Egzoplaneta

Ekstrasolinė planeta (arba egzoplaneta) - tai natūrali planeta, esanti planetų sistemoje už mūsų Saulės sistemos ribų.

2013 m. buvo apskaičiuota, kad Mėlynbarzdžio žvaigždyne yra nuo mažiausiai 17 iki mažiausiai 144 milijardų žemiškųjų planetų. Mažesniame įvertyje buvo nagrinėjamos planetos kandidatės, kurias surinko Keplerio kosminė observatorija. Tarp jų yra 461 Žemės dydžio planeta, iš kurių bent keturios yra "gyvenamojoje zonoje", kurioje gali egzistuoti skystas vanduo. Viena iš keturių, pavadinta Kepler-69c, yra vos 1,5 karto didesnė už Žemę ir skrieja aplink žvaigždę, panašią į mūsų Saulę, t. y. maždaug tiek, kiek pagal dabartinius duomenis galima rasti "Žemę 2.0".

Ankstesniuose darbuose teigta, kad mūsų galaktikoje yra bent 100 milijardų visų tipų planetų, t. y. vidutiniškai bent po vieną kiekvienai žvaigždei. Taip pat yra planetų, skriejančių aplink rudąsias nykštukes, ir laisvai plūduriuojančių planetų, kurios skrieja aplink galaktiką tiesiogiai, kaip ir žvaigždės. Neaišku, ar abu šiuos tipus reikėtų vadinti planetomis.

Egzoplanetų atradimai pagal metusZoom
Egzoplanetų atradimai pagal metus

2MASS J044144 yra rudoji nykštukė, kurios palydovas maždaug 5-10 kartų masiškesnis už Jupiterį. Neaišku, ar šis palydovas yra mažesnė už rudąją nykštukę, ar planeta.Zoom
2MASS J044144 yra rudoji nykštukė, kurios palydovas maždaug 5-10 kartų masiškesnis už Jupiterį. Neaišku, ar šis palydovas yra mažesnė už rudąją nykštukę, ar planeta.

"Gliese 758" sistemos atradimo vaizdas, padarytas "Subaru" teleskopu artimojoje infraraudonojoje srityje. Neaišku, ar palydovus reikėtų laikyti planetomis, ar rudosiomis nykštukėmis.Zoom
"Gliese 758" sistemos atradimo vaizdas, padarytas "Subaru" teleskopu artimojoje infraraudonojoje srityje. Neaišku, ar palydovus reikėtų laikyti planetomis, ar rudosiomis nykštukėmis.

Planeta Fomalhaut b (įterptas Fomalhauto tarpplanetinis dulkių debesis), užfiksuota Hubble'o kosminio teleskopo koronografu (NASA nuotrauka)Zoom
Planeta Fomalhaut b (įterptas Fomalhauto tarpplanetinis dulkių debesis), užfiksuota Hubble'o kosminio teleskopo koronografu (NASA nuotrauka)

Fomalhaut B - egzoplaneta, tiesiogiai stebėta "Hubble" teleskopu - menininko nuotraukaZoom
Fomalhaut B - egzoplaneta, tiesiogiai stebėta "Hubble" teleskopu - menininko nuotrauka

Istorija

Ankstyvieji spėjimai

XVI a. italų filosofas Džordanas Brunonas (Giordano Bruno), pirmasis Koperniko teorijos, kad Žemė ir kitos planetos skrieja aplink Saulę, šalininkas, išsakė nuomonę, kad nejudančios žvaigždės yra panašios į Saulę ir jas taip pat lydi planetos. Šventoji inkvizicija Bruno sudegino ant laužo.

XVIII amžiuje tą pačią galimybę paminėjo Izaokas Niutonas savo veikale "Principia". Lygindamas su Saulės planetomis, jis rašė: "O jei nejudančios žvaigždės yra panašių sistemų centrai, tai visos jos bus sukonstruotos pagal panašų projektą ir pavaldžios Vienui".

Patvirtinti atradimai

Pirmasis paskelbtas ir patvirtintas atradimas buvo padarytas 1988 m. Galutinai jis buvo patvirtintas 1992 m.

1992 m. pradžioje radijo astronomai paskelbė apie planetų aplink kitą pulsarą atradimą. Manoma, kad šios pulsaro planetos susiformavo iš neįprastų supernovos, iš kurios susiformavo pulsaras, liekanų per antrąjį planetų formavimosi etapą. Kitu atveju jos gali būti dujinių milžinų, išgyvenusių supernovą ir vėliau suskilusių į dabartines orbitas, išlikę uoliniai branduoliai.

1995 m. spalio 6 d. Michelis Mayoras ir Didier Quelozas iš Ženevos universiteto paskelbė pirmą kartą galutinai aptikę egzoplanetą, skriejančią aplink paprastą pagrindinės sekos žvaigždę (51 Pegasi). Šis atradimas, padarytas Aukštutinio Provanso observatorijoje, pradėjo šiuolaikinę egzoplanetų atradimų erą. Technologinė pažanga, ypač didelės skiriamosios gebos spektroskopijos srityje, leido greitai aptikti daug naujų egzoplanetų. Ši pažanga leido astronomams aptikti egzoplanetas netiesiogiai, matuojant jų gravitacinę įtaką motininių žvaigždžių judėjimui. Galiausiai papildomos ekstrasolinės planetos buvo aptiktos stebint okultacijas, kai žvaigždė užtemsta, kai priešais ją praskrieja skriejanti planeta.

