Spektrinė klasifikacija
Astronomijoje žvaigždžių klasifikacija - tai būdas sugrupuoti žvaigždes pagal temperatūrą. Žvaigždės temperatūrą galima išmatuoti pažvelgus į jos spektrą, t. y. į tai, kokią šviesą žvaigždė skleidžia.
Žvaigždės taip pat skirstomos į spektrinius tipus arba klases pagal spalvą. Apskritai žvaigždės temperatūra lemia jos spalvą - nuo raudonos iki mėlynai baltos. Spektriniai tipai vadinami raidėmis. Septyni pagrindiniai tipai yra M, K, G, F, A, B ir O. M žvaigždės yra šalčiausios, o O - karščiausios. Visoje sistemoje yra ir kitų tipų, kuriuos sunku rasti: W, R, N ir S.
Artimiausia Žemei žvaigždė - Saulė - yra G klasės žvaigždė.
Pagal žvaigždžių klasifikaciją M žvaigždės yra šalčiausios, o O žvaigždės - karščiausios. Šios žvaigždės yra pagrindinės sekos žvaigždės.
Ką tik prisotinti RGB kameros diskai
Pagal žvaigždžių klasifikaciją M žvaigždės yra šalčiausios, o O žvaigždės - karščiausios. Šios žvaigždės yra pagrindinės sekos žvaigždės.
Ką tik prisotinti RGB kameros diskai
Harvardo spektrinė klasifikacija
Harvardo klasifikavimo sistema yra vienmatė klasifikavimo schema. Žvaigždžių paviršiaus temperatūra svyruoja maždaug nuo 2 000 iki 40 000 kelvinų. Fizikiniu požiūriu klasės nurodo žvaigždės atmosferos temperatūrą ir paprastai išdėstomos nuo karščiausios iki šalčiausios, kaip ir toliau pateiktoje lentelėje:
Pastaba: Įprastinis spalvų aprašymas apibūdina tik žvaigždžių spektro viršūnę. Tačiau tikrosios regimosios spalvos, kurias mato akis, yra šviesesnės nei įprastiniai spalvų aprašymai.
| Klasė | Paviršiaus temperatūra | Įprastinės spalvos | Faktinė matoma spalva | Masė (Saulės masė) | Spindulys (Saulės spinduliai) | Šviesumas | Hydrogenlines | Dalis visų |
| O | ≥ 33,000 K | mėlyna | mėlyna | ≥ 16 M ☉ | ≥ 6,6 R ☉ | ≥ 30 000 L ☉ | Silpnas | ~0.00003% |
| B | 10,000-33,000 K | mėlyna balta | tamsiai mėlyna balta | 2.1-16 M ☉ | 1,8-6,6 R ☉ | 25-30 000 L ☉ | Vidutinis | 0.13% |
| A | 7,500-10,000 K | balta | mėlyna balta | 1,4-2,1 M ☉ | 1,4-1,8 R ☉ | 5-25 L ☉ | Stiprus | 0.6% |
| F | 6,000-7,500 K | geltona balta | balta | 1,04-1,4 M ☉ | 1,15-1,4 R ☉ | 1,5-5 L ☉ | Vidutinis | 3% |
| G | 5,200-6,000 K | geltona | gelsvai baltas | 0,8-1,04 M ☉ | 0,96-1,15 R ☉ | 0,6-1,5 L ☉ | Silpnas | 7.6% |
| K | 3,700-5,200 K | oranžinė | šviesiai geltona oranžinė | 0,45-0,8 M ☉ | 0,7-0,96 R ☉ | 0,08-0,6 L ☉ | Labai silpnas | 12.1% |
| M | 2,000-3,700 K | raudona | šviesiai oranžinė raudona | ≤ 0,45 M ☉ | ≤ 0,7 R ☉ | ≤ 0,08 L ☉ | Labai silpnas | 76.45% |
| R | 1,300-2,000 K | raudona [] | raudona [] | Nežinomas | Nežinomas | Nežinomas | Labai silpnas | Nežinomas |
| N | 1,300-2,000 K | raudona [] | raudona [] | Nežinomas | Nežinomas | Nežinomas | Labai silpnas | Nežinomas |
| S | 1,300-2,000 K | raudona [] | raudona [] | Nežinomas | Nežinomas | Nežinomas | Labai silpnas | Nežinomas |
Kiekvienai klasei nurodyta masė, spindulys ir šviesis tinka tik pagrindinės sekos žvaigždėms, todėl netinka raudonosioms milžinėms. Spektrinės klasės nuo O iki M suskirstytos arabiškais skaitmenimis (0-9). Pavyzdžiui, A0 reiškia karščiausias A klasės žvaigždes, o A9 - vėsiausias. Saulė priskiriama G2 klasei.
Hercšprungo-Riusselio diagrama dažniau naudojama astronomijoje, nes ji susieja tris svarbius kintamuosius: absoliučiąją žvaigždės didumą, šviesį ir paviršiaus temperatūrą. Astronomijai ji tokia pat svarbi kaip periodinė lentelė chemijai.
