Gliese 667 Cc — ekstrasolinė planeta gyvenamojoje zonoje, panaši į Žemę
Gliese 667 Cc — potenciali gyvenamojoje zonoje esanti ekstrasolinė planeta, itin panaši į Žemę; atrasta radialinio greičio metodu už 23,62 šviesmečių.
Gliese 667 Cc yra už 23,62 šviesmečių esanti ekstrasolinė planeta. Ji skrieja aplink raudonąją nykštukę žvaigždę Gliese 667 C, vieną iš Gliese 667 trigubos žvaigždžių sistemos. Sistema yra Skorpiono žvaigždyne. Tai labiausiai į Žemę panaši planeta per 50 šviesmečių.
Gliese 667 Cc pirmą kartą aptiko Europos pietų observatorija. Jie taikė svyravimo metodą (dar vadinamą radialiniu greičiu). Jie stebėjo, kaip žvaigždė "svyruoja", kai Gliese 667 Cc apsuko ratą aplink savo žvaigždę. 2012 m. vasario 2 d. Getingeno universiteto ir Karnegio mokslo instituto mokslininkai patvirtino, kad planeta egzistuoja.
Aptikimo metodas ir instrumentai
Gliese 667 Cc atradimo pagrindas buvo radialinio greičio (svyravimo) matavimai, kuriuos atliko profesionalios observatorijos ir tyrėjų grupės. Šis metodas leidžia nustatyti mažus žvaigždės judesius, sukeliamus aplink ją skriejančios planetos traukos, ir taip apskaičiuoti planetos mažutinę masę (m sin i) bei orbitos periodą. Daugeliu atvejų naudoti labai tikslūs spektrografai, tokie kaip HARPS, esantys ESO observatorijose.
Fizinės savybės (ką žinome ir ko ne)
- Masa: radialinio greičio metodas pateikia tik minimalią masę (m sin i). Tyrimų metu Gliese 667 Cc minimali masė įvardyta maždaug kelių Žemės masių kategorijoje, todėl ją dažnai apibūdina kaip superžemę (t.y. didesnę už Žemę, bet mažesnę už Uraną ar Neptūną).
- Orbita: planeta sukasi arti savo hosto – orbitos periodas yra trumpas (keliolika–keliasdešimt dienų), todėl atstumas iki žvaigždės yra gerokai mažesnis nei Žemės atstumas iki Saulės. Dėl to sąlygos paviršiuje labai priklausytų nuo atmosferos ir žvaigždės spinduliuotės.
- Sudėtis ir spinduliavimas: radius ir sudėtis iki šiol nepatvirtinti, nes nėra žinomų tranzitų, kurie leistų tiesiogiai matuoti planetos spindulį. Todėl negalime tiksliai pasakyti, ar planeta yra akmenuota, ar turi storą dujinę atmosferą.
Gyvenamoji zona ir galimybė turėti vandenį
Gliese 667 Cc yra vertinama kaip planeta, esanti savo žvaigždės vadinamojoje gyvenamojoje zonoje, kur teoretinis paviršinės vandens egzistavimas skystame pavidale yra įmanomas, jei egzistuoja pakankama atmosferos apsauga ir tinkama temperatūra. Tačiau būti gyvenamajame zonoje nereiškia automatiškai turėti tinkamas sąlygas gyvybei:
- Raudonieji nykštukai dažnai pasižymi aktyvumu (švytavimu, žybsniais), kurių intensyvūs ultravioletiniai ar rentgeno spinduliai gali tirpinti planetos atmosferą ar keisti chemines sąlygas.
- Dėl artimos orbitos planeta gali būti užsivėžinusi (tidally locked), kada viena pusė nuolat būna apšviesta, o kita – tamsi. Tai gali sukelti didelius temperatūros skirtumus, nors atmosferos cirkuliacija galėtų juos sušvelninti.
- Gyvenamumas labai priklauso nuo atmosferos sudėties, spaudimo ir apsauginio magnetinio lauko, kurių šiuo metu nežinome.
Kodėl Gliese 667 Cc yra įdomi mokslui?
Ši planeta yra aktuali todėl, kad yra viena artimesnių potencialiai gyvenamų superžemių ir rodoma kaip svarbus pavyzdys tyrinėti, kaip raudonosios nykštukės planetos gali išlaikyti atmosferas atokiau nuo žiaurių spindulių. Tyrimai apie Gliese 667 Cc padeda suprasti:
- kas lemia potencialų gyvybingumą aplink raudonąsias nykštukes;
- kokie instrumentai ir stebėjimų strategijos geriausiai tinka mažų planetų masėms, orbitoms ir atmosferoms nustatyti;
- kaip trigubos žvaigždžių sistemos dinamika gali paveikti planetų evoliuciją.
