Kometa — apibrėžimas, sandara, kilmė ir uodegos paaiškinimas
Sužinokite, kas yra kometa — jos branduolys, sandara, kilmė iš Kuiperio juostos, uodegos susidarymas ir įdomiausi periodinių bei vienkartinių kometų pavyzdžiai.
Kometa - tai daugiausia ledo rutulys, kuris juda kosmose. Kometos dažnai apibūdinamos kaip „nešvarios sniego gniūžtės“: jos susideda iš ledo, dulkių ir uolienų mišinio. Jos labai skiriasi nuo asteroidų, nes asteroidai yra daugiausia uoliniai arba metaliniai. Kometų orbitų polinkiai paprastai būna dideli ir nėra arti ekliptikos, kur yra dauguma Saulės sistemos objektų. Dauguma jų yra ilgo periodo kometos ir yra kilusios iš Kuiperio juostos. Tai labai toli nuo Saulės, tačiau kai kurios iš jų taip pat priartėja prie Žemės pakankamai arti, kad galėtume jas matyti naktį.
Sandara
Pagrindinė kometos dalis yra kietasis centras — branduolys. Jis paprastai yra keliasdešimt metrų iki kelių dešimčių kilometrų skersmens, sudarytas iš ledo (vandens, anglies dioksido, anglies monoksido ir kitų pernelyg užšalusių dujų) bei dulkių ir uolienų. Aplink branduolį susiformuoja dalgana ir tiršta atmosfera — koma — kai Saulės šiluma išgarina dalį ledo. Koma gali išsiplėsti iki dešimčių tūkstančių kilometrų.
Jų uodegos ilgos, nes Saulė tirpdo ledą. Iš kometos atskylančios dujos ir dulkės formuoja dvi pagrindines uodegų rūšis: jonų (plazmos) uodegą, kurią sudaro jonizuotos dujos ir kuri visada kryptinga beveik tiksliai nuo Saulės, ir dulkėtą uodegą, kurią sudaro didesnės dalelės ir dažnai yra šiek tiek išlenkta pagal kometos orbitą. Kometos uodega neatsilieka nuo Saulės, o yra nukreipta tiesiai nuo jos, nes ją pučia Saulės vėjas.
Jis yra vienas juodžiausių (mažiausias albedas) Saulės sistemoje: kometų branduoliai atspindi labai mažą dalį krintančios šviesos. Kai šviesa apšvietė Halėjaus kometos branduolį, kometa atgal į mus atspindėjo tik 4 % šviesos. Taip pat kai kurių kometų paviršiuje veikiant Saulės spinduliuotei susidaro tamsios organinės medžiagos, dar labiau sumažinančios atspindį.
Kilmė ir orbitos
Kometos kilmė siejama su dviem didelėmis rezervuarinėmis zonomis: Kuiperio juosta (šalia Neptūno orbitos ir už jos) ir tolimuoju Ortovo debesimi (labai tolimas, sferiškas Saulės sistemos apvalkalas). Trumpaperiodės kometos (periodas mažesnis nei ~200 metų) dažniausiai kilusios iš Kuiperio juostos, o ilgo periodo kometos — iš Ortovo debesies. Gravitaciniai planetų sutrikdymai, žvaigždžių praeities ar galaktinės plokštumos trauka gali išmušti kometus iš jų „namų“ ir išsiųsti jas link Saulės.
Periodinėskometos apsilanko vėl ir vėl pagal nustatytas orbitas. Neperiodinės arba vienkartinės kometos pasirodo tik vieną kartą arba jų periodo matavimas siekia tūkstančius iki milijonų metų — tokios kometos dažnai ateina iš Ortovo debesies.
Elgsenos ypatumai ir pavojai
Kometos gali keisti savo išvaizdą ir net subyrėti. Kartais apšildžius branduolį susidaro aktyvios srovės ir „džetai“, kurie gali išsprūsti ledo ir dulkių srautus, o tai keičia kometos rotaciją ir orbitą. Kartais kometos suskilinėja ar subyra — taip XIX a. nutiko su Bielos kometa. Shoemaker-Levy 9 kometa subyrėjo, o jos gabalai 1994 m. nukrito į Jupiterį, sukeldami didelius smūgio kraterius debesyse ir suteikdami mokslui unikalių duomenų apie susidūrimus. Kai kurios kometos skrieja kartu grupėmis. Astronomai mano, kad šios kometos yra suskilusios dalys, kurios anksčiau buvo vienas objektas.
Stebėjimas ir reikšmė
- Pastebėjimas: kometos gali tapti matomos plika akimi, kai artėja prie Saulės ir Žemės; ryškumas priklauso nuo branduolio dydžio, aktyvumo ir atstumo iki Žemės bei Saulės.
- Meteorų lietūs: kometų palikti dulkių takai sukelia meteorų srautus, kai Žemės orbita kertasi su šiomis dulkėmis.
- Mokslas: kometos yra „laisvi laivai“, saugantys primityvias medžiagas iš Saulės sistemos formavimosi laikų — jų tyrimai padeda suprasti planetų formavimąsi ir organinių medžiagų kilmę.
