neptūnas – tolimiausia planetą, turi stiprias atmosferos audras ir kelis palydovus.

Pirmosios keturios planetos vadinamos sausumos planetomis. Jos daugiausia sudarytos iš uolienų ir metalų ir dažniausiai yra kietos. Paskutinės keturios planetos vadinamos dujinėmis milžinėmis, nes jos yra daug didesnės ir daugiausia sudarytos iš dujų arba ledo ir dujų mišinių (ledo milžinės – Uranas ir Neptūnas).

Kiti Saulės sistemos objektai

Be planetų, sistemoje yra ir kitų komponentų. Tarp Marso ir Jupiterio randama asteroidų juosta, kurioje yra daugybė akmens ir metalo kūnų. Toliau nuo Neptūno yra Kuiperio juosta ir išsklaidytasdiskas. Šiose srityse vyksta daug mažų, ledo ir uolienų sudarytų objektų, tarp jų – nykštukinių planetų, įskaitant Plutoną, MakeMaką ir Eris. Šios zonos yra kometų ir mažų kūnų šaltinis; daugeliui kometų linkais yra tiek Kuiperio juosta, tiek dar toliau esanti Oorto debesies sritis (Oorto debesies paminėjimas be nuorodos).

Be to, Saulės sistemoje yra kometų, kentaurų (pereinamųjų objektų tarp planetų ir Kuiperio juostos) ir tarpplanetinių dulkių, kurios lemia meteorų ir meteoritų atsiradimą Žemės atmosferoje.

Mėnuliai, žiedai ir kiti smulkūs komponentai

Šešias planetas ir tris nykštukines planetas skrieja mėnuliai. Be to, aplink dujines milžines skrieja planetinės dulkės. Atrasta daug kitų sistemų, panašių į Saulės sistemą. Kiekviena iš milijardų žvaigždžių Mėlynojo kelio galaktikoje gali turėti planetinę sistemą.

Mėnuliai ir žiedai vaidina svarbų vaidmenį planetų evoliucijoje: jie gali stabdyti planetos sukimosi ašį, paveikti pasikeitimus magnetosferose ir būti objektų, tinkamų tyrinėjimams bei potencialiai ateities ištekliams, šaltiniu.

Žmogaus tyrinėjimai ir reikšmė

Per pastaruosius kelis dešimtmečius žmonija išsiuntė daugybę zondų ir sondų, skirtų tyrinėti planetas, mėnulius, kometas ir asteroidas. Tokie misijų rezultatai padėjo suprasti planetų sudėtį, atmosferas, klimato istoriją ir galimybes gyvybei. Saulės sistema yra pavyzdys, leidžiantis mokslininkams tirti planetų formavimąsi, kosmoso dinamiką ir sąlygas, kuriose gali atsirasti gyvybė.

Santrauka

Saulės sistema yra sudėtinga ir įvairi – nuo karštos, aktyvios Saulės iki šaltų Kuiperio juostos kūnų. Joje yra aštuonios planetos, daug mažų objektų, mėnulių, žiedų ir dulkių. Tyrinėdami šiuos komponentus suprantame ne tik savo vietą kosmose, bet ir bendrus procesus, veikiančius visatoje.

Atradimas ir tyrinėjimas

Tūkstančius metų žmonėms nereikėjo Saulės sistemos pavadinimo. Jie manė, kad Žemė yra visko centras (geocentrizmas). Nors graikų filosofas Aristarchas iš Samoso teigė, kad danguje egzistuoja ypatinga tvarka, Mikalojus Kopernikas pirmasis sukūrė matematinę sistemą, apibūdinančią tai, ką dabar vadiname "Saulės sistema". Tai buvo vadinama naująja "pasaulio sistema". XVII a. Galileo Galilėjus, Johanesas Kepleris ir Izaokas Niutonas ėmė padėti žmonėms aiškiau suprasti fiziką. Žmonės pradėjo pritarti idėjai, kad Žemė yra planeta ir juda aplink Saulę, o planetos yra pasauliai, kuriems galioja tie patys fizikiniai dėsniai, valdantys Žemę. Pastaruoju metu teleskopai ir kosminiai zondai leido atrasti kalnus ir kraterius bei sezoninius meteorologinius reiškinius, tokius kaip debesys, dulkių audros ir ledo kepurės kitose planetose.

Atstumai tarp planetų, nesilaikant mastelio

Struktūra

Yra kelios pagrindinės Saulės sistemos dalys. Čia jos išdėstytos eilės tvarka nuo Saulės, planetos sunumeruotos, o nykštukinės planetos pažymėtos raidėmis a-e.

Vidinė Saulės sistema

Pirmosios keturios arčiausiai Saulės esančios planetos vadinamos vidinėmis planetomis. Tai mažos ir tankios žemiškos planetos, turinčios kietą paviršių. Jos sudarytos daugiausia iš uolienų ir metalų, turi aiškią vidinę struktūrą ir yra panašaus dydžio. Trys iš jų taip pat turi atmosferą. Keturių planetų tyrimas suteikia informacijos apie geologiją už Žemės ribų. Dauguma asteroidų taip pat dažnai priskiriami prie vidinių planetų

• Žemiškųjų planetų regione yra keturios arčiausiai Saulės esančios planetos, visos jos yra uolinės.

·         (1) Gyvsidabris

·         (2) Venera

·         (3) Žemė

·         (4) Marsas

• Asteroidų juostos regione yra;

·         (a) Ceres (vienintelė nykštukinė planeta šiame regione)

·         Asteroidai

Išorinė Saulės sistema

• Dujų milžinių planetų regione yra;

·         (5) Jupiteris

·         (6) Saturnas

·         (7) Uranas

·         (8) Neptūnas

Transneptūno regionas

• Kuiperio juostos regione yra;

·         (b) Plutonas

·         (c) Haumea

·         (d) Makemake

·         Kuiperio juostos objektai ir galbūt kitos nykštukinės planetos

·         trumpo periodo kometos

• išsklaidyto disko regione yra;

·         (e) Eris

·         Išsklaidyti disko objektai ir galbūt kitos nykštukinės planetos

Oorto debesis

Oorto debesis yra atskirtas nuo transneptūniško regiono ir yra daug toliau. Jame yra ilgo periodo kometų.

Vidinės planetos. Iš kairės į dešinę: Iš kairės (iš dešinės): Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Saulės sistema?

K: Kiek Saulės sistemai metų?

K: Kas sudaro didžiąją dalį Saulės sistemos masės?

K: Kiek planetų yra Saulės sistemoje?

K: Kokių tipų mėnulių turi Saturnas?

K: Kas pasiūlė heliocentrinį mūsų visatos modelį?

K: Kiek iš viso Saulės sistemoje yra mėnulių?

Paieška pagal raidę