Halėjaus kometa: faktai, periodiškumas ir 2061 m. sugrįžimas

Sužinokite visus faktus apie Halėjaus kometą: periodiškumą, istoriją, 1986 m. misijas ir laukiamą sugrįžimą 2061 m. — išsamus gidis entuziastams.

Halėjaus kometa (Halėjaus kometa) yra gerai žinoma kometa, kuri praskrieja pro vidinę Saulės sistemos dalį maždaug kas 75–76 metus. Kai kometa priartėja prie Žemės, ją kartais galima pamatyti plika akimi. Paskutinį kartą ji buvo matoma 1986 m., o kitą sugrįžimą tikimasi 2061 m.

Kas yra Halėjaus kometa

Halėjaus kometa turi netipinę, stipriai ekscentrišką orbitą, kuri yra retrogradiška (judėjimas aplink Saulę priešinga kryptimi nei planetų). Ji susideda iš mažo, kietu pavidalu esančio kometos branduolio, apsupto laikinio dujų ir dulkių apvalkalo — komos, ir dažnai ilgos uodegos, susidarančios dėl Saulės spinduliavimo ir slėgio, „nuplėšiančio“ išsiskiriančius dalelius.

Istorija ir pavadinimas

Kometa pavadinta anglų astronomo Edmondo Halley vardu. XVII–XVIII a. Halley išanalizavo senus stebėjimus (įskaitant 1531, 1607 ir 1682 m. užfiksuotas kometas) ir pasiūlė, kad tai yra tas pats kūnas, grįžtantis periodiškai. Jis numatė kometos sugrįžimą apie 1758–1759 m.; tais metais kometa ir pasirodė, patvirtindama jo prognozę. Dėl to Halley buvo pripažintas kaip pirmasis, nustatęs kometos periodiškumą.

1986 m. misijos ir stebėjimai

1986 m., kai Halėjaus kometa artėjo prie Saulės, ją tyrė keli kosminiai zondai, suteikę pirmuosius detalius duomenis apie kometos branduolį ir jo aktyvumą. Tarp jų buvo:

• SSRS misijos Vega 1 ir Vega 2 (kombinuotos su kultūriniais ekspermentais, pavyzdžiui, balionų nusileidimais į Venerą),
• Europos kosmoso agentūros zondas Giotto, kuris priartėjo arčiausiai ir pateikė aiškias branduolio nuotraukas,
• Japonijos zondai Suisei ir Sakigake, taip pat kiti instrumentai ir observatorijos.

Šios misijos suteikė duomenų apie branduolio formą, aktyvias sritis ir medžiagų srautą, taip pat patvirtino ankstesnes teorijas bei jas patikslino.

Sudėtis ir struktūra

Observacijos ir misijų duomenys patvirtino Fredo Whipple’o siūlytą „nešvaraus sniego gniūžtės“ modelį: kometa sudaryta iš lakiųjų medžiagų (leduose) ir dulkių mišinio. Konkrečiai, Halėjaus kometos sudėtyje nustatytos tokios lakiųjų jungtys kaip vanduo, anglies dioksidas, amoniakas bei kiti organiniai ir neorganiniai junginiai ir daug dulkių.

Tiesa, vietoj gryno ledo branduolio paviršius dažniau dengia sluoksnis dulkių ir nelakių medžiagų, todėl tik dalis branduolio masės aktyviai sublimuoja ir kuria komą bei uodegą. Branduolis turi nelygų paviršių, kraterių ir aktyvių „purkštukų“ (jetų), iš kurių išeina dujos ir dulkės.

Remiantis kosminių zondų priartėjimų nuotraukomis, Halėjaus branduolio matmenys yra maždaug keliolika kilometrų — apytiksliai apie 15 × 8 × 8 km (formą galima apibūdinti kaip netaisyklingą, truputį plyšinę strukturą).

Orbita, periodiškumas ir pokyčiai

Halėjaus kometos orbitalinis periodas svyruoja tarp maždaug 75 ir 76 metų. Tiksli trasa ir grįžimo laikas gali keistis dėl kelių priežasčių:

• planetų gravitacinės sąveikos (ypač Jupiterio ir Saturno įtaka),
• negravitaciniai efektai — išsiskiriančių dujų ir dalelių srautai sukuria mažas jėgas, kurios palaipsniui keičia orbitą,
• susidūrimai ar atplaišų nukritimai, netikėtai pakeičiantys branduolio masės pasiskirstymą.

Dėl to nurodyti metai (pvz., 75 arba 76) gali skirtis ir periodas gali šiek tiek kisti nuo vieno sugrįžimo prie kito.

Ryšys su meteorų liūtimis

Halėjaus kometos paliktos dulkės Žemę kerta kasmet ir sukelia dvi žinomas meteorų liūtis: Eta Aquariidų meteorų liūtis pavasarį ir Orionidų liūtis rudenį. Šios liūtys yra nuolatinis priminimas apie kometos poveikį Saulės sistemoje net ir tada, kai ji nėra matoma plika akimi.

Ką laukti 2061 m. sugrįžimo

Kitą kartą Halėjaus kometa turėtų sugrįžti 2061 m. — tai bus gera proga modernioms observatorijoms ir galimiems naujiems kosminiams tyrimams. Per artimiausius dešimtmečius tobulės teleskopai, instrumentai ir kosminių misijų technologijos, todėl mokslininkai tikisi gauti dar detalesnius duomenis apie branduolio sudėtį, aktyvumo mechanizmus ir poveikį aplinkai.

Reikšmė ir įdomybės

• Halėjaus kometa yra viena labiausiai ištirtų ir gerai žinomų periodinių kometų — ji suteikė daug žinių apie kometų prigimtį ir evoliuciją.
• Jos pasirodymai buvo užfiksuoti istoriniuose šaltiniuose ir susiję su daugybe mitų, kronikų bei meninių vaizdinių per kelis šimtmečius.
• 1986 m. misijos atvėrė naują erą kometų tyrimuose ir patikslino teorijas apie jų sudėtį bei paviršiaus procesus.

Halėjaus kometa todėl lieka svarbi tiek astronomijai, tiek kultūrai: ji padeda suprasti Saulės sistemos pradžią, lakiųjų medžiagų elgseną ir ilgalaikį kosminių kūnų kaitos reiškinį.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Halėjaus kometa?

K: Kada tikimasi, kad Halėjaus kometa sugrįš?

K: Kas yra Edmondas Halley?

K: Koks yra "periodinio" apibrėžimas?

K: Kaip 1986 m. buvo išsamiai stebima Halėjaus kometa?

K: Ką šie stebėjimai atskleidė apie Halėjaus kometą?

K: Iš ko daugiausia sudarytas Halėjaus kometos paviršius?

Paieška pagal raidę