2016 m. gegužę NASA paskelbė atradusi 1284 egzoplanetas, todėl bendras egzoplanetų skaičius viršijo 3000.

Tipai

Ekstrasolinės planetos gali būti įvairių formų.

  • Tai gali būti dujinės milžinės arba uolinės planetos.
    • Tai gali būti nykštukinės planetos, t. y. planetos, kurios yra mažesnės ir ne tokios tankios kaip įprastos planetos.
  • Jie gali skrieti aplink kelių skirtingų tipų žvaigždes.
  • Juose gali būti gyvybė. Manoma, kad viena neseniai atrasta egzoplaneta Gliese 581g gali palaikyti gyvybę, tačiau šios planetos egzistavimas dar nėra patvirtintas.

 

Artimiausias

Artimiausia žvaigždė, kurioje yra planetų, yra Alfa Kentauro žvaigždė. Ji yra už 4,3 šviesmečių. Naudojant standartines raketas, iki jos nukeliauti prireiktų dešimčių tūkstančių metų. Artimiausia žvaigždė, panaši į mūsų Saulę, yra Tau Ceti. Joje yra penkios planetos, iš kurių viena yra gyvenamojoje zonoje, kur gali būti skysto vandens.

Labiausiai panašus į Žemę

Kai kurios ekstrasolinės planetos gali būti panašios į Žemę. Tai reiškia, kad jų sąlygos labai panašios į Žemės sąlygas. Planetos klasifikuojamos pagal formulę, vadinamą panašumo į Žemę indeksu arba sutrumpintai ESI. ESI yra nuo vieneto (panašiausia į Žemę) iki nulio (mažiausiai panaši į Žemę). Kad planeta būtų tinkama gyventi, jos ESI turėtų būti bent 0,8. Palyginimui, į šį sąrašą įtrauktos keturios Saulės žemės planetos.

Pavadinimas

ESI

SFV

HZD

COM

BANKOMATAS

Planetos tipas

Žvaigždė

Tinkamumas gyventi

Atstumas (ly)

Statusas

Atradimo metai

Nuoroda

Žemė

1.00

0.72

-0.50

-0.31

-0.52

šiltas teranas

G

mezoplaneta

0

Neegzoplanetinė, apgyvendinta

priešistorinis

Kepler-438b

0.88

0.88

-0.93

-0.14

-0.73

šiltas teranas

M

mezoplaneta

472.9

patvirtinta

2015

Kepler-1410b

0.88

0.63

-0.88

-0.16

-0.06

šiltas superteranas

K

mezoplaneta

1213.4

patvirtinta

2011

Gliese 667 Cc

0.84

0.64

-0.62

-0.15

+0.21

šiltas teranas

M

mezoplaneta

23.6

patvirtinta

2011

Kepler-442b

0.83

0.98

-0.72

-0.15

+0.28

šiltas superteranas

K

mezoplaneta

1291.6

patvirtinta

2015

Kepler-62e

0.83

0.96

-0.70

-0.15

+0.28

šiltas superteranas

K

mezoplaneta

1199.7

patvirtinta

2013

Kepler-452b

0.83

0.93

-0.61

-0.15

-0.30

šiltas superteranas

G

mezoplaneta

1402.5

patvirtinta

2015

Gliese 832 c

0.81

0.96

-0.72

-0.15

+0.43

šiltas superteranas

M

mezoplaneta

16.1

patvirtinta

2014

Kepler-283c

0.79

0.85

-0.58

-0.14

+0.69

šiltas superteranas

K

mezoplaneta

1496.8

patvirtinta

2011

Kepler-436b

0.79

0.33

-0.87

-0.14

+0.47

šiltas superteranas

M

mezoplaneta

1339.4

patvirtinta

2015

Kepler-1229b

0.79

0.00

-0.40

-0.15

+0.44

šiltas superteranas

M

mezoplaneta

769.7

patvirtinta

2016

Tau Ceti e

0.78

0.00

-0.92

-0.15

+0.16

šiltas superteranas

G

mezoplaneta

11.9

nepatvirtinta

2012

Kepler-296f

0.78

0.15

-0.90

-0.14

+0.53

šiltas superteranas

M

mezoplaneta

1089.6

patvirtinta

2011

Gliese 180 c

0.77

0.42

-0.53

-0.14

+0.64

šiltas superteranas

M

mezoplaneta

39.5

nepatvirtinta

2014

Gliese 667 Cf

0.77

0.00

-0.22

-0.16

+0.08

šiltas teranas

M

psichoplaneta

23.6

abejotinas

2013

Gliese 581 g

0.76

1,00 (abejotina)

