Eris — transneptūniška nykštukinė planeta Kuiperio juostoje (plutoidas)
Eris — transneptūniška nykštukinė planeta Kuiperio juostoje: antra pagal dydį plutoida, elipsinė orbita su 557 m. periodu ir mėnulis Dysnomija.
Eris yra nykštukinė planeta ir transneptūniškas objektas (TNO). Eris yra antra pagal dydį žinoma nykštukinė planeta Saulės sistemoje. Tai "išsklaidyto disko objektas", esantis Kuiperio juostoje, toliau nei Plutonas. Ji taip pat vadinama plutoidu, nes Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) nusprendė visas transneptūniškas nykštukines planetas pervadinti plutoidais. Eris aplink Saulę apskrieja kartą per 557 Žemės metus, jos orbita yra elipsinė, pasvirusi 44° kampu tarp planetos orbitos plokštumos ir ekliptikos, t. y. plokštumos, kurioje yra Žemės orbitos trajektorija. Eris turi vieną mėnulį, vadinamą Dysnomija.
Atranka ir pavadinimas
Eris buvo aptikta komandos, vadovaujamos astronomo Mike'o Browno (Kalifornijos technologijos institutas), peržiūrint Palomar observatorijos nuotraukas. Pirminis atradimo metai – 2003 (provisionalinis žymuo 2003 UB313), viešai pranešta 2005 m. vasarą. Oficiali Mažųjų planetų centro numeracija yra 136199. 2006 m. rugsėjį objektui suteiktas mitologinis vardas „Eris“ pagal Graikų mitologijos konfliktų ir nesantaikos deivę; mėnulio vardas „Dysnomia“ susijęs su mitologine jos dukra.
Orbita ir padėtis Saules sistemoje
Eris’ orbita yra labai ištempta ir stipriai pasvirusi: apytiksliai pusiau didžioji ašis ~67,8 astronominių vienetų (AU), ekscentriškumas apie 0,44, todėl jo perihelis yra maždaug 38 AU (panašiai kaip Neptūno atstumas), o afelis – apie 97–98 AU. Dėl tokios orbitos Eris kartais artėja arčiau Saulės nei Plutonas, o kartais tolsta daug toliau.
Fizinės savybės
- Dydis ir masė: Eris yra vienas didesnių žinomų nykštukinių kūnų – jo spindulys ir tūris panašūs į Plutono, o masė yra didesnė nei Plutono (Eris masė apytiksliai 1,6–1,7×10^22 kg), todėl Eris gravitacija šiek tiek stipresnė.
- Densitas ir sudėtis: Eris tankis (~2,5 g/cm³) rodo, kad jis sudarytas iš akmeninių ir ledo medžiagų mišinio. Spektrinė analizė parodė pagrindinių komponentų buvimą – metano ledo ir galimai azoto ledo paviršiuje.
- Spindesys (albedas): paviršius yra labai šviesus (aukštas geometrijos albedas), dėl to Eris atspindi daug šviesos – tai rodo šviežių ledo sluoksnių buvimą.
- Temperatūra: dėl didelio atstumo nuo Saulės vidutinė paviršiaus temperatūra yra itin žema (tik keliasdešimt kelvinų), todėl dauguma laisvų skystųjų medžiagų yra užšalusios.
Dysnomia — mėnulis
Dysnomia buvo atrasta netrukus po Eris ir pagelbėjo nustatant Eris masę (periodinė judesio analizė leidžia apskaičiuoti masę per gravitacinį poveikį). Dysnomia yra gerokai mažesnė už Eris — jos tikslus skersmuo priklauso nuo neaiškumo dėl paviršiaus atspindžio (albedo), tačiau tai yra kelių šimtų kilometrų dydžio palydovas. Jo orbita aplink Eris leidžia nustatyti Eris gravitacinę trauką ir tankį; Dysnomia orbitalinis periodas yra apie 15,8 paros.
Reikšmė ir astronominė svarba
Eris atradimas sukėlė plačią viešą diskusiją apie „planetos“ apibrėžimą, nes Eris masė ir dydis buvo palyginami su Plutonu. 2006 m. Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) patikslino planetų apibrėžimą ir įvedė kategoriją „nykštukinė planeta“, kas prisidėjo prie Plutono perklasifikavimo. Eris taip pat yra svarbus tyrimų objektas, nes padeda geriau suprasti Kuiperio juostos ir išsklaidyto disko objektų formavimosi, dinamikos ir cheminės sudėties įvairovę.
