Eris yra nykštukinė planeta ir transneptūniškas objektas (TNO). Eris yra antra pagal dydį žinoma nykštukinė planeta Saulės sistemoje. Tai "išsklaidyto disko objektas", esantis Kuiperio juostoje, toliau nei Plutonas. Ji taip pat vadinama plutoidu, nes Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) nusprendė visas transneptūniškas nykštukines planetas pervadinti plutoidais. Eris aplink Saulę apskrieja kartą per 557 Žemės metus, jos orbita yra elipsinė, pasvirusi 44° kampu tarp planetos orbitos plokštumos ir ekliptikos, t. y. plokštumos, kurioje yra Žemės orbitos trajektorija. Eris turi vieną mėnulį, vadinamą Dysnomija.

Atranka ir pavadinimas

Eris buvo aptikta komandos, vadovaujamos astronomo Mike'o Browno (Kalifornijos technologijos institutas), peržiūrint Palomar observatorijos nuotraukas. Pirminis atradimo metai – 2003 (provisionalinis žymuo 2003 UB313), viešai pranešta 2005 m. vasarą. Oficiali Mažųjų planetų centro numeracija yra 136199. 2006 m. rugsėjį objektui suteiktas mitologinis vardas „Eris“ pagal Graikų mitologijos konfliktų ir nesantaikos deivę; mėnulio vardas „Dysnomia“ susijęs su mitologine jos dukra.

Orbita ir padėtis Saules sistemoje

Eris’ orbita yra labai ištempta ir stipriai pasvirusi: apytiksliai pusiau didžioji ašis ~67,8 astronominių vienetų (AU), ekscentriškumas apie 0,44, todėl jo perihelis yra maždaug 38 AU (panašiai kaip Neptūno atstumas), o afelis – apie 97–98 AU. Dėl tokios orbitos Eris kartais artėja arčiau Saulės nei Plutonas, o kartais tolsta daug toliau.

Fizinės savybės

  • Dydis ir masė: Eris yra vienas didesnių žinomų nykštukinių kūnų – jo spindulys ir tūris panašūs į Plutono, o masė yra didesnė nei Plutono (Eris masė apytiksliai 1,6–1,7×10^22 kg), todėl Eris gravitacija šiek tiek stipresnė.
  • Densitas ir sudėtis: Eris tankis (~2,5 g/cm³) rodo, kad jis sudarytas iš akmeninių ir ledo medžiagų mišinio. Spektrinė analizė parodė pagrindinių komponentų buvimą – metano ledo ir galimai azoto ledo paviršiuje.
  • Spindesys (albedas): paviršius yra labai šviesus (aukštas geometrijos albedas), dėl to Eris atspindi daug šviesos – tai rodo šviežių ledo sluoksnių buvimą.
  • Temperatūra: dėl didelio atstumo nuo Saulės vidutinė paviršiaus temperatūra yra itin žema (tik keliasdešimt kelvinų), todėl dauguma laisvų skystųjų medžiagų yra užšalusios.

Dysnomia — mėnulis

Dysnomia buvo atrasta netrukus po Eris ir pagelbėjo nustatant Eris masę (periodinė judesio analizė leidžia apskaičiuoti masę per gravitacinį poveikį). Dysnomia yra gerokai mažesnė už Eris — jos tikslus skersmuo priklauso nuo neaiškumo dėl paviršiaus atspindžio (albedo), tačiau tai yra kelių šimtų kilometrų dydžio palydovas. Jo orbita aplink Eris leidžia nustatyti Eris gravitacinę trauką ir tankį; Dysnomia orbitalinis periodas yra apie 15,8 paros.

Reikšmė ir astronominė svarba

Eris atradimas sukėlė plačią viešą diskusiją apie „planetos“ apibrėžimą, nes Eris masė ir dydis buvo palyginami su Plutonu. 2006 m. Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) patikslino planetų apibrėžimą ir įvedė kategoriją „nykštukinė planeta“, kas prisidėjo prie Plutono perklasifikavimo. Eris taip pat yra svarbus tyrimų objektas, nes padeda geriau suprasti Kuiperio juostos ir išsklaidyto disko objektų formavimosi, dinamikos ir cheminės sudėties įvairovę.

Stebėjimas ir ateities perspektyvos

Dėl didelio atstumo Eris tyrimai daugiausia atliekami naudojant žemės teleskopus ir erdvines observatorijas (spektrinė analizė, fotometrija, astrometrija). Ateities misijų į Eris kol kas neplanuojama, tačiau tolimesnės žemės ir kosminių teleskopų stebėjimų kampanijos bei tobulėjanti astrofizikos technologija leis tikslinti fizines charakteristikas ir supratimą apie šiuos tolimus Saulės sistemos gyventojus.