Įprastinės ir akivaizdžios spalvos
Įprastiniai spalvų apibūdinimai yra tradiciniai astronomijoje ir reiškia spalvas, palyginti su vidutine A klasės žvaigždės spalva, kuri laikoma balta. Akivaizdžių spalvų aprašymai yra tokie, kokius stebėtojas matytų, jei bandytų aprašyti žvaigždes tamsiame danguje be pagalbinių priemonių akims arba su žiūronais.
Pati Saulė yra balta, nors kartais vadinama geltona žvaigžde. Tai natūrali žmogaus optinių pojūčių evoliucijos pasekmė: reakcijos kreivė, kuri maksimaliai padidina bendrą efektyvumą prieš Saulės apšvietimą, pagal apibrėžimą suvokia Saulę kaip baltą, nors tarp stebėtojų yra tam tikrų subjektyvių skirtumų.
· 
R136a1, masyvi Wolf-Rayet žvaigždė
· 
Kosminio teleskopo "Hubble" daryta migliados M1-67 nuotrauka ir centre esanti Vilko ir Rajeto žvaigždė WR 124
· 
Ankstyvojo tipo žvaigždžių judėjimas per -/+ 200 000 metų
· 
UGC 5797 - emisijos linijų galaktika, kurioje susidaro masyvios ryškios mėlynos žvaigždės
· 
O tipo žvaigždės spektras
· 
B tipo žvaigždės Jewel Box klasteryje
· 
Vega, A tipo žvaigždė, palyginti su Saule
· 
Polaris, F tipo žvaigždė
· 
Vėlyvojo tipo žvaigždžių judėjimas aplink viršūnę (kairėje) ir priešpilnį (dešinėje) per -/+ 200 000 metų
· 
Saulė, G tipo žvaigždė
· 
Arktūras, K tipo raudonoji milžinė, palyginti su M tipo Antaresu
· 
Betelgeizė - M tipo raudonoji žvaigždė milžinė.
· 
VY Canis Majoris, M tipo hipergigantas
· .jpg)
R Sculptoris, anglies žvaigždė.
· _from_Pickles_1998.png)
Nykštukinių žvaigždžių (V šviesumo klasė) standartinių spektrinių tipų spektrai paimti iš Pickles (1998).
· 
Secchi spektrinių tipų vadovas ("152 Schjellerup" yra Y Canum Venaticorum)
· 
Sirijus A ir B (DA2 tipo baltoji nykštukė), aptikti "Hubble" teleskopu
Žvaigždžių klasifikacija nuo O iki M.
Hercšprungo-Riusselio diagramoje žvaigždžių klasifikacija siejama su absoliučiu dydžiu, šviesumu ir paviršiaus temperatūra.
Harvardo spektrinė klasifikacija
Harvardo klasifikavimo sistema yra vienmatė klasifikavimo schema. Žvaigždžių paviršiaus temperatūra svyruoja nuo maždaug 2000 iki 40 000 kelvinų. Fizikiniu požiūriu klasės nurodo žvaigždės atmosferos temperatūrą ir paprastai išdėstomos nuo karščiausios iki šalčiausios, kaip ir toliau pateiktoje lentelėje:
Pastaba: Įprastinis spalvų aprašymas apibūdina tik žvaigždžių spektro viršūnę. Tačiau tikrosios regimosios spalvos, kurias mato akis, yra šviesesnės nei įprastiniai spalvų aprašymai.
| Klasė | Paviršiaus temperatūra | Įprastinės spalvos | Faktinė matoma spalva | Masė (Saulės masė) | Spindulys (Saulės spinduliai) | Šviesumas | Hydrogenlines | Dalis visų |
| O | ≥ 33,000 K | mėlyna | mėlyna | ≥ 16 M ☉ | ≥ 6,6 R ☉ | ≥ 30 000 L ☉ | Silpnas | ~0.00003% |
| B | 10,000-33,000 K | mėlyna balta | tamsiai mėlyna balta | 2.1-16 M ☉ | 1,8-6,6 R ☉ | 25-30 000 L ☉ | Vidutinis | 0.13% |
| A | 7,500-10,000 K | balta | mėlyna balta | 1,4-2,1 M ☉ | 1,4-1,8 R ☉ | 5-25 L ☉ | Stiprus | 0.6% |
| F | 6,000-7,500 K | geltona balta | balta | 1,04-1,4 M ☉ | 1,15-1,4 R ☉ | 1,5-5 L ☉ | Vidutinis | 3% |
| G | 5,200-6,000 K | geltona | gelsvai baltas | 0,8-1,04 M ☉ | 0,96-1,15 R ☉ | 0,6-1,5 L ☉ | Silpnas | 7.6% |
| K | 3,700-5,200 K | oranžinė | šviesiai geltona oranžinė | 0,45-0,8 M ☉ | 0,7-0,96 R ☉ | 0,08-0,6 L ☉ | Labai silpnas | 12.1% |
| M | 2,000-3,700 K | raudona | šviesiai oranžinė raudona | ≤ 0,45 M ☉ | ≤ 0,7 R ☉ | ≤ 0,08 L ☉ | Labai silpnas | 76.45% |
| R | 1,300-2,000 K | raudona [] | raudona [] | Nežinomas | Nežinomas | Nežinomas | Labai silpnas | Nežinomas |
| N | 1,300-2,000 K | raudona [] | raudona [] | Nežinomas | Nežinomas | Nežinomas | Labai silpnas | Nežinomas |
| S | 1,300-2,000 K | raudona [] | raudona [] | Nežinomas | Nežinomas | Nežinomas | Labai silpnas | Nežinomas |
Kiekvienai klasei nurodyta masė, spindulys ir šviesis tinka tik pagrindinės sekos žvaigždėms, todėl netinka raudonosioms milžinėms. Spektrinės klasės nuo O iki M suskirstytos arabiškais skaitmenimis (0-9). Pavyzdžiui, A0 reiškia karščiausias A klasės žvaigždes, o A9 - vėsiausias. Saulė priskiriama G2 klasei.
