Spindesys
Dangaus objekto regimasis dydis (m) - tai skaičius, kuriuo matuojamas jo ryškumas, kurį mato stebėtojas Žemėje. Kuo ryškesnis atrodo objektas, tuo mažesnė jo magnitudė (t. y. atvirkštinis santykis). Saulė, kurios regimoji žvaigždė yra -27, yra ryškiausias dangaus objektas.
Magnitudė yra logaritminis matas. Jis matuojamas tam tikrame bangos ilgyje arba praleidžiamojoje juostoje, dažniausiai optiniame arba artimajame infraraudonajame diapazone. Mėnulio pilnatis yra -13 magnitudė, o ryškiausia planeta Venera - -5. Ryškiausi žmogaus sukurti objektai - iridžio žybsniai - yra -9, o Tarptautinė kosminė stotis -6.
Sirijus, esantis Canis Major žvaigždyne, yra ryškiausia žvaigždė naktiniame danguje (regimoji žvaigždė -1,42 magnitudės).
Istorija
Graikų astronomas Hiparchas pirmasis išrado mūsų regimojo dydžio sistemą. Ryškiausioms žvaigždėms jis suteikė 1 magnitudę, o silpnesnėms žvaigždėms šį skaičių padidino. Maždaug po 300 metų Ptolemėjas Aleksandrietis, remdamasis Hiparcho darbu, sukūrė žvaigždžių enciklopediją. Persų astronomas Al-Sufis, perėmęs Ptolemėjo darbą, maždaug po 800 metų žvaigždėms suteikė arabiškus pavadinimus. Viduramžių Europos astronomai tiesiog išvertė Al-Sufio darbą į lotynų kalbą, todėl šiandien daugelis žvaigždžių turi arabiškus pavadinimus.
Magnitudės sistemos
| Matomas tipiška žmogaus | Akivaizdus | Ryškumas, palyginti su Vega | Žvaigždžių, |
| Taip | -1.0 | 250% | 1 |
| 0.0 | 100% | 4 | |
| 1.0 | 40% | 15 | |
| 2.0 | 16% | 48 | |
| 3.0 | 6.3% | 171 | |
| 4.0 | 2.5% | 513 | |
| 5.0 | 1.0% | 1 602 | |
| 6.0 | 0.40% | 4 800 | |
| 6.5 | 0.25% | 9 096 | |
| Ne | 7.0 | 0.16% | 14 000 |
| 8.0 | 0.063% | 42 000 | |
| 9.0 | 0.025% | 121 000 | |
| 10.0 | 0.010% | 340 000 |
- Matomasis dydis m - tai dangaus kūno ryškumo matas, kurį mato žmogus Žemėje (be Žemės atmosferos). Kuo ryškesnis objektas atrodo, tuo mažesnė jo magnitudės skaitinė vertė. Pavyzdžiui, Alfa Kentauro regimoji žvaigždė turi didesnę regimąją magnitudę (t. y. mažesnę reikšmę) nei Betelgeizė, nes ji yra daug arčiau Žemės.
- Absoliutusis dydis - tai regimasis dydis m, kurį objektas turėtų, jei būtų standartiniu atstumu nuo Žemės. Standartinis atstumas nuo Žemės yra 32,6 šviesmečiai. Absoliučiosios didumo sąvoka leidžia astronomams palyginti objektų ryškumą neatsižvelgiant į jų atstumą. Matuojant absoliučiuoju dydžiu, Saulės šviesis mažesnis už Sirijaus - tik 4,8.
- Vizualinis dydis - tai žvaigždės ryškumo dydis skaitmeninėje skalėje. Tai dydis, pagrįstas žmogaus akies jautrumu.
- Fotografinis dydis skiriasi nuo regimojo dydžio, nes fotojuostos yra jautresnės mėlynai šviesai ir spinduliuotei, kurios žmogaus akis nemato.
Susiję puslapiai
- Ryškiausių žvaigždžių sąrašas
- Šviesiausių žinomų žvaigždžių sąrašas
- Artimiausių galaktikų sąrašas
- Artimiausių žvaigždžių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks yra regimosios didybės apibrėžimas?
A.: Akivaizdusis dydis - tai skaičius, kuriuo matuojamas dangaus objekto ryškumas, kurį mato stebėtojas Žemėje.
K: Kaip objekto ryškumas susijęs su jo magnitudės verte?
A: Kuo ryškesnis objektas atrodo, tuo mažesnė jo magnitudė.
K: Kuris dangaus objektas danguje turi ryškiausią regimąją magnitudę?
Atsakymas: Saulė danguje turi ryškiausią regimąją magnitudę -27.
K: Koks yra magnitudės matavimo vienetas?
A: Magnitudė yra logaritminis matas, kuris paprastai matuojamas tam tikrame bangos ilgyje arba praleidžiamojoje juostoje, dažniausiai optiniame arba artimajame infraraudonajame diapazone.
K: Koks yra pilnaties magnitudės matomasis dydis?
A: Mėnulio pilnaties regimoji diduma yra -13.
K: Kurios planetos magnitudė yra ryškiausia?
A: Ryškiausia magnitudė yra Veneros, kurios matomoji vertė yra -5.
K: Kokios yra Iridžio žybsnių ir Tarptautinės kosminės stoties magnitudės vertės, žiūrint iš Žemės?
A: Ryškiausių žmogaus sukurtų objektų, Iridžio žybsnių, magnitudė yra -9, o Tarptautinės kosminės stoties magnitudė -6.
