Gliese 581 yra M klasės raudonoji nykštukė, esanti netoli Žemės. Ji dažnai klasifikuojama kaip M3V tipo žvaigždė. Iš pradžių atstumu dažnai nurodoma ~22 šviesmečiai, bet tikslesni matavimai rodo apie 20,3 šviesmečio (≈6,24 parsekų). Ji yra tarp arčiau Saulės esančių žvaigždžių ir pagal išmatuotą atstumą yra vienuoliktos dešimtosios dešimtosios dešimtosios? — 89-oji arčiausiai Saulės esanti žinoma žvaigždė (skaičiai gali skirtis priklausomai nuo įtrauktų objektų sąrašų). Ji taip pat žinoma kaip HO Librae, GL 581 arba GJ 581.
Astronomai aptiko keletą ne Saulės sistemos planetų, skriejančių aplink Gliese 581. Planetų aptikimui daugiausia naudoti radialinės spartos (Doplerio) metodai, ypač HARPS ir HIRES spektrografai. Dėl skirtingų duomenų analizės metodų ir žvaigždės aktyvumo interpretacijų egzistuoja ginčai: bent kelios planetos (paprastai žymimos b, c, e ir d) laikomos patikimomis, tačiau planetos f ir g pasiūlymas yra ginčytinas, o ypač planeta g daugelyje vėlesnių tyrimų nepatvirtinta ir greičiausiai kilo iš žvaigždės veiklos signalų. Keletas ankstesnių teiginių apie gyvenamąją zondą tinkamas planetas taip pat buvo atkoreguoti, kai išaiškėjo, kad dalis signalų – žvaigždės rotacijos ar magnetinės veiklos aliasai.
Gliese 581 spindulys ir masė yra palyginti nedideli – žvaigždė turi maždaug 0,3 Saulės masės ir 0,3 Saulės spindulio (t. y. apie trečdalį Saulės parametrų), todėl priklauso mažų ir ilgai gyvenančių raudonųjų nykštukių klasei. Apskaičiuota jos temperatūra yra apie 3498 Kelvinų (apie 3225 Celsijaus laipsnių, ~5837 Farenheito laipsnių). Jos šviesis yra žymiai mažesnis už Saulės – maždaug 0,01205 Saulės šviesio.
Žvaigždė yra pastebima Svarstyklių žvaigždyne. Jos regimoji ryškis V spektre yra apie 10,57 magnitudės, todėl plika akimi ji nematoma ir norint stebėti reikalingas bent mėgintuvėlio dydžio teleskopas ar prietaisai, jautrūs silpniems šaltiniams. Kadangi žvaigždė yra arti ir pakankamai ryški prietaisuose, ji buvo intensyviai stebima radialinės spartos programų.
Gliese 581 sistemos planetos istorija yra viena iš labiausiai diskutuojamų egzoplanetų tyrimuose: pirmosios kelios planetos (ypač b, c, d) buvo paskelbtos per 2005–2007 metus, vėliau pridėta e (2009 m.), o 2010 m. pasiūlytos f ir g sukėlė didelį susidomėjimą dėl galimos gyvenamosios zonos planetos g. Tačiau tolesnės analizės parodė, kad dalis signalų gali kilti iš žvaigždės aktyvumo ciklų arba būti duomenų apdorojimo artefaktai, todėl šių papildomų planetų buvimas lieka neįtikinamai įrodytas. Dėl žvaigždės mažos masės ir žemos spindesio jos gyvenamoji zona yra arti žvaigždės, todėl planetos artimos orbitos gali būti tinkamos skystam vandeniui tik esant tinkamoms atmosferos sąlygoms, bet artumas taip pat padidina tikimybę, kad planetos bus tidališkai pririštos ir veikiamos žvaigždės spinduliuotės bei aktyvumo.
Trumpai apie tai, kodėl Gliese 581 tyrimai svarbūs: tai viena iš arti esančių raudonųjų nykštukių su pasiūlymais apie kelias žemės tipo ar prigrindines planetas, todėl ji buvo dažnai cituojama diskusijose apie gyvybę kitur Visatoje. Ji taip pat demonstruoja, kiek jautrūs ir sudėtingi gali būti egzoplanetų aptikimo metodai – ypač kai žvaigždė turi savo aktyvumo modelius, kurie gali imituoti planetų signalus. Dabartiniai ir būsimi tikslūs stebėjimai bei laikini ilgalaikiai tyrimai (pvz., su nenumatytų klaidų mažinimu ir žvaigždės aktyvumo modeliavimu) padės galutinai išsiaiškinti, kurios sistemos planetos yra tikros ir ar yra objektų, esančių Gliese 581 gyvenamojoje zonoje.