Hercšprungo-Riusselio diagrama dažniau naudojama astronomijoje, nes ji susieja tris svarbius kintamuosius: absoliučiąją žvaigždės didumą, šviesį ir paviršiaus temperatūrą. Astronomijai ji tokia pat svarbi kaip periodinė lentelė chemijai.
Įprastinės ir akivaizdžios spalvos
Įprastiniai spalvų apibūdinimai yra tradiciniai astronomijoje ir reiškia spalvas, palyginti su vidutine A klasės žvaigždės spalva, kuri laikoma balta. Akivaizdžių spalvų aprašymai yra tokie, kokius stebėtojas matytų, jei bandytų aprašyti žvaigždes tamsiame danguje be pagalbinių priemonių arba su žiūronais.
Pati Saulė yra balta, nors kartais vadinama geltona žvaigžde. Tai natūrali žmogaus optinių pojūčių evoliucijos pasekmė: reakcijos kreivė, kuri maksimaliai padidina bendrą efektyvumą prieš Saulės apšvietimą, pagal apibrėžimą suvokia Saulę kaip baltą, nors tarp stebėtojų yra tam tikrų subjektyvių skirtumų.
·
R136a1, masyvi Wolf-Rayet žvaigždė
·
Kosminio teleskopo "Hubble" daryta migliados M1-67 nuotrauka ir centre esanti Vilko ir Rajeto žvaigždė WR 124
·
Ankstyvojo tipo žvaigždžių judėjimas per -/+ 200 000 metų
·
UGC 5797 - emisijos linijų galaktika, kurioje susidaro masyvios ryškios mėlynos žvaigždės
·
O tipo žvaigždės spektras
·
B tipo žvaigždės Jewel Box klasteryje
·
Vega, A tipo žvaigždė, palyginti su Saule
·
Polaris, F tipo žvaigždė
·
Vėlyvojo tipo žvaigždžių judėjimas aplink viršūnę (kairėje) ir priešpilnį (dešinėje) per -/+ 200 000 metų
·
Saulė, G tipo žvaigždė
·
Arktūras, K tipo raudonoji milžinė, palyginti su M tipo Antaresu
·
Betelgeizė - M tipo raudonoji žvaigždė milžinė.
·
VY Canis Majoris, M tipo hipergigantas
· (1).jpg)
R Sculptoris, anglies žvaigždė.
· _from_Pickles_1998(1).png)
Nykštukinių žvaigždžių (V šviesumo klasė) standartinių spektrinių tipų spektrai paimti iš Pickles (1998).
·
Secchi spektrinių tipų vadovas ("152 Schjellerup" yra Y Canum Venaticorum)
·
Sirijus A ir B (DA2 tipo baltoji nykštukė), aptikti "Hubble" teleskopu
Žvaigždžių klasifikacija nuo O iki M.
Hercšprungo-Riusselio diagramoje žvaigždžių klasifikacija siejama su absoliučiu dydžiu, šviesumu ir paviršiaus temperatūra.
Susiję puslapiai
- Hercšprungo-Russelio diagrama
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra žvaigždžių klasifikacija?
A: Žvaigždžių klasifikacija - tai būdas sugrupuoti žvaigždes pagal jų temperatūrą.
K: Kaip galima išmatuoti žvaigždės temperatūrą?
A: Žvaigždės temperatūrą galima išmatuoti pažvelgus į jos spektrą, t. y. į tai, kokią šviesą ji skleidžia.
K: Kokie yra septyni pagrindiniai spektro tipai?
A: Septyni pagrindiniai spektro tipai yra M, K, G, F, A, B ir O.
K: Kokio tipo žvaigždės yra šalčiausios?
A: M tipo žvaigždės yra šalčiausios.
K: Kuris žvaigždžių tipas yra karščiausias?
A: O tipo žvaigždės yra karščiausios žvaigždės.
Klausimas: Ar be šių septynių pagrindinių tipų yra dar kokių nors kitų?
A: Taip, yra ir kitų tipų, pavyzdžiui, W, R, N ir S, kuriuos rasti sunkiau.
K: Kokiai klasei priskiriama arčiausiai Žemės esanti žvaigždė - Saulė?
A: Saulė priskiriama G klasės žvaigždėms.