Stebėjimas ir ateities perspektyvos
Dėl didelio atstumo Eris tyrimai daugiausia atliekami naudojant žemės teleskopus ir erdvines observatorijas (spektrinė analizė, fotometrija, astrometrija). Ateities misijų į Eris kol kas neplanuojama, tačiau tolimesnės žemės ir kosminių teleskopų stebėjimų kampanijos bei tobulėjanti astrofizikos technologija leis tikslinti fizines charakteristikas ir supratimą apie šiuos tolimus Saulės sistemos gyventojus.
Eris dydis, palyginti su Plutonu, Makemake, Haumėja, Sedna, Orku, 2007 OR10 , Kvaoaru ir Žeme.
Eris ir Dysnomia. Eris yra didesnis objektas, o Dysnomija - virš jo esantis mažas apskritimas. Saulė yra šviesos apskritimas kairėje.
Eriso orbita.
Atradimas
Eris atrado Michaelas E. Brownas, Chadas Trujillo ir Davidas Rabinowitzas 2005 m. sausio 5 d., kai atidžiai stebėjo 2003 m. darytas išorinės Saulės sistemos nuotraukas.
Pavadinimų suteikimas
Iš pradžių Eris buvo vadinama Ksenos vardu, pagal televizijos serialo "Xena: Warrior Princess" pagrindinę heroję. Tačiau yra taisyklė, pagal kurią visi objektai, skriejantys už Neptūno orbitos ribų, turi būti pavadinti mitologijos kūrinio vardu. Todėl 2006 m. rugsėjo 13 d. jis oficialiai pavadintas Eris. Eris pavadinta graikų mitologijos nesutarimų, nesantaikos, ginčų ir varžybų deivės vardu.
Eriso mėnuliai
Eris turi vieną mėnulį, vadinamą Dysnomija. Jis buvo atrastas 2005 m. rugsėjo 10 d. Iš pradžių Dysnomija, kaip ir Eris, buvo praminta Gabrielle, pagal televizijos serialo "Xena: Karingoji princesė" veikėją. Tačiau, kaip ir Eris, jis negalėjo taip vadintis. Dysnomija buvo pavadinta graikų mitologijos Eris dukters vardu. Dysnomija yra neteisybės ir prastos pilietinės konstitucijos deivė (arba dvasia).
Klasifikacija
Žiniasklaidos pranešimuose astronomai ir NASA mokslininkai teigė, kad Eris yra dešimtoji planeta. Tačiau 2006 m. rugpjūčio mėn. buvo pakeistas planetos apibrėžimas. Pagal naująsias specifikacijas Eris kartu su Plutonu buvo priskirta nykštukinei planetai.
Ateitis
Mokslininkai ir toliau stengiasi išsiaiškinti daugiau informacijos apie Eris ir jos mėnulį, taip pat ieško kitų mėnulių ir galimų žiedų. Kadangi Eris yra labai toli, kosminiam zondui aplankyti Eris prireiktų 24,5 metų.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Eris?
A: Eris yra nykštukinė planeta ir transneptūniškas objektas (TNO), antra pagal dydį žinoma Saulės sistemos nykštukinė planeta.
K: Kaip Eris savo dydžiu ir mase skiriasi nuo Plutono?
A: Eris yra šiek tiek mažesnė už Plutoną, bet jos masė didesnė nei Plutono.
K: Kur Kuiperio juostoje yra Eris?
A: Eris yra "išsklaidyto disko objektas" Kuiperio juostoje ir yra toliau nei Plutonas.
K: Kodėl Eris dar vadinama plutoidu?
A: Eris taip pat vadinama plutoidu, nes Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) nusprendė visas transneptūniškas nykštukines planetas pervadinti plutoidais.
K: Koks yra Eris orbitos periodas?
A: Eris aplink Saulę apskrieja kartą per 557 Žemės metus.
K: Koks yra Eris elipsinės orbitos polinkio kampas?
A: Eris elipsinė orbita yra pasvirusi 44° kampu tarp planetos orbitos plokštumos ir ekliptikos - plokštumos, kurioje yra Žemės orbitos trajektorija.
K: Ar Eris turi kokių nors mėnulių?
A: Taip, Eris turi vieną mėnulį, vadinamą Dysnomija.
Ieškoti