-0.70

-0.15

+0.28

šiltas superteranas

M

mezoplaneta

20.2

abejotinas

2010

Gliese 163 c

0.75

0.02

-0.96

-0.14

+0.58

šiltas superteranas

M

mezoplaneta

48.9

patvirtinta

2012

Gliese 180 b

0.75

0.41

-0.88

-0.14

+0.74

šiltas superteranas

M

mezoplaneta

39.5

nepatvirtinta

2014

HD 40307 g

0.74

0.04

-0.23

-0.14

+0.77

šiltas superteranas

K

psichoplaneta

41.7

patvirtinta

2012

Kepler-61b

0.73

0.27

-0.88

-0.13

+1.24

šiltas superteranas

M

mezoplaneta

1062.8

patvirtinta

2013

Kepler-443b

0.73

0.91

-0.49

-0.13

+1.44

šiltas superteranas

K

mezoplaneta

2564.4

patvirtinta

2015

Gliese 422 b

0.71

0.17

-0.41

-0.13

+1.11

šiltas megateranas

M

mezoplaneta

41.3

nepatvirtinta

2014

Kepler-22b

0.71

0.53

-0.64

-0.12

+1.79

šiltas superteranas

G

mezoplaneta

619.4

patvirtinta

2011

Kepler-440b

0.70

0.00

+0.01

-0.15

+0.38

šiltas superteranas

K

psichoplaneta

706.5

patvirtinta

2015

Kepler-298d

0.68

0.00

-0.86

-0.11

+2.11

šiltas superteranas

K

mezoplaneta

1545

patvirtinta

2012

Kepler-439b

0.68

0.00

-0.99

-0.13

+1.18

šiltas superteranas

G

termoplaneta

1914.8

patvirtinta

2015

Kapteinas b

0.67

0.00

+0.08

-0.15

+0.57

šiltas superteranas

M

psichoplaneta

12.7

nepatvirtinta

2014

Kepler-62f

0.67

0.05

+0.45

-0.16

+0.19

šiltas superteranas

K

psichoplaneta

1199.7

patvirtinta

2013

Kepler-186f

0.64

0.00

+0.48

-0.17

-0.26

šiltas teranas

M

psichoplaneta

492

patvirtinta

2014

Kepler-174d

0.61

0.00

+0.32

-0.13

+1.77

šiltas superteranas

K

psichoplaneta

878.3

patvirtinta

2011

Gliese 667 Ce

0.60

0.00

+0.51

-0.16

+0.23

šiltas teranas

M

psichoplaneta

23.6

abejotinas

2013

Gliese 682 c

0.59

0.00

+0.22

-0.14

+1.19

šiltas superteranas

M

psichoplaneta

16.6

nepatvirtinta

2014

Gliese 581 d

0.53

0.00

+0.78

-0.14

+0.94

šiltas superteranas

M

hipopsichoplaneta

20.2

nepatvirtinta

2007

~Venera

0.78

0.00

-0.93

-0.28

-0.70

šiltas teranas

G

hipertermoplaneta

artima nuliui

neegzoplanetiniai

priešistorinis

~Marsas

0.64

0.00

+0.33

-0.13

-1.12

šilta subterran

G

hipopsichoplaneta

artima nuliui

neegzoplanetiniai

priešistorinis

~Merkurijus

0.39

0.00

-1.46

-0.52

-1.37

karštas gyvsidabris

G

negyvenamoji

artima nuliui

neegzoplanetiniai

priešistorinis

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra ekstrasolinė planeta?


A: Ekstrasolinė planeta, dar vadinama egzoplaneta, yra natūrali planeta planetų sistemoje už mūsų Saulės sistemos ribų.

K: Kas yra egzomonas?


A: Egzomonas yra natūralus palydovas, skriejantis aplink egzoplanetą.

Klausimas: Kiek žemiškųjų planetų, apytikriais skaičiavimais, egzistuoja Pieno kelyje?


A: Apytikriai apskaičiuota, kad Mėlynbarzdžio kelyje yra nuo mažiausiai 17 milijardų iki mažiausiai 144 milijardų žemiškųjų planetų.

K: Kiek Žemės dydžio planetų aptiko Keplerio kosminė observatorija?


A: Keplerio kosminė observatorija rado 461 Žemės dydžio planetą.

K: Ar yra "Žemė 2.0"?


A: Viena iš keturių Keplerio atrastų Žemės dydžio planetų, pavadinta "Kepler-69c", yra labai arti Žemės 2.0. Ji yra 1,5 karto didesnė už Žemę ir skrieja aplink žvaigždę, panašią į mūsų Saulę.

Klausimas: Ar visos ekstrasolinės planetos panašios į mūsų Saulės sistemos planetas?



Atsakymas: Ne, dauguma ekstrasolinių planetų gerokai skiriasi nuo mūsų Saulės sistemos planetų, pavyzdžiui, kai kurios iš jų vadinamos "karštaisiais Jupiteriais".

AlegsaOnline.com - 2020 / 2023 - License CC3