Bajejaus gobelenas yra 0,5 x 68,38 m ilgio siuvinėtas audinys, o ne tikras gobelenas, kuriame vaizduojami įvykiai prieš normanų užkariavimą Anglijoje ir pačios invazijos įvykiai. Gobelenas su užrašais lotyniškai. Jis eksponuojamas specialiame Bayeux, Normandijoje, esančiame muziejuje, vadinamame Musée de la Tapisserie de Bayeux.

Gobelene pasakojama apie normanų užkariavimą Anglijoje. Dvi kovojančios šalys - anglosaksų anglai, vadovaujami neseniai Anglijos karaliumi karūnuoto Haroldo Godvinsono, ir normanai, vadovaujami Viljamo Užkariautojo.

Šis gobelenas laikomas vienu didžiausių anglosaksų meno pavyzdžių, nes, nors jį užsakė normanas, jį sukūrė anglų (anglosaksų) meistrai. Jis taip pat nepaprastai svarbus kaip istorinis dokumentas.

Kaip ir kiti ankstyvųjų viduramžių laikotarpio siuvinėti pakabai, šis kūrinys paprastai vadinamas gobelenu, nors tai nėra tikras gobelenas, kurio raštas išaustas audinyje; iš tikrųjų tai yra siuvinėjimas.

Bayeux gobelenas siuvinėtas vilnoniais siūlais ant lino pagrindo, išausto tabu, naudojant du dygsniavimo būdus: kontūrinį arba stiebų dygsnį, kuriuo siuvinėjamos raidės ir figūrų kontūrai, ir puošybinį arba klostuotą dygsnį, kuriuo užpildomos figūros. Lino audinys surinktas į lenteles ir daugelyje vietų buvo lopytas.

Pagrindinės verpalų spalvos yra terakotos arba rusvos, mėlynai žalios, matinio aukso, alyvuogių žalios ir mėlynos, šiek tiek tamsiai mėlynos arba juodos ir šalavijų žalios.

Po aukščiau pateikto pagrindo verta pateikti daugiau išsamios informacijos, kad skaitytojas suprastų kontekstą ir reikšmę:

  • Data ir kilmė: gobelenas dažniausiai datuojamas XI a. pabaiga (apie 1066–1082 m.). Daug diskusijų sukėlė užsakovo ir gamybos vietos klausimas — tradiciškai manoma, kad kūrinį užsakė Bayeux vyskupas Odo, Viljamo Užkariautojo pusbrolis, tačiau tikslūs autoriai nežinomi. Dauguma tyrinėtojų įtaria, kad siuvinėjimą atliko anglosaksų dirbtuvės Normandijoje arba Šiaurų Prancūzijoje.
  • Siužetas: gobelenas vaizduoja įvykius, vedančius iki 1066 m. invazijos (pvz., Haraldą, jo išsiuntimus, Viljamo reikalavimus dėl Anglijos sosto) ir pačią invaziją bei Hastingso mūšį. Skersai audinio eina scenos su veikėjais, laivais, kotedžais, karinėmis operacijomis ir trumpais lotyniškais užrašais, paaiškinančiais vaizdus.
  • Stilistinės ypatybės: vaizdai pateikti stilizuotai, su aiškiomis kontūromis ir dekoratyvinėmis detalėmis; figūros dažnai rodomos profiliu arba pusiau profiliu. Kompozicija primena anglosaksų rankraštinę minią ir vietos liaudies meniškumą.
  • Mokslo reikšmė: gobelenas yra vertingas tiek kaip meno, tiek kaip istorinis šaltinis — jis leidžia atkurti kultūrines, karinines ir laivybos detales XI a. pabaigos Vakarų Europoje. Tačiau istorikai pabrėžia, kad tai ne grynas chronikų įrašas, o vaizdinė naracija su sąmoningais pasirinkimais ir galbūt propagandiniais intencijomis.
  • Sauga ir restauracija: gobelenas saugomas Musée de la Tapisserie de Bayeux; jis buvo restauruotas kelis kartus, o muziejus imasi priemonių saugoti audinį nuo šviesos, drėgmės ir mechaninio pažeidimo. Dėl didelio ilgumo gobelenas eksponuojamas fragmentiškai arba specialiai sukonstruotame vitrine.
  • Įtaka ir reproducijos: per XIX–XX a. gobelenas sulaukė intensyvios tyrinės ir populiarumo — buvo daromos faksimilės kopijos, jis keliaudavo į parodas, tapo populiariosios kultūros šaltiniu ir mokymo priemone apie viduramžių istoriją.

Yra ir neatsakyti klausimai: kai kurie tyrėjai ginčijasi dėl tikslaus datavimo, užsakymo motyvų bei teksto autentiškumo. Vis dėlto Bajejaus gobelenas išlieka vienu iš geriausiai išlikusių ir vizualiai įtakingiausių viduramžių artefaktų, leidžiančių pažvelgti į XI a. Europos politinį ir karo gyvenimą per meninį pasakojimą.