Apibendrinant, kometos yra dinamiški ir įdomūs Saulės sistemos objektai: mažesni už planetas, bet turintys didelę įtaką astronominiams reiškiniams ir vertingą informacijos saugyklą apie ankstyvąją Saulės sistemos istoriją.
Kometos orbitos schema
Įžymios kometos
- Halėjaus kometa
- Hale-Bopp
- Shoemaker-Levy 9
- Ikeya seki
Kometų istorija
Tūkstančius metų žmonės bijojo kometų. Jie nežinojo, kas jos yra ir iš kur jos atsiranda. Kai kurie manė, kad jos yra ugnies kamuoliai, kuriuos demonai ar dievai pasiuntė sunaikinti žemę. Sakydavo, kad kiekvieną kartą pasirodžiusi kometa atneš nelaimę. Kai tik pasirodydavo kometa, mirdavo karalius. Pavyzdžiui, Bayeux gobelene vaizduojamas Halley'io kometos sugrįžimas ir karaliaus mirtis. Kometos taip pat buvo žinomos kaip karų pabaiga ir, kaip manoma, atnešdavo badą. Renesanso laikais astronomai į kometas ėmė žiūrėti ne taip prietaringai ir savo mokslą grindė stebėjimais. Tycho Brahė pagrindė, kad kometos neatskrenda iš Žemės, o jo matavimai ir skaičiavimai parodė, kad kometos turi būti šešis kartus toliau nei Žemė nuo Mėnulio.
Edmondas Halėjus (Edmond Halley) teigė, kad kai kurios kometos yra periodinės, t. y. jos pasirodo po tam tikro metų skaičiaus ir vėl ir vėl. Tai paskatino pirmą kartą numatyti kometos sugrįžimą - jo vardu pavadintą Halėjaus kometą.
Izaokas Niutonas taip pat tyrinėjo kometas. Jis suprato, kad kometos apsisuka aplink Saulę. Jis paprašė savo draugo Edmondo Halley'aus paskelbti tai knygoje "Philosophiae Naturalis Principia Mathematica". Kol Niutonas to nepasakė, žmonės manė, kad kometos įskrieja į Saulę, o paskui iš už Saulės išskrenda kita.
Vėlesniais metais kai kurie astronomai manė, kad kometas išskrieja planetos, ypač Jupiteris.
Visa ši nauja informacija ir moksliniai tyrimai suteikė žmonėms pasitikėjimo, tačiau kai kurie vis dar manė, kad kometos yra dievų pasiuntiniai. Vienoje XVIII a. vizijoje buvo teigiama, kad kometos - tai vieta, kurioje yra pragaras, į kurį keliauja sielos, sudeginamos saulės kaitros ir sušaldytos kosmoso šalčio.
Naujausiais laikais kosminiai zondai aplankė kometas, kad daugiau apie jas sužinotų.
Susiję puslapiai
- Kometų sąrašas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra kometa?
Atsakymas: Kometa - tai dažniausiai ledo kamuolys, kuris juda kosminėje erdvėje. Jos dažnai apibūdinamos kaip "purvinos sniego gniūžtės".
K: Kuo kometos skiriasi nuo asteroidų?
A: Kometų orbitų polinkiai didesni nei asteroidų ir jos paprastai būna toliau nuo ekliptikos plokštumos, kurioje yra dauguma Saulės sistemos objektų.
K: Dėl ko kometos turi uodegas?
A: Kometos turi ilgas uodegas, nes Saulė tirpdo ledą, todėl susidaro dujos ir dulkės, kurias Saulės vėjas išnešioja.
K: Kas yra kometos branduolys?
A: Kometos branduolys yra kietasis centras, kurio albedas (atspindžio koeficientas) yra vienas mažiausių Saulės sistemoje. Kai šviesa apšvietė Halėjaus kometos branduolį, atgal atsispindėjo tik 4 %.
Klausimas: Ar yra skirtingų kometų tipų?
A: Taip, yra periodinės kometos, kurios lankosi vis iš naujo, ir neperiodinės arba vienkartinės kometos, kurios lankosi tik vieną kartą. Kai kurios kometos taip pat skrieja kartu grupėmis, kurios, astronomų manymu, gali būti atskilusios dalys, anksčiau buvusios vienu objektu.
K: Ar kometos gali suirti?
A: Taip, kai kurios kometos laikui bėgant gali suirti dėl gravitacinių jėgų arba susidūrimų su kitais objektais, pavyzdžiui, planetomis ar asteroidais. Pavyzdžiui, XIX amžiuje suiro Bielos kometa, o 1994 m. Shoemaker-Levy 9 kometa suiro prieš atsitrenkdama į Jupiterį.
Klausimas: Iš kur atkeliauja dauguma kometų?
A: Dauguma kometų atkeliauja iš Kuiperio juostos, kuri yra labai toli nuo Saulės, bet pakankamai arti, kad galėtume jas pamatyti naktį, kai jos praskrenda netoli Žemės.
Ieškoti