Neapibrėžtumo šaltiniai ir tolimesni tyrimai
Nors atradimas ir vėlesni patvirtinimai pateikė svarbią informaciją, daug kas lieka neatsakyta. Reikalingi papildomi stebėjimai, kad būtų nustatytas planetos spindulys (jeigu ji tranzituotų), sudėtis ar atmosferos pėdsakai. Ateities teleskopai ir instrumentai (tiek žemėje, tiek kosmose) gali padėti patvirtinti arba paneigti potencialiai gyvybingas sąlygas šioje planetoje. Taip pat svarbu atsiminti, kad radialinis greitis nurodo tik minimalų masės įvertį, todėl tikslus masės ir tankio nustatymas priklauso nuo papildomų duomenų.
Santrauka: Gliese 667 Cc – intriguojanti superžemė, esanti savo žvaigždės gyvenamojoje zonoje ir esanti tarp artimesnių Žemei panašių kandidatų. Tačiau galutinė išvada dėl jos gyvybingumo priklauso nuo ateities stebėjimų ir nuo to, ar ji turi tinkamą atmosferą bei aplinkos sąlygas, leisiantį egzistuoti skystam vandeniui.
Dailininko sukurta Gliese 667 Cc paviršiaus koncepcija
Fizinės savybės
Gliese 667 Cc aplink savo žvaigždę apskrieja kas 28 dienas ir yra 0,125 AU atstumu nuo savo žvaigždės. Ji patenka į gyvenamąją zoną. Jos masė 3,8 karto didesnė už Žemės masę. Jos dydis tikriausiai yra apie 50 % didesnis už Žemės.
Potvynių ir atoslūgių blokavimas
Dėl Gliese 667 Cc atstumo nuo savo žvaigždės prognozuojama, kad jis yra tvidaliai pririštas prie savo žvaigždės. Kaip Žemės Mėnulis visada rodo tą patį veidą į Žemę, taip ir Gliese 667 Cc dienos ilgis sutaptų su jos metų ilgiu. Tai reiškia, kad viena jo paviršiaus pusė būtų nuolat šviesi, o kita - nuolat tamsi. Potvynių ir atoslūgių blokavimas taip pat reiškia, kad planeta neturėtų ašinio posvyrio, o tai reiškia, kad joje nebūtų metų laikų.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip toli nuo Žemės yra Gliese 667 cc?
A: Gliese 667 Cc nuo Žemės nutolusi per 22,18 šviesmečių.
K: Aplink kokio tipo žvaigždę skrieja Gliese 667 Cc?
A: Gliese 667 Cc skrieja aplink raudonąją nykštukę, pavadintą Gliese 667 C.
K: Kokiame žvaigždyne yra Gliese 667 C trigubos žvaigždės sistema?
A: Gliese 667 trigubų žvaigždžių sistema yra Skorpiono žvaigždyne.
K.: Kaip Gliese 667 Cc atrodo palyginti su Žeme?
A: Gliese 667 Cc yra panašiausia į Žemę planeta per 50 šviesmečių, o jos panašumo į Žemę indeksas (ESI) yra 0,85.
K: Kurioje gyvenamosios zonos vietoje yra Gliese 667 Cc, palyginti su Žeme?
A.: Gliese 667 Cc yra karštame vidiniame gyvenamosios zonos pakraštyje, kuris yra arčiau jos žvaigždės nei Žemės gyvenamoji zona.
K: Kiek šviesos iš savo žvaigždės sugeria Gliese 667 Cc, palyginti su Žeme?
A: Gliese 667 Cc sugeria 90 % savo žvaigždės šviesos, t. y. panašiai kaip Žemė.
K: Kaip pirmą kartą buvo atrasta ir patvirtinta, kad Gliese 667 Cc yra planeta?
A: Pirmą kartą Gliese 667 Cc 2011 m. lapkričio 21 d. aptiko Europos pietų observatorija, naudodama svyravimo metodą. Jos egzistavimą 2012 m. vasario 2 d. patvirtino Getingeno universiteto ir Karnegio mokslo instituto mokslininkai.
Ieškoti