Žemės grupės planetos
Žemės planeta daugiausia sudaryta iš uolienų (silikatų). Žemė yra "originali" sausumos planeta. Kai astronomai ėmė suprasti planetų rūšis, jie išplėtė šį terminą, įtraukdami į jį ir mūsų artimiausius uolinius kaimynus: Merkurijus, Venera ir Marsas.
Dažnai sakoma, kad jie panašūs į Žemę. Tai pasakytina apie daugumą struktūros ir sudėties elementų, bet ne apie paviršių ar atmosferą. Žemiškoji planeta gali būti daug karštesnė arba šaltesnė už Žemę, joje gali būti daug daugiau arba mažiau atmosferos.
Atradus aplink kitas žvaigždes skriejančių planetų (egzoplanetų), sąvoka "žemės planeta" vėl buvo išplėsta ir apima visas uolėtas (silikatines) planetas, skriejančias aplink bet kurią žvaigždę.
Sausumos planetos. Iš kairės į dešinę: Iš kairės (iš dešinės): Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.
Struktūra
Visos sausumos planetos turi branduolį, mantiją ir plutą. Jos šiek tiek primena virtą kiaušinį: centrinis trynys yra branduolys, baltas baltymas - mantija, o lukštas - pluta. Sausumos planetos pluta yra plona, o šerdis ir mantija užima didžiąją dalį, kartais šerdis būna labai didelė, kartais daug mažesnė. Sausumos planetos turi metalinius branduolius, daugiausia iš geležies, su uolienų mantija ir pluta.
Visų sausumos planetų struktūra yra vienoda: centrinis metalinis branduolys, daugiausia geležies, ir aplink jį esanti silikatinė mantija.
Mėnulis yra panašus, tačiau jo geležinis branduolys daug mažesnis. Io ir Europa taip pat yra palydovai, kurių vidinė struktūra panaši į sausumos planetų. Žemiškosios planetos gali turėti kanjonų, kraterių, kalnų, ugnikalnių ir kitų paviršiaus struktūrų, priklausomai nuo vandens buvimo ir tektoninio aktyvumo. Sausumos planetos turi antrinę atmosferą, susidariusią dėl vulkanizmo, meteoritų ir fotosintezės. Planetų milžinių atmosferos yra pirminės, užfiksuotos tiesiai iš pirminės Saulės miglos.
